SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 12 mėn. prenumeratos kaina – 96 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 12 mėn. prenumeratos kaina – 96 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2019 m. lapkričio 26 d.
Nr. 44 (1128) StraipsniaiSODRALietuvą skiria darbo pajamų nelygybė         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Lietuvą skiria darbo pajamų nelygybė

„Sodros" šių metų III ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga rodo, kad vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5 proc. ir III ketvirtį siekė 1 277 Eur. Tokias ir didesnes draudžiamąsias pajamas uždirba kas trečias dirbantysis. Vis dėlto pajamų dydis ir jų augimo tempas regionuose skiriasi.

 

Gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, šių metų III ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą, padidėjo 111 Eur „popieriuje" arba 104 Eur „į rankas“ ir šiandien siekia apie 811 Eur „į rankas“.

Daugėja uždirbančių žmonių dalis, kurie uždirba didesnę nei minimalią mėnesinę algą (MMA), tačiau vis dėlto didžioji Lietuvos dirbančiųjų dalis gauna pajamas, kurios yra mažesnės už vidutinį šalies užmokestį.

Pasak „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, „mažesnes nei minimali mėnesio alga pajamas šį rugsėjį uždirbo 9 proc. darbuotojų, kai 2017 metais, dar prieš įvedant socialinio draudimo įmokų „grindis“, jų dalis siekė 14 proc. Tai reiškia, kad šią kartelę per dvejus metus peržengė 50 tūkst. darbuotojų“.

 

Pajamų skirtumai Lietuvos regionuose

„Sodros“ atstovės teigimu, vis dėlto pastebima, kad skirtinguose šalies regionuose vidutinės gyventojų pajamos gali skirtis 30 – 40 proc. Pajamų augimo tempą bei dydį diktuoja didieji miestai, kurie lemia pokyčius ir žiedinėse savivaldybėse arčiau didžiųjų miestų, o periferiniuose regionuose gyventojų pajamos išlieka mažesnės.

Iš 60 šalies savivaldybių pusė visų Lietuvos dirbančiųjų yra šešiose savivaldybėse – Vilniaus mieste ir rajone, Kauno mieste ir rajone, Klaipėdos mieste bei Šiaulių mieste. Ir būtent pajamų augimas čia labiausiai lemia šalies darbo užmokesčio tendencijas.

Šių metų III ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, didžiųjų savivaldybių lyderiais pagal pajamų augimą tapo Kauno miestas ir rajonas, kur vidutinės darbo pajamos augo 10 proc. ir Kauno mieste siekia 1 262 Eur, o Kauno rajone – 1 250 Eur. Vilniuje ir Vilniaus rajone vidutinės pajamos augo 9 proc. (Vilniaus mieste siekia 1 490 Eur, o Vilniaus rajone – 1 210 Eur), Šiauliuose – 8 proc. (siekia 1 006 Eur), o Klaipėdoje – 7 proc. (siekia 1 182 Eur).

Taigi, iš didžiųjų savivaldybių Vilniaus miestas ir toliau išlieka vidutinių draudžiamųjų pajamų lyderis.

Tarp rajonų pajamų augimo rekordininke tapo Širvintų rajono savivaldybė, kur vidutinės darbo pajamos augo 17 proc. ir siekia 1 068 Eur, o lėčiausiai – 7 proc. pajamos augo ne tik Klaipėdos mieste, bet ir Panevėžio mieste (siekia 1 076 Eur), taip pat Radviliškio rajono (siekia 978 Eur), Pasvalio rajono (siekia 959 Eur) savivaldybėse.

Dar didesni pajamų skirtumai tarp sostinės ir periferinių regionų. Tarp savivaldybių, kur 2019 m. rugsėjo mėn. vidutinės darbo pajamos yra pačios mažiausios, Šalčininkų rajonas – čia pajamos siekia 924 Eur, Skuodo rajone – 920 Eur, Vilkaviškio rajone – 914 Eur, Kelmės rajone – 904 Eur, Pagėgių savivaldybėje – 890 Eur, o Kalvarijos savivaldybėje – 888 Eur. Taigi, šiose savivaldybėse, palyginus su Vilniaus miestu, pajamos skiriasi net apie 40 proc.

 

Kas penktas darbuotojas – vyresnis kaip 55 metų

„Sodra“ taip pat įvertino ir darbo rinkos situaciją, kuri rodo, kad senėjant visuomenei, vis didesnę dirbančiųjų dalį sudaro vyresnio amžiaus darbuotojai ir ta dalis sparčiai auga – anksčiau buvo 16 proc., o dabar – apie 23 proc. 2019 m. III ketvirčio duomenimis, kas penktas Lietuvos dirbantysis yra vyresnis nei 55 metų amžiaus.

55-64 metų darbuotojų vidutinės pajamos siekia 1 144 Eur ir yra apie 10 proc. mažesnės nei šalies vidurkis (1 277 Eur). Šios amžiaus grupės darbuotojų pajamos gerokai atsilieka nuo jaunesnių – 35–44 metų amžiaus darbuotojų, kurie vidutiniškai uždirba 1 482 Eur, neatskaičius mokesčių.

