Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriame siūloma nuo 1248 iki 2496 eurų padidinti kompensacijas, kurios skiriamos neįgaliesiems ar neįgalius vaikus auginančioms šeimoms įsigyjant lengvuosius automobilius ir juos techniškai pritaikant.
SADM prognozuoja, kad dvigubai didesnę nei dabar lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją gautų apie 650 asmenų ir šeimų, auginančių neįgalų vaiką, o tam iš valstybės biudžeto papildomai prireiktų 811 tūkst. eurų per metus.
Kompensacija neįgaliojo automobiliui pirkti ir pritaikyti
Teisę kas 6 metus gauti 2496 eurų lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją galėtų vairuotojo pažymėjimą turintis asmuo, kuriam nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis.
Konkretus kompensacijos dydis kiekvienu atveju būtų nustatomas pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Turint neįgalų vaiką
Didesnes kompensacijas galėtų gauti ir negalią turintį vaiką auginantys tėvai, įtėviai ar globėjai, kurių nepilnamečiam vaikui yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar visiška negalia iki 2005 metų. Šia teise tėvai, įtėviai ar globėjai, turintys vairuotojo pažymėjimą, galėtų pasinaudoti vieną kartą per 6 metus. Kompensacijos dydis, kai šeima augina negalią turintį vaiką, didėtų taip pat, kaip ir suaugusiems neįgaliesiems – nuo 1248 iki 2496 eurų.
Kai negalią turintis vaikas sulaukia pilnametystės, bet jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, galimybė pasinaudoti kompensacija šeimai išlieka.
Lengvata vykstant viešuoju transportu – ir onkologiniams ligoniams
Taip pat siūloma, kad teisę naudotis viešojo transporto lengvata galėtų ir žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis, t. y. jiems būtų taikoma 80 proc. nuolaida perkant vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą.
Kokiais dokumentais remdamiesi onkologinėmis ligomis sergantys žmonės galėtų pasinaudoti transporto lengvata, pasiūlymus dar turės pateikti Sveikatos apsaugos ministerija.
Jei Transporto lengvatų įstatymo pataisoms pritars Vyriausybė ir Seimas, jos įsigaliotų nuo 2021 m. sausio 1 d.
Siūloma praplėsti diskriminacijos pagrindų sąrašą
Kad onkologinius susirgimus išgyvenantiems būtų užtikrintos socialinės garantijos darbe, taip pat yra parengtas Darbo kodekso 2, 21, 26, 41, 52, 55, 56, 57, 59, 60, 61, 72, 75, 83, 89, 93, 95, 104, 110, 112, 117, 127, 128, 135, 137, 140, 141, 144, 147, 172, 185, 188, 192, 193, 194, 198, 224, 225, 228 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 72-1 straipsniu įstatymo projektas.
Į tikslinamas Darbo kodekso nuostatas siūloma įtraukti draudimą diskriminuoti ne tik dėl negalios, bet ir kitokios sveikatos būklės.
Vyriausybė jau pritarė siūlymui papildyti Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymą draudimu asmenį diskriminuoti dėl jo sveikatos būklės ar ketinimo turėti vaiką. Dėl to diskriminaciją patyrę žmonės galėtų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Kad Lygių galimybių įstatymo pakeitimai įsigaliotų, dar turės pritarti Seimas.
Garantijos dėl sveikatos būklės
Taip pat Darbo kodekso pakeitimo projekte siūloma įteisinti galimybę darbuotojui ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu ir tuomet, kai to prašo darbuotojas, pagrįsdamas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę.
Šiuo metu darbdavys privalo tenkinti prašymą bent penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu, kai to paprašo nėščia, neseniai gimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat jei to nori darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų, vienišas tėtis ar mama, turintis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Darbuotoją, pateikusį sveikatos įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, būtų privaloma išleisti kasmetinių atostogų ar nemokamų atostogų.
Šiuo metu darbdavys privalo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą dėl kasmetinių atostogų prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, taip pat, jei to prašo tėvas prieš vaiko motinos gimdymą arba po jo, taip pat ir tuomet, kai darbuotojas mokosi dirbdamas, slaugo sergančius šeimos narius ar neįgaliuosius.
Darbo kodekso pataisų projekte siūloma įtvirtinti, kad darbdavys privalėtų tenkinti darbuotojo prašymą suteikti apmokamas ar neapmokamas atostogas, kai jis pateikia sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę.
Pakeitimuose numatomos ir didesnės išeitinės išmokos, kai iš darbo atleidžiamas darbuotojas, kuris nebegali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės.
Šiuo metu tokiems ligoniams išeitinė išmoka siekia vieno mėnesio atlyginimą, jei dirbta ilgiau nei metus, ir pusės mėnesio, jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei metus.
Darbo kodekso pakeitimo projekte siūloma išeitinę išmoką padvigubinti – mokėti vieno mėnesio atlyginimą, kai darbo santykiai trunka trumpiau nei metus, ir dviejų mėnesių, kai dirbta ilgiau nei metus.
