Nuo liepos 1 d. maksimali nedarbo išmoka siekia 728,36 euro. Šis maksimalus nedarbo išmokos dydis aktualus netekusiems darbo ir užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje gyventojams, kuriems bedarbio statusas suteiktas po liepos 1-osios ir kurie gauna didžiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas.

Maksimalus nedarbo išmokos dydis keičiasi kas ketvirtį, nes yra susietas su vidutiniu ketvirčio darbo užmokesčiu.

Nedarbo išmoka susideda iš 2 dalių

Nedarbo draudimo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama:

• pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 129,15 Eur, t. y. 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (555 Eur x 23,27 proc. = 129,15 Eur).

• kintama dalis priklauso nuo asmens turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Kintama mėnesinė išmokos dalis apskaičiuojama pagal mokėjimo mėnesius:

• pirmuosius tris mėnesius, t. y. 1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį, suma siekia 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų;

• kitus tris mėnesius sumažėja, nes 4–6 mėnesį nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį sudaro 31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų;

• paskutinius tris mėnesius, t. y. 7–9 mėnesį, suma yra 23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.

Maksimali nedarbo išmoka

Jeigu asmuo Užimtumo tarnyboje užsiregistravo ir bedarbio statusą įgijo iki 2019 06 30, maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 75 proc. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Asmenims užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje 2019 m. I ketvirtį maksimali nedarbo išmoka siekia 695,85 Eur (927,80 x 0,75), o užsiregistravusiems 2019 m. II ketvirtį – 721,28 Eur (961,70 x 0,75).

Jeigu asmuo Užimtumo tarnyboje užsiregistravo ir jam bedarbio statusas suteiktas po 2019 07 01, maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Asmenims užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje 2019 m. III ketvirtį maksimali nedarbo išmoka sieks 728,36 Eur (1251,90 x 0,5818).

Jei asmuo gauna socialinio draudimo, šalpos ar valstybinę pensiją (išskyrus našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas, šalpos pensijas, gaunamas už kitus asmenis), netekto darbingumo periodinę kompensaciją ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, taip pat ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, jam mokama tik nedarbo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų ar išmokų sumą.

Nedarbo išmokos dydį galima sužinoti pasinaudojus „Sodros“ skaičiuokle.

Nedarbo išmoką gali gauti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie:

• buvo drausti nedarbo socialiniu draudimu, t. y. dirbo ir patys ar už juos buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos;

• įsiregistravę Užimtumo tarnyboje;

• Užimtumo tarnybos sprendimu jiems suteiktas bedarbio statusas;

• per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių (1 metų) nedarbo draudimo stažą;

• baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba yra paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pirminį karinį parengtumą, ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paleidimo iš tarnybos.

Dėl nedarbo draudimo išmokos reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą, kuriai turi būti pateikiamas prašymas skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką. Taip pat prašymą galima pateikti ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui arba bet kuriame „Sodros" skyriuje.

Nedarbo išmokas skiria ir moka „Sodra" už praėjusį mėnesį nuo mėnesio 20 d. iki mėnesio pabaigos.

Ilgalaikio darbo išmoka

Primintina, kad darbuotojui, dirbusiam vienoje įmonėje nepertraukiamai 5 ir daugiau metų, atleistam iš darbo pagal Darbo kodekso 57 str., t. y. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, priklauso ir papildomos ilgalaikio darbo išmokos. Šios „Sodros" skiriamos ilgalaikio darbo išmokos mokamos visiems darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis, kurie per 3 mėnesius po atleidimo neįsidarbina pas tą patį darbdavį, nėra biudžetinių įstaigų ar Lietuvos banko darbuotojai ir kreipėsi dėl išmokos skyrimo ne vėliau kaip per 6 mėnesius po atleidimo.

Bedarbių mažėja

Užimtumo tarnybos duomenimis, birželio 1 d. registruotas nedarbas siekė 7,9 proc. ir buvo 0,4 proc. mažesnis, palyginti su gegužės 1 d., ir 0,2 proc. mažesnis nei praeitų metų birželio 1 d.

Šių metų birželio 1 d. šalyje registruota 136,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų – per mėnesį jų skaičius sumažėjo daugiau kaip 6 tūkst. arba 4,5 proc.

Šalies darbdaviai per mėnesį įregistravo 33 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – 19,8 tūkst. naujų. Didžioji dalis – 92,8 proc. darbo pasiūlymų buvo neterminuotam įdarbinimui. Gegužę laisvų darbo vietų buvo pusantro karto daugiau nei besiregistruojančių darbo ieškančių asmenų.

Komentarai (0)