Dėl koronavisuso – Lietuvoje paskebtas karantinas
 |
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kovo 17 d. Lietuvoje iš viso yra patvirtinti 26 koronaviruso (COVID-19) infekcijos atvejai. Visi yra įvežtiniai, tad virusas kol kas neplinta šalies viduje.
Dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 buvo paskelbusi valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje, o 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, kurio trukmė – nuo kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val. (karantinas, atsižvelgiant į situaciją, galės būti pratęstas).
Taigi, įsigaliojo tvarka, kurios privaloma laikytis visiems Lietuvos gyventojams, įstaigoms.
Uždarytos švietimo ir ugdymo įstaigos
Nuo kovo 16 d. sustabdytas ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose, organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu būdu.
Tai reiškia, kad iki kovo 30 d. (imtinai) uždaryti ne tik universitetai, kolegijos ir mokyklos, bet neveikia darželiai, neformaliojo švietimo įstaigos ir dienos ir užimtumo centrai.
Pakeistas mokinių pavasario atostogų laikas
Dėl koronaviruso plitimo grėsmės švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais 1 savaite pailgintos mokinių pavasario (Velykų) atostogos ir perkeltos iš balandžio vidurio į kovo 16-27 dieną.
Taigi, per atostogas ugdymas artimiausias dvi savaites nevyks, nes mokiniai atostogauja, tačiau mokyklos dirba mokinių atostogų režimu: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomenduoja, kad mokytojai atliktų įstaigos nustatytus darbus nuotoliniu būdu.
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos
Keičiasi dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų ir abitūros egzaminų bei įskaitų laikymo laikas. Atsižvelgiant su koronovirusu susijusias aplinkybes, kai kurių patikrinimų datos iš balandžio pradžios ar vidurio į nukeltos į balandžio pabaigą arba birželį.
Kaip keičiasi dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos?
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraštyje numatytas vienintelis pakeitimas: gimtosios baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių kalbos įskaitos galės būti organizuojamos iki gegužės 15 d., o ne iki balandžio 24 d., kaip buvo numatyta anksčiau.
Kaip keičiasi abitūros egzaminų bei įskaitų laikymo laikas?
Laikas, iki kada mokykla surengia lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą abiturientams, pailgėja iki gegužės 4 d. Iki šiol buvo numatyta jas surengti iki balandžio 20 d.
Brandos darbas, taip pat mokykliniai technologijų, menų brandos egzaminai galės būti surengti iki balandžio 28 d. – beveik mėnesiu vėliau nei buvo numatyta anksčiau.
Užsienio kalbų – anglų, prancūzų, rusų, vokiečių – kalbėjimo dalys abiturientams mokyklose bus rengiamos nebe balandžio viduryje, o nuo birželio 22 d. iki birželio 30 d.
Su švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais galima susipažinti čia.
Kas gali prižiūrėti ugdymo įstaigos nelankančius vaikus?
Lietuvoje jaunesni nei 6 metų vaikai arba vaikai su negalia, atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius, be objektyvios būtinybės neturėtų būti paliekami vieni, juos turėtų prižiūrėti arba suaugusieji, arba vyresni nei 14 metų paaugliai. Tai reiškia, kad sustabdžius ugdymo procesą mokinukai jau galėtų pabūti vieni namuose, o darželinukams reiktų vyresniųjų priežiūros.
Įpareigojimas savivaldybėms
Savivaldybės privalo užtikrinti vaikų ir žmonių su negalia priežiūrą išskirtiniais atvejais įstaigose, jeigu to neįmanoma įgyvendinti namuose. Tai reiškia, kad nesant jokių galimybių pasirūpinti vaikais ir neįgaliuoju namuose, savivaldybės turi suteikti priežiūrą įstaigoje.
Kokius variantus gali pasirinkti tėvai ir globėjai, auginantys mažus vaikus, kuriems reikia priežiūros?
Mažus vaikus auginantiems tėvams ir globėjams patariama tartis su darbdaviais ir dirbti nuotoliniu būdu, pasiimti atostogas, pasitelkti giminaičių pagalbą arba galima prašyti nedarbingumo ir gauti ligos išmoką iš „Sodros“, kai paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas.
Nuotolinis darbas
Remiantis Darbo kodeksu, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Taigi, tėvai ar globėjai gali prašyti darbdavio galimybės dirbti nuotoliniu būdu.
Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Darbdaviai yra skatinami sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu kuo daugiau laiko arba net visą laiką.
