Rugsėjo 1 d. įsigalios Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymas, suteikiantis teisę fiziniams ir juridiniams asmenims tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto (ar jų dalies), jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves. Tačiau tokią galimybę asmuo turės tik tuomet, jeigu prieš tai pasinaudojo visomis teisinės gynybos priemonėmis.
Taip pat nuo rugsėjo 1-osios įsigalios ir Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53-1, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 67-1 ir 67-2 straipsniais įstatymas, kuriuo įtvirtinta piliečių kreipimosi į Konstitucinį Teismą tvarka, reglamentuota, kokių procedūrų reikia laikytis, paduodant konstitucinį skundą, taip pat nustatyti reikalavimai asmens prašymo Konstituciniam Teismui turiniui.
Nustatyta, kad kiekvienas asmuo turės teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitikimą Konstitucijai arba įstatymams, jeigu:
-
šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir
Taigi, individualus konstitucinis skundas Konstituciniam Teismui turės būti paduotas per 4 mėnesius nuo įsiteisėjusio galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Praleidus nustatytą 4 mėnesių terminą dėl svarbių priežasčių, asmuo turės teisę prašyti atnaujinti prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą.
Išimtiniais atvejais Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į motyvuotą pareiškėjo prašymą, galės sustabdyti teismo sprendimo vykdymą, t. y. tuo atveju, jeigu dėl teismo sprendimo vykdymo būtų neatitaisomai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės arba kai tai būtina dėl viešojo intereso.
Jeigu Konstitucinis Teismas išnagrinėjęs asmens kreipimąsi priims sprendimą, kad įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, tokiu atveju bus galima atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo.
Kartu su Konstitucinio teismo įstatymo pataisomis rugsėjo 1 d. įsigalios ir lydimųjų teisės aktų pataisos:
Pastarojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimai įtvirtina, kad šio įstatymo sąlygas atitinkantys fiziniai asmenys turi teisę gauti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir konstitucinės justicijos bylose. Kitaip sakant, į Konstitucinį Teismą besikreipiantys mažesnes pajamas gaunantys asmenys galės pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.
Individualaus konstitucinio skundo institutas veikia daugumoje Europos Sąjungos valstybių. Panašų konstitucinio skundo modelį turinčių šalių Lenkijos ir Latvijos konstituciniai teismai per metus išnagrinėja apie 30 tokių bylų.
Lietuvoje Konstitucinis Teismas kasmet gauna apie 30 prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai ar kitiems aukštesnės galios teisės aktams. Šią galimybę suteikus Lietuvos žmonėms, Teisingumo ministerijos teigimu, jos neturės tik trijų Europos valstybių – Bulgarijos, Italijos ir Moldovos gyventojai.
Iki šiol Lietuvos Konstitucijoje buvo įtvirtinta, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui gali tik Seimas, Seimo narių grupė, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir teismai.
