| Registruotiems vartotojams |
|
|
|
| Naujienlaiškio prenumerata |
|
|
|
|
Pasikeitė valstybės rinkliavos ir konsulinio mokesčio dydžiai
 |
Vyriausybė 2020 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 47 pakeitė Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašą, patvirtintą 2000 12 15 nutarimu Nr. 1458.
Pakeitimai, aktualūs nemokumo administratoriams
Kadangi pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 126 str. 4 dalį fiziniai arba juridiniai asmenys įrašomi į Nemokumo administratorių sąrašą, todėl pakeistas minėto valstybės rinkliavos dydžių sąrašo 4.6112 papunktis, kuriame nustatyti valstybės rinkliavos dydžiai už asmens įrašymą į Nemokumo administratorių sąrašą, jei jis neturi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduoto dokumento, įrodančio, kad turi teisę administruoti nemokumo procesus pagal tos valstybės narės teisės aktus:
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 122 str. 1 dalį ir 5 dalies 2 punktą nemokumo administratorių kvalifikacinius egzaminus ir profesinio tinkamumo testus organizuoja ir vykdo Nemokumo administratorių rūmai su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba suderinę kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo organizavimo, vykdymo ir rezultatų vertinimo tvarką, netekusiais galios sąrašo 4.6111, 4.6114 ir 4.6115 punktai, kuriuose buvo nustatytos valstybės rinkliavos už Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos organizuojamus bankroto administratoriaus, bankroto administratoriaus padėjėjo, restruktūrizavimo administratoriaus kvalifikacinius egzaminus ar profesinio tinkamumo testą.
Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 122 str. 5 dalies 4 punktu, Nemokumo administratorių rūmai turi patvirtinti mokesčio už kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo laikymą dydį.
Kadangi pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 126 str. 5 dalį teisė administruoti nemokumo procesus įgyjama nuo asmens įrašymo į Nemokumo administratorių sąrašą, todėl panaikintas ir sąrašo 4.6113 punktas, anksčiau nustatęs valstybės rinkliavą už restruktūrizavimo administratoriaus, bankroto administratoriaus ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimų ar dublikatų išdavimą, t. y. tokie pažymėjimai ar jų dublikatai nebeišduodami.
Šie pakeitimai įsigaliojo sausio 28 d.
Gauti Šengeno ir nacionalinę vizą kainuos brangiau
Pakeitus valstybės rinkliavos dydžių sąrašo 2.17, 2.18 ir 2.19 punktus, nuo vasario 2 d., didėja valstybės rinkliavos dydžiai už:
Keičiasi konsulinis mokestis už prašymų išduoti vizas nagrinėjimą
Be to, Vyriausybė 2020 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 46 pakeitė Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio tarifų dydžius, patvirtintus 1994 11 16 nutarimu Nr. 1135.
Pakeitimais, įsigaliosiančiais vasario 2 d., didėja konsulinis mokestis už prašymų išduoti vizas ar joms prilygintus dokumentus priėmimą ir svarstymą, sprendimų dėl vizos arba joms prilyginto dokumento išdavimo priėmimą:
- Šengeno vizos – 80 Eur (buvo 60 Eur);
- Šengeno vizos vaikams nuo 6 iki 12 metų amžiaus – 40 Eur;
- nacionalinės vizos (D) – 120 Eur (buvo 60 Eur);
-
supaprastinto tranzito dokumento, numatyto 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 693/2003, nustatančiame specialų supaprastinto tranzito dokumentą (STGD) ir iš dalies pakeičiančiame Bendrąją konsulinę instrukciją ir Bendrąjį vadovą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 138) – 5 Eur (nesikeičia).
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2019 m. prašymų dėl nacionalinės vizos išdavimo iš viso buvo išnagrinėta 48 353, iš jų – 37 582 neimant konsulinio mokesčio (iš Ukrainos Respublikos piliečių – 21 195 ir Baltarusijos Respublikos piliečių – 16 387).
Konsulinis mokestis už prašymų dėl nacionalinės vizos išdavimo nagrinėjimo buvo taikomas iš viso 10 770 atvejų: 8 576 atvejų, kai trečiosios šalies piliečiams buvo reikalinga ir Šengeno, ir nacionalinė viza; 2 194 atvejų – kai buvo taikomas iš dalies vizų režimas ir trečiosios šalies piliečiui pasiliekant Lietuvoje ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui, buvo reikalinga nacionalinė viza.
Migracijos departamentas primena apie vizų išdavimo sąlygas:
-
kita daugkartinė nacionalinė viza užsieniečiui gali būti išduodama praėjus daugiau kaip 180 dienų nuo turėtos vizos ar turėtų vizų galiojimo laiko pabaigos. Tačiau yra atvejų, kai vizos gali būti išduodamos anksčiau minėto termino, pvz., kai užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl ligos, kitokio ūmaus sveikatos sutrikimo ar organizmo būklės, asmeninės priežasties, kurios užsienietis negalėjo numatyti ar nenugalimos jėgos (force majeure), turi pratęstą leidimą dirbti sezoninį darbą arba yra pateikęs prašymą išduoti naują ar pratęsti leidimą dirbti sezoninį darbą.
Nuo 2020 m. sausio 1 d.:
-
užsieniečiui, turinčiam 1 metus galiojančią nacionalinę vizą ir pateikusiam prašymą išduoti leidimą gyventi, nebeišduodama 5 mėnesius galiojanti nacionalinė viza šio prašymo nagrinėjimo laikotarpiui. Užsienietis, ketindamas pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir norėdamas likti Lietuvoje prašymo nagrinėjimo laikotarpiu, šį prašymą turi pateikti iš anksto – likus 2–4 mėn. iki turimos nacionalinės vizos galiojimo pabaigos;
- studentai, sportininkai ir treneriai, jūrininkai ir žurnalistai prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo gali pateikti tik Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje arba per išorės paslaugų teikėjo prašymų išduoti vizą priėmimo centrą.
|
|
|
Kiti temos „Vyriausybėje“ straipsniaiNaujos Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės Nuo sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėms, patvirtintoms Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1346, sumažėjo administracinė našta kelių transporto vežėjams bei supaprastėjo licencijų, reikalingų kroviniams ar keleiviams vežti, išdavimo tvarka. |
|
|
Straipsnių archyvas
Naujienos
|
