SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ 2022 m. el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 7 mėn. prenumeratos kaina – 63 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ 2022 m. el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 7 mėn. prenumeratos kaina – 63 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2019 m. rugsėjo 3 d.
Nr. 33 (1117) StraipsniaiSODRAVyrų ir moterų pajamų skirtumai maž...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Vyrų ir moterų pajamų skirtumai mažėja, bet skurdas dažniau gresia moterims

„Sodros" duomenys rodo, kad šalies gyventojų darbo pajamos toliau nuosekliai auga.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, vidutinės gyventojų mėnesio draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, padidėjo 9 proc. – iki 1 252 eurų.

 

 

 

 

Moterų algos augo sparčiau nei vyrų

Įdomu tai, kad moterų vidutinės mėnesio pajamos didėjo sparčiau – daugiau nei 10 proc. arba 107 Eur – nuo 1 049 Eur (įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą 2019 m. pradžioje) iki 1 156 eurų, o vyrų pajamos augo lėčiau – 7,5 proc. arba 94 Eur – nuo 1 254 Eur (įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą 2019 m. pradžioje) iki 1 348 eurų.

Didesnį moterų pajamų augimą galėjo lemti tai, kad sparčiai augo pajamos tų profesijų, kuriose dirbančių moterų skaičius didžiausias. Pavyzdžiui, daugiausiai moterų dirba parduotuvių pardavėjomis (54,2 tūkst.) ir jų pajamos didėjo 10 proc., taip pat sparčiai didėjo buhalterių (9 proc.), reklamos ir rinkodaros specialistų (10 proc.), mokytojų (13 proc.) vidutinės darbo pajamos.

Vis dėlto vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas siekia 16,6 proc., nors pastaraisiais metais atotrūkis mažėjo.

 

Skirtumai tarp vyrų ir moterų pajamų – ir pusantro karto

Lietuvoje fiksuojamas vyrų ir moterų draudžiamųjų pajamų atotrūkis yra artimas Europos Sąjungos vidurkiui.

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės teigimu, „tai rodo, kad nesame kažkuo unikalūs, tačiau labai svarbu, kad tas atotrūkis ilgainiui mažėtų, nes jis lemia ne tik mažesnes pajamas dirbant, bet vėliau ir mažesnes išmokas bei mažesnes socialines garantijas moterims".

Mažiausi skirtumai yra tarp nekvalifikuotą darbą dirbančių moterų ir vyrų draudžiamųjų pajamų, tačiau skirtumai žymiai didesni ir kai kada siekia net pusantro karto tarp informacinių technologijų specialistų, gamybos inžinierių, gydytojų specialistų.

„Gali būti keletas priežasčių, kodėl skiriasi vyrų ir moterų gaunamos pajamos. Pirmiausiai, tai gali lemti skirtingų profesijų pasirinkimas, kai moterys dažniau renkasi, pavyzdžiui, mokytojo profesiją, kuri yra mažiau apmokama negu, tarkime, inžinieriaus“, – sako K. Zitikytė.

K. Zitikytė taip pat pastebi, jog reikšmingos įtakos vyrų ir moterų draudžiamųjų pajamų skirtumui turi motinystė ir šeimos narių globa – didžiausias vyrų ir moterų pajamų skirtumas pastebimas 30-39 metų amžiaus gyventojų grupėje, kai moterys dažniausiai grįžta į darbo rinką po vaikų priežiūros atostogų.

Grįžusioms moterims tenka kelti kvalifikaciją, kuri dėl ilgesnių karjeros pertraukų gali būti sumažėjusi, ir toliau darbo užmokesčiu vytis vyrus iki pat senatvės pensijos.

Anot K. Zitikytės, „deja, darbo rinka „baudžia“ iš jos metams ar dvejiems dėl vaiko priežiūros iškritusias moteris. Ir nors stebime, kad daugiau vyrų eina vaiko priežiūros atostogų, vyrai dažniau pasirenka vaiko priežiūros išmokas gauti antrus metus ir beveik visi tuo metu dirba, kai iš tiesų vaiką ir toliau prižiūri mama".

„Sodros“ duomenimis, antrais vaiko priežiūros metais vyrai sudaro 38 proc. vaiko priežiūros atostogose esančių tėvų, tačiau pirmais metais – tik 7 proc.

 

Primintina, kad nuo 2019 m. pasirinkus gauti vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sueis 1 metai – mokama 77,58 proc.išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, o pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 2 metai – pirmaisiais vaiko priežiūros metais (iki vaikui sueis 1 metai) mokama 54,31 proc., o antraisiais (iki vaikui sueis 2 metai) – 31,03 proc.išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Nuo 2019 m. vaiko priežiūros išmokas gali gauti ir vaiko seneliai. Kol kas jų yra nedaug –birželio mėnesį 125 seneliai gavo vaiko priežiūros išmokas.

Lietuva priskiriama prie dosnesnes vaiko priežiūros išmokas mokančių šalių. Mūsų šalis patenka tarp 13 ES valstybių, turinčių „ilgas vaiko priežiūros atostogas“.

