SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ 2022 m. el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 7 mėn. prenumeratos kaina – 63 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ 2022 m. el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 7 mėn. prenumeratos kaina – 63 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2021 m. gegužės 4 d.
Nr. 17 (1196) StraipsniaiMokesčiaiMokestiniai ginčai atskleidė, ko neži...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Mokestiniai ginčai atskleidė, ko nežino gyventojai arba kur daro klaidas

Mokestinių ginčų komisija paaiškino, kokios gyventojų klaidos ar žinių spragos išryškėjo mokestinių ginčų praktikoje.

 

Sutuoktinių pajamos turi būti dalijamos

Sutuoktinių pajamos (nesant vedybų sutarties) deklaracijose turi būti dalinamos per pusę, neatsižvelgiant į tai, į kurio gyventojo sąskaitą pervedamos lėšos. Tai taikoma pajamoms, gautoms iš santuokoje įgyto turto (vertybinių popierių, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto) realizavimo ar naudojimo.

Pvz., jei sutuoktinis parduoda akcijas, už kurias pajamas gauna į asmeninę sąskaitą, akcijų pardavimo pajamas ir įsigijimo kainą turi deklaruoti abu sutuoktiniai lygiomis dalimis, kiekvienas atskirai pritaikydamas neapmokestinamąjį dydį – 500 Eur. Pajamos dalinamos per pusę, jei nuomojamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas turtas.

 

Sandoriai grynaisiais pinigais kelia problemų

Iki deklaravimo termino pabaigos, t. y. iki gegužės 1 d., nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo deklaruoti ne tik pajamas, bet ir turėtus sandorius grynaisiais pinigais (pagal Mokesčių administravimo įstatymo 421 str. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius PRC907 formoje), jei suma per metus su asmeniu viršija 15 000 Eur.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad nedeklaruotais sandoriais nėra galimybės pagrįsti turto įsigijimo ar pajamų šaltinių. Disponuojant grynaisiais pinigais (įsigyjant turtą, suteikiant paskolas ir pan.), mokesčių mokėtojui kyla keblumų įrodinėjant, kad turėjo pakankamai pajamų išlaidoms padengti. Mokestinių ginčų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad gyventojai pasirinkdami pajamas ar pinigines lėšas gauti grynaisiais pinigais be notarinio tvirtinimo, prisiima ir visą riziką dėl jiems tenkančios įrodinėjimo naštos.

 

Gyventojui pardavus paveldėtą turtą, iš pardavimo pajamų atimama įsigijimo kaina gali būti nustatoma 2 būdais

Pardavus paveldėtą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, patalpas, namą ar kt.), kai netaikomos neapmokestinimo lengvatos, gyventojų pajamų mokestis (GPM) skaičiuojamas nuo skirtumo tarp pardavimo kainos ir įsigijimo kainos (rinkos vertės) paveldėjimo metu. Ginčų praktika atskleidė, jog gyventojai nežino, kad turto įsigijimo kaina gyventojo pasirinkimu gali būti laikoma ne tik paveldėjimo metu įgyto turto vertė, nurodyta paveldėjimo teisės liudijime, bet ir turto vertintojo nustatyta individuali rinkos vertė (ne vėliau kaip paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo datai). Pasirinkęs pastarąjį būdą, gyventojas turi kreiptis į turto vertintoją.

 

Nekilnojamojo turto įsigijimo ar pasistatymo kainą svarbu pagrįsti konkrečiais dokumentais

Gyventojas, norėdamas iš nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atimti įsigijimo (statybos) kainą, privalo išlaidas pagrįsti konkrečiais dokumentais: PVM sąskaitomis faktūromis, banko apmokėjimo dokumentais, kvitais, kt.

Ginčų praktika parodė, kad, nesant įrodymų, turto įsigijimo kaina negali būti nustatoma remiantis ekonominio modeliavimo ar kitais netiesioginiais metodais. Dokumentai svarbūs ne tik pagrindžiant atimamą įsigijimo, pasistatymo ir įsirengimo kainą, bet ir situacijose, kai mokesčių administratorius tikrina, ar gyventojo oficialios pajamos atitinka jo išlaidas.

Pvz., vertinant, ar gyventojas turėjo pakankamai lėšų pasistatyti namą, gyventojui neturint statybos išlaidų dokumentų, šias išlaidas (turto pasistatymo kainą) už jį nustato mokesčių administratorius, remdamasis VĮ „Registrų centras“ duomenimis ir UAB „Sistela“ sudarytais kainynais. Tokiu atveju kyla rizika, jog mokesčių administratoriaus, remiantis išvestiniais duomenimis, nustatytos išlaidos bus didesnės nei faktinės, ir dėl to bus padaryta išvada, kad gyventojas neturėjo pakankamai lėšų pasistatyti namą.

 

Pardavus gyventojų pastatytus objektus, gali atsirasti ne tik GPM, bet ir PVM prievolės

Mokestinių ginčų praktikoje buvo patvirtinta visa eilė sprendimų, kai gyventojų pastatyto turto pardavimas buvo laikomas PVM apmokestinama ekonominė veikla.