Nedarbingumo pažymėjimas
Kai ugdymo ir švietimo įstaiga uždaroma karantinui, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai (įtėviai), globėjai ir budintys globotojai (bet ne seneliai!), jei yra draudžiami socialiniu ligos draudimu, gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų išdavimo.
Visi nedarbingumai, susiję su karantino metu taikomomis priemonėmis, gali būti išduodami ir atgaline data. Tai reiškia, kad jeigu tėveliai, karantino laikotarpiu prižiūrintys sveikus darželinukus, priešmokyklinukus ir pradinukus, nespės ar nepajėgs prisiskambinti į polikliniką, o gydytojai atitinkamai išduoti nedarbingumo pažymėjimų, jie galės būti išduodami atgaline data visą savaitę, t. y. iki kovo 20 d.
Prižiūrėti ikimokyklinuką, priešmokyklinuką arba pradinuką karantino laikotarpiu tėvams, įtėviams ir globėjams iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“ („į rankas“ tai sudaro apie 85 proc. buvusių pajamų „į rankas“). Išmoka prižiūrint vaiką skaičiuojama nuo pirmosios nedarbingumo dienos, tik už darbo dienas. Ligos išmokos dydžio skaičiuoklę rasite čia.
Pagrindiniai žingsniai, kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką prižiūrėti darželinukui, priešmokyklinukui ir pradinukui:
-
gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Nurodoma nedarbingumo priežastis „Epideminė situacija“, ligos kodas pagal TLK-10-AM - Z20.8 „Kontaktas su sergančiais kitomis užkrečiamosiomis ligomis ir jų poveikis“. Reikia nurodyti prižiūrimo vaiko duomenis (šie duomenys svarbūs šeimos gydytojams);
-
vienas iš tėvų, globėjų, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, 14 kalendorinių dienų nevyksta į darbą ir prižiūri vaiką;
Ligos išmoka išmokama į gavėjo sąskaitą ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų (prašymo, darbdavio pranešimo „Sodrai“ dėl išmokos skyrimo) gavimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad ligos išmoką vaikui prižiūrėti, kai švietimo įstaigose paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, gali gauti tėvai, įtėviai, globėjai ir budintys globotojai, kurie turi sukaupę ne trumpesnį nei 3 mėn. ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėn. arba ne trumpesnį nei 6 mėn. stažą per 24 mėnesius.
Taip pat svarbu, kad ligos išmoka mokama tik jeigu vaiką prižiūrintis asmuo tuo metu negauna darbo pajamų, todėl gyventojai, kurie ketina prižiūrėti vaiką namuose, turi pranešti darbdaviui apie savo nedarbingumą.
Ligos išmoką taip pat gali gauti savarankiškai dirbantys gyventojai (išskyrus veiklą su verslo liudijimu), kai gyventojas deklaruoja pajamas ir sumoka socialinio draudimo įmokas.
Dirbant savarankiškai ir norint ligos išmoką gauti iškart, reikėtų „Sodrai“ teikti pranešimus apie pajamas ir įmokas mokėti avansu kiekvieną mėnesį.
Pakeitus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos išmoką galės gauti ir seneliai.
Atostogos
Tėvai arba globėjai gali prašyti darbdavio suteikti atostogas – pvz., kasmetines apmokamas arba nemokamas, jei kasmetinės atostogos išnaudotos.
Pagalba
Vaiku gali pasirūpinti kiti tėvų parinkti artimi asmenys: seneliai, vyresni broliai ar seserys ir kt.
Sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimas
Paskelbus karantiną Lietuvoje, keičiasi pirminės sveikatos priežiūros centrų, šeimos gydytojų ir slaugytojų darbo metodai:
Dėl karantino atidedamas odontologijos paslaugų teikimas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą. Tai reiškia, kad gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai neteikia jokių odontologinių paslaugų (išskyrus būtinąją pagalbą).
Visoje šalyje uždrausti masiniai renginiai ir susibūrimai
Nuo kovo 16 d. iki 30 d. visoje Lietuvoje uždrausti masiniai renginiai tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse. Šie privalomi reikalavimai galioja visoms šventėms, sporto, kultūros, laisvalaikio, pramogų bei kitiems renginiams ir susibūrimams.
Šiuo laikotarpiu draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir šių įstaigų veikla bei fizinis lankytojų aptarnavimas, taip pat uždrausta veikla vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centruose.
Taigi, iki kovo 30 d. sustabdyti visų šalies kultūros, sporto, laisvalaikio ir pramogų įstaigų renginiai, todėl uždaryti muziejai, teatrai, kino teatrai, bibliotekos, kas reiškia, kad nevyks koncertai, spektakliai, festivaliai, parodos ir kt. pramogos.
Duris užvėrė ir sporto klubai bei baseinai, nes uždrausta sveikatingumo centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu.
Lietuvos piliečių išvykimas iš Lietuvos
Lietuvos Respublikos piliečiams karantino laikotarpiu uždrausta išvykti iš Lietuvos, išskyrus atvejus, kai jie grįžta į savo gyvenamąją vietą, vyksta į savo darbo vietą, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu.
Tai reiškia, kad Lietuvos piliečiams, dirbantiems užsienio valstybėse, išvykti iš šalies galima pateikus tam tinkamus dokumentus.
Tipiniai pavyzdiniai dokumentai, kurie gali būti pakankami sprendimui priimti, ar išleisti piliečius iš šalies, yra nurodyti Dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo dirba gretimoje užsienio valstybėje, sąraše, patvirtintame VSAT vado 2017 12 29 įsakyme Nr. 4-598.
Užsienio valstybėje dirbančių Lietuvos piliečių darbo santykius patvirtina deklaruota gyvenamoji vieta užsienyje (darbų atlikimo valstybėje) arba jų pateikti išsamūs ir visapusiški įrodymai apie egzistuojančius darbo santykius valstybėje, į kurią vykstama.
Išimtinais atvejais VSAT vadas gali išduoti leidimą asmeniui išvykti. Norint tokį leidimą gauti, reikia su argumentuotu prašymu kreiptis el. paštu vsat.vadas@vsat.vrm.lt ir pateikti visus pagrindžiančius dokumentus. Vadas ar jo įgaliotas asmuo informuos pareiškėją apie priimtą sprendimą tuo pačiu arba kitu nurodytu adresu. Šį atsakymą rekomenduojama išsisaugoti ir pateikti pasienio kontrolės punktų pareigūnams
Iš užsienio grįžusių asmenų izoliacija
Asmenims, grįžusiems iš užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija. Toks reikalavimas įtvirtintas Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarime Nr. 207 dėl karantino paskelbimo Lietuvoje.
Tai reiškia, kad grįžusiems į Lietuvą iš bet kokių užsienio šalių žmonėms būtina 14-os dienų izoliuotis, taip išvengiant kontakto su kitais žmonėmis. Jiems būtina būti namuose, nesilankyti jokiose viešose vietose, kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – pirmiausia būtina skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Rizikingos visos, o ne konkrečios šalys
Reaguojant į situaciją dėl koronaviruso (COVID-19) Europoje ir visame pasaulyje, sveikatos apsaugos ministro, valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. V-373 patikslintas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejo apibrėžimas.
Nuo kovo 16 d. žmonės, grįžę iš bet kurios užsienio valstybės, o ne tik iš konkrečių, kaip buvo nustatyta anksčiau (Kinijos, Honkongo, Irano, Japonijos, Pietų Korėjos, Singapūro, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Austrijos, Danijos, Nyderlandų, Šveicarijos ir Egipto), laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas. Tai yra, jei staiga prasidėjo karščiavimas, kosulys ar apsunkintas kvėpavimas.
Galimai sergančiu nuo kovo 16 d. laikomas:
-
asmuo, kuriam pasireiškia ūmi kvėpavimo takų infekcija (staiga prasideda karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir
Arba
- asmuo, kuriam pasireiškia ūmi kvėpavimo takų infekcija ir
Arba
Toks sprendimas priimtas, nes nebeliko šalių, kurias būtų galima įvardinti nerizikingomis, tad atsisakyta paveiktų teritorijų konkretaus sąrašo. Tai reiškia, kad grįžę iš bet kurio pasaulio kampelio laikomi atvykusiais iš paveiktų teritorijų. Tad dabar visiems jiems galioja izoliavimosi namuose tvarka, pasireiškus simptomams bus atliekamas tepinėlis naujojo koronaviruso infekcijai nustatyti.
Užsienio piliečių atvykimas į Lietuvą
Uždrausta užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, išskyrus:
-
asmenis, turinčius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje (t. y. leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje turinčius ne ES piliečius ir ES piliečius, turinčius pažymėjimą, patvirtinantį teisę laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje),
-
asmenis, turinčius imunitetų ir privilegijų pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių ir NATO, NATO šalių kariniuose vienetuose tarnaujančius asmenis ir juos aptarnaujantį personalą bei jų šeimos narius;
Kiti judėjimo apribojimai
Ribojamas keliaujančiųjų tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto maršrutais, t. y. tarpmiestiniuose autobusuose ir traukiniuose, skaičius. Leidžiamas tik sėdimų vietų užėmimas ne mažesniu kaip 1 metro atstumu. Turi būti taikomos ypatingos saugumo priemonės – transporto priemonės dezinfekuojamos kiekvieno maršruto pradinėje ir galinėje stotelėse. Šią nuostatą rekomenduojama taikyti ir vykdant keleivių vežimą viešuoju miesto transportu.
Draudžiama patekti kruiziniams laivams į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą.
Nuotolinis darbas
Karantino laikotarpiu (nuo kovo 16 d. iki 30 d.) viešojo sektoriaus valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje.
Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų atlikimą.
Privačiam sektoriui nėra numatytas reikalavimas dirbti nuotoliniu būdu, tačiau rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje, t. y. nuotoliniu būdu.
Draudimai parduotuvėms, turgams ir maitinimo įstaigoms
Karantino laikotarpiu, truksiančiu 15 dienų, uždrausta prekyba parduotuvėse, išskyrus maisto prekių parduotuves. Veiklos vykdyti negali prekybos ir pramogų centrai, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimą. Be to, uždrausta turgaviečių, išskyrus maisto, veikla.
Internetinės parduotuvės karantino metu gali vykdyti veiklą, tačiau ne maisto prekių parduotuvės gali užsiimti internetine prekyba, kai prekės pristatomos fiziniams ar juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų. Tai nustatyta Vyriausybės kovo 16 d. nutarime Nr. 222, kuriuo buvo pakeistas ankstesnis kovo 14 d. nutarimas Nr. 207.
Tai reiškia, kad karantino metu dirbti gali tik maisto prekių parduotuvės, vaistinės, veterinarijos ir optikos bei ortopedijos prekių parduotuvės. Šiose vietose sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. V-381 turi būti ribojami klientų srautai, siekiant išvengti jų grūsčių. Tarp eilėse stovinčių pirkėjų turėtų būti išlaikomas ne mažesnis kaip 1 metro atstumas.
Nuo kovo 16-osios draudžiama visų viešojo maitinimosi įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti fiziniams ir juridiniams asmenims, laikantis higienos reikalavimų.
Uždaryti grožio salonai, kirpyklos
Įvedus karantiną, nuo kovo 16 d. draudžiamas grožio paslaugų teikimas. Tai reiškia, kad iki kovo 30-osios (imtinai) negali būti teikiamos kirpyklų, grožio salonų ir kitos grožio paslaugos (pvz., manikiūras, pedikiūras, veido valymas, makiažas).
Su Vyriausybės nutarimu dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo nuo kovo 16 d. aktualia redakcija galite susipažinti čia.
Koronaviruso karštoji linija 1808
Reaguojant į sparčiai besikeičiančią naujojo koronaviruso (Covid-19) situaciją pasaulyje ir Lietuvoje, taip pat didėjant informacijos srautams, nuo kovo 13 d. trumpuoju numeriu 1808 pradėjo veikti Koronos karštoji linija. Skambinti į liniją galima visoje Lietuvoje visą parą nemokamai iš visų tinklų.
Numeriu 1808 skambinti taip pat raginama ir pasireiškus į gripą būdingiems ligos simptomams – karščiavimui, kosuliui, gerklės skausmui ar apsunkintam kvėpavimui – po kelionės į užsienio šalis ar po kontakto su tikėtinu koronaviruso nešiotoju.
Paskambinę į Koronos karštąją liniją, gyventojai bus konsultuojami pagal specialų sudarytą, struktūrizuotą, skaitmeninį algoritmą, pritaikytą priimti ir apdoroti iškvietimus, nustatyti reikiamą pagalbos lygį ir rekomendacijas. Linijos specialistai patars saviizoliacijos, Covid-19 prevencijos ir kitais klausimais. Esant poreikiui skambinantysis bus sujungiamas su Greitosios medicinos pagalbos dispečerine.
Anksčiau teiktos rekomendacijos panašiais atvejais kreiptis skubiosios pagalbos telefono numeriu 112 atšauktos, nes dėl pernelyg užimtų telefono linijų gali kilti sunkumų siekiant pranešti apie teisės pažeidimus, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir išsikviesti ne tik greitąją medicinos pagalbą, bet ir kitas pagalbos tarnybas: policiją, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, aplinkosaugą.
|
|
|
