Ūkio ministerija, akcentuodama sveikatos turizmo svarbą turizmo paslaugų eksportui ir sezoniškumo mažinimui, 2011-uosius paskelbė Sveikatos turizmo metais.
„Lietuva turi dideles galimybes plėtoti ir eksportuoti sveikatos turizmo paslaugas, kadangi išsiskiria kaip geros kainos ir kokybės santykio sveikatos turizmo šalis. Taip pat drąsiai galime konkuruoti su kitomis šalimis, nes atitinkame aukštus paslaugų kokybės standartus, įvairioms sveikatos procedūroms naudojame gamtos išteklius, turime aukštos kvalifikacijos specialistų“, – sako ūkio viceministras Daumantas Lapinskas.
Viena svarbiausių mūsų šalies turizmo sektoriaus problemų – trumpas turistinis sezonas. Pasak D. Lapinsko, per pastaruosius 4 metus sveikatos ir sveikatingumo sektorius Lietuvoje ypač populiarus ir aktyviai plėtojamas ir būtent sveikatos turizmo paslaugų vartotojams būdinga atvykti ne sezono metu bei apsistoti ilgiau, nei atvykus pažintiniais tikslais. Todėl sveikatos turizmo pridėtinė vertė yra didesnė. Pavyzdžiui, sveikatingumo tikslais atvykęs turistas vidutiniškai per dieną išleidžia per 350 litų, o atostogaudamas ir poilsiaudamas – apie 210 litų.
Sveikatos turizmas apima sveikatinimo, medicinos paslaugas (sveikatos priežiūrą, gydymą, įvairias operacijas, reabilitaciją, odontologiją ir pan.) ir sveikatingumą (SPA paslaugas, grožio procedūras, fizioterapiją ir t. t.).
„Lietuva dar neišnaudojo vienos iš sveikatos turizmo rūšies – medicinos turizmo potencialo ir kol kas nėra įtraukta nei į pasaulio, nei Europos medicinos turizmo žemėlapius, o medicinos paslaugų eksportas sudaro tik nežymią dalį visos Lietuvos paslaugų eksporto. Tačiau neabejotinai ši turizmo rūšis turi dideles plėtros ir augimo galimybes. Lietuva galėtų pritraukti medicinos turistus, siūlydama jiems plastinės chirurgijos, odontologijos, širdies chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos, akių bei kitas medicinos paslaugas“, – teigia ūkio viceministras.
Siekdama populiarinti medicinos turizmą, šiais metais Ūkio ministerija planuoja parengti Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo strategiją 2011–2020 m. Tuo tikslu bus atlikta geografiškai ir ekonomiškai panašių užsienio šalių strateginė analizė, taip pat bus analizuojamas Lietuvos medicinos turizmo sektorius, jo plėtros prioritetai ir kryptys.
Pasak D. Lapinsko, Lietuva turi dideles galimybes plėtoti sveikatos turizmo sektorių ir lygiuotis į ES valstybes tiek perimdama jų patirtį, tiek įdiegdama kokybės valdymo ir sertifikavimo standartus. „Be to, Lietuvoje medicinos paslaugų kainos yra ženkliai mažesnės nei kitose ekonomiškai išsivysčiusiose Europos šalyse ir JAV. Dar viena galimybė – iki šiol nė viena iš Baltijos šalių nėra prisistačiusi kaip regiono sveikatos turizmo centras, tad sveikatos turizmo rinkoje Lietuva turi konkurencinį pranašumą“, – sako ūkio viceministras.
Praėjusiais metais Ūkio ministerija kartu su Lietuvos kurortų asociacija, Nacionaline SPA asociacija pradėjo akcentuoti sveikatos turizmo sektoriaus Lietuvoje svarbą. Šios turizmo rūšies koncepcija buvo pristatyta Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete, Turizmo įstatymo projekte buvo parengtos ir pateiktos sveikatos turizmo paslaugų reglamentavimo nuostatos.
Sveikatos turizmui bus skirta š. m. vasario 25–27 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė turizmo, laisvalaikio ir sporto paroda „Vivattur“.