Pvz., teismų praktikoje PVM objektu buvo pripažinti atvejai, kai gyventojai įsigijo 2 žemės sklypus, skirtus mažaaukščių namų statybai, juose ūkio būdu pastatė dvibučius kotedžus bei juos, nebaigtus statyti (arba dalinės apdailos), pardavė. Tokiais atvejais pardavimas buvo pripažintas ekonomine veikla ir gyventojas buvo įpareigotas sumokėti PVM, neatsižvelgiant į tai, kad nebuvo registruotas PVM mokėtoju, nes atlygio suma 12 mėnesių laikotarpi, viršijo 45 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuotas PVM atimamas iš gauto atlygio už pastatyto turto pardavimą, o deklaruojamoms pajamoms, nuo kurių skaičiuojamas GPM, priskiriama tik likusi dalis.

 

Tikslinti galima ir už praėjusius metus, bet laikotarpiai skirtingi

Mokestinių ginčų komisija primena, kad jei gyventojai padarė klaidų ankstesniais laikotarpiais, jie gali patikslinti pajamų mokesčio deklaracijas už einamuosius ir 5 praėjusius metus (pradedant nuo 2016 metų), išskyrus individualios veiklos atvejus, kai tikslinimui taikomas trumpesnis 3 metų terminas.

 

Mokestiniai ginčai

Mokestinių ginčų komisija sprendžia ginčus tarp mokesčių mokėtojų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) arba Muitinės departamento dėl mokesčių (pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų mokesčių, akcizų, muitų ir kt.), o nuo 2021 metų – ir mokesčio už aplinkos teršimą ginčus.

Į Mokestinių ginčų komisiją gali kreiptis mokesčių mokėtojas (gyventojas ar juridinis asmuo), nesutikdamas su mokesčių administratoriaus veiksmu ar neveikimu – tokiu atveju jis turi teisę užginčyti tokį veiksmą (neveikimą), tačiau į šią komisiją galima kreiptis ne kiekvienu atveju, o tik tada, kai situacija atitinka tokius požymius:

  • patenka į ginčus, kuriems taikoma mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūra ir

  • ginčas kyla dėl centrinio mokesčio administratoriaus (VMI arba Muitinės departamento) sprendimų (veiksmų) arba

  • ginčas kyla dėl Aplinkos apsaugos departamento mokesčio ir VĮ ,,Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ sprendimų dėl mokesčio už aplinkos teršimą.

Skundo nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje trunka iki 60 dienų nuo skundo gavimo dienos, o pareiškėjams neprivaloma samdyti advokato, taip pat mokėti žyminio mokesčio, nes Mokestinių ginčų komisijai paduodami skundai ar prašymai žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami.

Išsamiau, ką nagrinėja Mokestinių ginčų komisija, galima rasti klausimyne ,,Kada mokesčių mokėtojas gali pateikti skundą Mokestinių ginčų komisijai“ čia. 

 

Dėl mokesčių verta ginčytis

Nuolat didėjantis Mokestinių ginčų komisijos gaunamas prašymų ir skundų kiekis rodo, kad mokesčių mokėtojai vis dažniau skundžia VMI ir muitinės sprendimus – 2020 metais daugiau kaip pusę visų skundų (52 proc.) pateikė ne įmonės ar įstaigos, o gyventojai. Praėjusiais metais daugiausiai sprendimų buvo priimta dėl apskųstų VMI sprendimų, mažiau, apie 12,8 proc. – dėl Muitinės departamento sprendimų.

2020-aisiais buvo pasiektas rekordas – administraciniai teismai patvirtino net 87 proc. Mokestinių ginčų komisijos sprendimų. Šis teismų patvirtintų Mokestinių ginčų komisijos sprendimų skaičius į viršų pakilo nuo pastaraisiais metais buvusių 75 proc.

Daugiausia ginčų, l kurių kreipiamasi į Mokestinių ginčų komisiją, kyla dėl apskaičiuotų pridėtinės vertės mokesčio, po to rikiuojasi gyventojų pajamų bei pelno mokesčiai.

Pvz., pernai į Mokestinių ginčų komisiją kreipėsi gyventojai, nesutikdami su VMI pranešimais tikslinti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje deklaruota grąžintina GPM suma. Nors tokiais atvejais VMI savo išvadų dėl deklaracijos tikslinimo neįformino sprendimais, tačiau tai sukėlė tiesiogines pasekmes gyventojams – nebuvo grąžinta deklaruota GPM permoka. Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundus, ne tik leido gyventojams apginti savo teisę į permoką, bet ir gauti situacijos įvertinimą iš karto, nelaukiant VMI patikrinimo.

Su Mokestinių ginčų komisijos 2020 m. veiklos ataskaita galima susipažinti čia

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Gegužė     2021  
PrATKPŠS
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31 
Naujienos

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama