Seimas priėmė Notariato įstatymo Nr. I-2882 28, 36, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 28(1) straipsniu įstatymą, kuriuo nuo liepos 1 d. sudaroma galimybė daugumą notarinių veiksmų atlikti nuotoliniu būdu ir dokumentus tvirtinti elektroninėje erdvėje.
Dabar įstatymas nesuteikia galimybių pasinaudoti notarų paslaugomis informacinių technologijų pagalba, o notarai negali klientams išduoti elektroninių dokumentų. Šiuo metu notarai atlieka notarinius veiksmus asmenims tik fiziškai notarų klientams atvykstant į notaro biurą, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, kai notaras gali nuvykti pas klientą, pvz., kai asmuo pats negali atvykti į notaro biurą dėl ligos.
Net ir atsiradus nuotolinių paslaugų galimybei, notarai visais atvejais privalės užtikrinti kliento teisėtų interesų apsaugą taip pat kaip ir tiesiogiai su juo susitikę – įsitikinti asmens tapatybe, išsiaiškinti valią, atliekamų notarinių veiksmų pasekmes ir kt., o notaro tvirtinami elektroniniai dokumentai turės būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Notarai neprivalės rinktis nuotolinio veiksmų atlikimo būdo, jeigu manys, kad notarinio veiksmo atlikimas tiesioginio susitikimo metu jam leistų tinkamiau įvykdyti būtinas pareigas.
Nuotoliniu būdu notarai negalės tvirtinti testamentų, priimti jų saugoti, taip pat patvirtinti faktą, kad asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.
Nuotoliniu būdu atliekamų notarinių veiksmų atlikimo vieta bus laikoma notaro biuro buvimo vieta, o nuotolinius notarinius veiksmus bus galima atlikti ir tiems asmenims, kurie yra užsienyje.
Notarai privalės užtikrinti elektroninės informacijos saugą ir kibernetinį saugumą, naudoti tinkamas technines ir organizacines asmens duomenų tvarkymo priemones ir perduoti duomenis valstybės registrams bei informacinėms sistemoms.
Nuotolinius notarinius veiksmus jau yra įteisinusios ir Lietuvos kaimynės Latvija (nuo 2018 m. liepos 1 d.) bei Estija (nuo 2020 m. vasario 1 d.).