Skiriasi ne tik skirtingo amžiaus darbuotojų pajamos, bet profesijos, kuriomis jie užsiima.

Kaip rodo apžvalga, didžiausia vyresnio amžiaus darbuotojų dalis – daugiau nei 45 proc. – yra nekvalifikuoti darbuotojai, namų tvarkytojai, valytojai, autobusų vairuotojai, o mažiausia vyresnio amžiaus darbuotojų dalis (mažiau nei 5 proc.) – padavėjai, įvairūs IT specialistai (programų kūrėjai, IT ir ryšių paslaugų pardavimo specialistai), taip pat žmogiškųjų resursų, finansų specialistai.    

Daugiausia vyresnių kaip 55 metų amžiaus darbuotojų yra biudžetiniame sektoriuje – jie sudaro apie 40 proc. dirbančiųjų, o nebiudžetiniame sektoriuje jie sudaro tik maždaug ketvirtadalį visų darbuotojų.

Vyresnis nei 55 metų yra ir kas ketvirtas vadovas, dirbantis švietimo, sveikatingumo, vaikų priežiūros paslaugų srityse, seniūnais ir su teisės aktų leidėjais.

 

Nedarbo išmokas dažniau gauna jaunesni

Nedarbo draudimo išmokų gavėjų analizė rodo, kad tokių išmokų gavėjų skaičius auga, o tai susiję su Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimais, nedarbo išmokų mokėjimo tvarka, nes pailgėjo išmokos mokėjimo trukmė.

Didžiąją nedarbo draudimo išmokų gavėjų dalį sudaro žmonės, kuriems 25–30 metų, o vyresni potencialūs darbuotojai sudaro apie 30 proc. gaunančių nedarbo išmokas, tačiau jiems tenka ilgiau ieškoti darbo.

K. Zitikytė pastebi, kad vyresni darbuotojai rečiau varsto Užimtumo tarnybos duris nei, pvz., 25–35 metų gyventojai, tačiau jas pravėrus, jaunas nedarbo draudimo išmoką gauna 34 mėnesius, o vyresnis jau 56 mėnesius. Tai rodo, kad susirasti darbą vyresniame amžiuje tampa didesniu iššūkiu.

       

Vis daugiau netekusių dalies darbingumo vyresnių žmonių dirba

Susidūrus su rimtomis sveikatos problemomis, nustatomas tam tikras netekto darbingumo lygis – dažniau jis nustatomas vyresniems darbuotojams. Tokiais atvejais žmonės gauna netekto darbingumo pensiją.

„Sodros“ duomenimis, vienas iš aštuonių vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje yra netekęs dalies darbingumo, tačiau tarp jų didėja dirbančių dalis.

K. Zitikytės teigimu, šiandien dirba kas trečias dalies darbingumo netekęs vyresnis nei 55 metų gyventojas, kai prieš 10 metų – kas penktas.

Darbuotojų, kurie yra netekę dalies darbingumo, vidutinės darbo pajamos yra trečdaliu mažesnės nei likusių darbuotojų, tačiau tą skirtumą padengia jiems mokamos netekto darbingumo pensijos (netekto darbingumo pensija šiuo metu siekia apie 230 Eur).

„Sodros“ skaičiai rodo, kad, jei visą pilną mėnesį dirbusių darbuotojų vidutinės bruto („ant popieriaus") pajamos yra 1 277 Eur, tai netekto darbingumo pensijų gavėjų siekia tik 829 Eur. Tai, lyginant su šalies vidurkiu, – apie 35 proc. mažiau.

 

Vyresnio amžiaus dirbantieji ilgiau serga

„Sodros“ analizė rodo, kad vyresni darbuotojai serga ilgiau ir sunkiau. Jei 25–54 metų amžiaus žmonių vidutinė ligos trukmė – apie 11 darbo dienų, tai vyresni serga kone perpus ilgiau. Skiriasi ne tik ligos trukmė, bet ir ligos, kuriomis sergama. Jaunesni žmonės daugiau serga sezoninėmis ligomis, peršalimu, o vyresni – ligomis, kurios susijusios su amžiumi: nugaros skausmai, širdies ligos.

Pavyzdžiui, visą mėnesį pilną dirbę dirbantieji „į rankas“ gauna apie 811 Eur, o netekto darbingumo pensijos gavėjai – 795 Eur (darbo pajamos kartu su netekto darbingumo pensija.

 

„Sodros" parengtą 2019 m. III ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalgą galima rasti čia.

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Gruodis     2019  
PrATKPŠS
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031 
Naujienos
2020-07-21
Nauja VMI interneto svetainė
2020-07-09
VMI tikrins vežėjus – stabdys specialiai pažymėtais automobiliais
2020-03-27
Individualią veiklą vykdę gyventojai, kurių veikla dabar ribojama, gali ją nutraukti
2020-03-18
VMI ir „Sodros“ pagalba verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19
2020-02-12
Grįžus iš Kinijos, reiktų izoliuotis 2 savaitėms
2020-02-11
Nepasinaudoję mokesčių amnestija, sulaukė VMI dėmesio
2020-01-13
„Sodra“ apie padidėjusias pensijas
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama