Pasiūlymo dirbti be pateisinamos priežasties atsisakę bedarbiai gali prarasti bedarbio statusą, o tokiu atveju asmeniui nėra mokama laikinoji darbo paieškos išmoka ar nedarbo socialinio draudimo išmoka – įspėja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Birželio mėnesį bedarbio statusą dėl darbo pasiūlymo nepriėmimo be pateisinamos priežasties prarado 362 žmonės, liepos mėnesį – 815, rugpjūtį iki 24 mėnesio dienos – 674 asmenys.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, „darbo paieškos išmoka atsirado siekiant skubiai apsaugoti gyventojus nuo skurdo ir staigaus pajamų netekimo. Krizių metu efektyviausia taikyti kuo universalesnę paramos formulę, nes neįmanoma itin greitai įvertinti skirtingų žmonių situacijų. Dėl šios priežasties norint gauti darbo paieškos išmoką nėra jokių ypatingų reikalavimų, išskyrus būti registruotam Užimtumo tarnyboje bedarbiu. Vis tik norime paraginti gyventojus priimti darbo pasiūlymus, kuriuos teikia Užimtumo tarnyba – stabilios pajamos visuomet yra geriau nei laikina išmoka, be to, atsisakius darbo pasiūlymo be pateisinamos priežasties galima prarasti ir pačias išmokas“.

Užimtumo tarnyba bedarbio statusą turintiems gyventojams teikia pasiūlymus į laisvas darbo vietas pagal asmens kvalifikaciją, kompetencijas, darbo patirtį bei įvertinusi, kad kelionės išlaidos į darbą ir iš darbo per mėnesį nesudarytų daugiau kaip 15 proc. siūlomo darbo užmokesčio. Taip pat atsižvelgiama, ar asmuo neturi oficialiai patvirtintų sveikatos apribojimų dirbti siūlomą darbą.

Kai darbo pasiūlymas yra pateikiamas, klientas gali atsisakyti dirbti tik motyvuodamas konkrečiomis priežastimis, o atsisakiusieji be pateisinamos priežasties praranda bedarbio statusą – tuomet prarandama ir išmoka: tiek darbo paieškos, tiek nedarbo socialinio draudimo, jeigu asmuo ją gavo, nes yra sukaupęs reikiamą socialinio draudimo stažą dirbdamas.

Praradus bedarbio statusą, kai atsisakoma darbo pasiūlymo be pateisinamos priežasties, bedarbiu registruotis negalima ateinančius 6 mėnesius.

SADM primena, kad pateisinama priežastimi laikoma, kai darbdavys pasirenka kitą kandidatą į laisvą darbo vietą, kai asmuo dalyvauja tolimesnėje atrankoje kitoje darbovietėje ar kai darbdaviui Užimtumo tarnybos specialistas išsiunčia kliento gyvenimo aprašymą ir klientas laukia darbdavio atsakymo. Pateisinama priežastis yra ir tuomet, kai asmeniui siūlomas darbas neatitinka jo kvalifikacijos, gebėjimų, darbo patirties, kai priimti pasiūlymo neleidžia sveikatos būklė, kurią pagrindžia pažyma iš sveikatos priežiūros įstaigos, arba kai kelionės išlaidos viršija 15 proc. siūlomo darbo užmokesčio skaičiuojant pagal Vyriausybės nustatytus įkainius.

„Pagrindinė Užimtumo tarnybos veiklos kryptis – užimtumo užtikrinimas darbą praradusiems ar jo neturintiems Lietuvos gyventojams, tad kiekvienas į šią tarnybą besikreipiantis klientas visų pirma turi aktyviai ieškoti darbo, jei reikia, persikvalifikuoti, bet ne pasyviai pretenduoti į išmokas. Kiekvienas turi aiškiai suformuluoti registracijos tikslus ir jų siekti padedant įdarbinimo konsultantams ar atvejo vadybininkams“, – sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Darbo paieškos išmoka

• bedarbio statusą turintiems gyventojams, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje ir

• bedarbis nesistažuoja, nedalyvauja profesiniame mokyme ar kitokiose aktyviose darbo rinkos priemonėse.

Laikinosios darbo paieškos išmokos mokėjimo trukmė gali siekti iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau nei iki 2020 m. gruodžio 31 d. Darbo paieškos išmoka, kurią moka Užimtumo tarnyba, gali būti dviejų dydžių:

• 200 Eur – kai žmogus neturi teisės gauti įprastos nedarbo socialinio draudimo išmokos, arba

• 42 Eur – kai bedarbis pagal stažą gali pretenduoti į nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama bedarbiams, kurie per pastaruosius 30 mėnesių iki registravimosi Užimtumo tarnyboje dienos turi sukaupę ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Ši išmoka, kurią moka „Sodra", mokama iki 9 mėnesių, išmokos dydis priklauso nuo buvusio darbuotojo darbo užmokesčio ir kas tris mėnesius mažėja.

Nedarbo socialinio draudimo išmoką rugpjūčio mėnesį gavo apie 89,5 tūkst. gyventojų.

Apie nedarbo socialinio draudimo išmoką išsamiau skaitykite „Sodros“ tinklalapyje čia.

Nedarbo lygis Lietuvoje ir toliau auga

Užimtumo tarnyba teigia, kad stabiliai augantis nedarbo lygis Lietuvoje rugpjūčio pabaigoje pasiekė naują aukštumą – 13,5 proc., kai rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. ir nedirbo 221 tūkst. gyventojų.

Šiuo metu Užimtumo tarnyba yra registravusi 232 469 bedarbius, iš jų apie 6,2 tūkst. yra studentai, mokiniai, absolventai, apie 14,1 tūkst. visai nedirbę arba nedirbę ilgiau kaip dvejus metus, 2,6 tūkst. dirbę pagal individualią veiklą, 5,8 tūkst. dirbę su verslo liudijimais, apie 37 tūkst. atleisti darbuotojai pagal įvairius Darbo kodekso straipsnius.

Tuo pačiu metu fiksuojamas rekordiškai didelis laisvų darbo vietų skaičius. Laisvų darbo vietų Lietuvoje rugpjūčio pabaigoje registruota per 17 tūkst.

Komentarai (0)