 

Vaiko priežiūros atostogų tvarka – keisis

Visgi Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES valstybių, tėvams nėra numatytos neperleidžiamos atostogos, kurias įtvirtina 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 32019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES. Ši direktyva nustato, kad šalys narės turi užtikrinti, jog minimalus apmokamų vaiko priežiūros atostogų laikotarpis kiekvienam iš tėvų sudarytų 4 mėnesius, iš kurių bent 2 mėnesiai nebūtų perleidžiami. Tai reiškia, kad tėtis vaiko priežiūrai privalės skirti bent 2 mėnesius, jei norės išlaikyti išmoką. Nepaėmus atostogų, bendros vaiko priežiūros atostogos šeimai 2 mėnesiais sutrumpėtų, kartu netenkant išmokos už šį laikotarpį. Direktyvoje numatyta leisti paimti šias atostogas, iki vaikui sueis 8 metai. Konkretų amžių, taip pat ir iki kada gali būti pasinaudota šiomis atostogomis, valstybė turės nusistatyti pati.

Prie direktyvos pritaikyti savo įstatymus valstybės narės turės per 3 metus, o šalys, kuriose jau galioja geresnės sąlygos, nei numato direktyva, negalės pabloginti padėties.

Kaip ši naujovė, kuria siekiama skatinti vyrus aktyviau įsitraukti į vaikų priežiūrą, o moterims padėti lengviau grįžti į darbo rinką, atrodys Lietuvoje, dar neaišku, nes kol kas nėra parengti įstatymų pakeitimai.

 

Didina skurdo riziką

Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja – konstatuoja Statistikos departamentas, kurio duomenys rodo, kad didžiausias skurdo rizikos lygis pernai buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje.

Statistikos departamento duomenimis, pernai apie 645 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos – tai sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų (dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2017m., padidėjo 12,4proc.), o žemiau absoliutaus skurdo ribos Lietuvoje praėjusiais 2018 metais gyveno apie 312 tūkst. žmonių: jų pajamos buvo mažesnės kaip 245 Eur per mėnesį vienam asmeniui arba 515 Eur – šeimai, susidedančiai iš 2 suaugusių asmenų ir 2 vaikų iki 14 metų amžiaus.

2018 m. žemiau absoliučios skurdo ribos (t. y. 245 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui) gyvenančių 65 m. ir vyresnio amžiaus moterų buvo 14 proc., o vyrų – 6 proc.

Dažniau su skurdo rizika susiduria moterys, o tai, anot „Sodros", lemia vyrų ir moterų pajamų skirtumai.

Pavyzdžiui, sulaukus senatvės pensijos amžiaus vidutinė vyrų senatvės pensija turint būtinąjį stažą siekia 409 Eur ir yra penktadaliu didesnė nei moterų gaunama senatvės pensija, kuri vidutiniškai siekia 338 Eur.

Be to, vidutinė moterų tikėtina gyvenimo trukmė išėjus į pensiją yra 7 metais ilgesnė nei vyrų, o tai reiškia, kad moterims ilgiau tenka verstis su mažesne pensija.

„Didesnė moterų dalis atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos, todėl akivaizdu, kad skirtumai tarp vyrų ir moterų darbo pajamų turi reikšmingų socialinių padarinių. Draudžiamųjų pajamų atotrūkio tarp vyrų ir moterų mažinimas reikalingas siekiant gerinti darbo rinkos, demografijos ir ekonomikos augimo perspektyvas bei kovoti su skurdu senatvėje.

Europos Sąjungos direktyva pagal kurią vyrai bus skatinami daugiau laiko skirti tėvystei ir vaiko priežiūrai, tai pat investicijos į vaikų ir pagalbos reikalaujančių žmonių priežiūros infrastruktūrą bei didesnis dėmesys lygioms galimybėms darbo rinkoje yra labai svarbūs žingsniai sprendžiant net ir skurdo rizikos iššūkius“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja K. Zitikytė.

 

„Sodros" 2019 m. antro ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalgą galima rasti čia.

 
Kiti temos „SODRA“ straipsniai

Įdarbinus užsieniečius, informaciją reikės pateikti „Sodrai“

Nuo rugsėjo darbdaviams, įdarbinantiems darbuotojus iš trečiųjų šalių, atsiranda prievolė pateikti „Sodrai“ duomenis apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius • Tai nustatyta Užsieniečių teisinės padėties įstatyme • Taip pat numatyta teikti informaciją apie komandiruojamus užsieniečius bei Europos Sąjungos valstybių narių piliečius.

Įtartinais atvejais „Sodra“ gali patikrinti, ar teisingai nustatytas neįgalumas ir darbingumo lygis

Kilus abejonių, kad ligos, netekto darbingumo ar neįgalumo išmokos mokamos nepagrįstai, nuo rugsėjo mėnesio „Sodra“ gali pasitelkti nepriklausomus sveikatos priežiūros specialistus ir paskirti papildomą asmens sveikatos tyrimą.
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Rugsėjis     2019  
PrATKPŠS
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30 
Naujienos

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama