Vyriausybė imasi naujų planų šešėlinės ekonomikos mažinimui trijuose sektoriuose – statybų, prekybos automobiliais ir jų dalimis bei prekybos mėsos produktais turgavietėse.
Socialinės apsaugos ir darbo, Žemės ūkio, Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų apibendrintais vertinimais, šešėlinė ekonomika šiuose sektoriuose sudaro apie 1 mlrd. eurų, t. y.:
-
statybų sektoriuje neapskaitoma apie 500–700 mln. eurų verslo pajamų, apie 26 proc. mokesčių mokėtojų vertinami kaip rizikingi, mažesnį už MMA darbo užmokestį gauna 19 proc. dirbančiųjų,
Siekiant mažinti šešėlį šiuose probleminiuose sektoriuose, Vyriausybė numatė ir iki kitų metų rudens žada įdiegti naujas skaidrumo, kontrolės ir apskaitos priemones.
Numatyta įteisinti privalomą statybininko kortelę
Statybų sektoriuje numatoma įvesti privalomąją statybininko tapatybės kortelę ir įdiegti jos informacinę sistemą, kurios duomenų valdytoja būtų Valstybinė darbo inspekcija.
Statybininko kortelė, kuri galėtų būti virtuali arba fizinė, būtų skirta darbo objektui, darbuotojui, darbdaviui identifikuoti, taip pat darbo laiko apskaitai. Tokia kortelė būtų taikoma visiems – samdomiems ir savarankiškai dirbantiesiems.
Ši naujovė, už kurios už procesą bus atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įsigaliotų nuo 2020 m. III ketvirčio pabaigos.
Tikimasi, kad statybininko tapatybės kortelės įvedimas padėtų spręsti ne tik šešėlio, bet ir trečiųjų šalių darbuotojų išnaudojimo problemą: realiu laiku nustatyti darbuotojo darbo vietą (žinoti, kiek yra darbuotojų ir kada jie dirba), vykdyti darbo laiko apskaitą ir taip mažinti galimybes nedeklaruoti dalies darbo laiko bei užmokesčio, lengviau kontroliuoti, kaip laikomasi darbų saugos.
Be to, numatyta priemonė leistų valstybės kontrolės institucijoms greičiau ir tiksliau nustatyti nesaugią ir pavojingą darbo aplinką darbuotojams (mažėtų nelaimingų atsitikimų darbe rizika) ir mokesčių slėpimo atvejus, užtikrinti atlyginimų vokeliuose minimizavimą (dėl to darbuotojai gautų visas priklausančias socialines garantijas), sumažinti ginčų, kylančių dėl darbo atlikimo fakto tarp kliento ir užsakovo, darbdavio ir darbuotojo.
Antrajame etape siūloma skatinti kvalifikacijos įsigijimą/pameistrystę, tai išskirtinai siejant su statybos paslaugų pirkimu organizuojant viešuosius konkursus (kai paslaugos gavėjas – viešoji institucija).
Reikėtų deklaruoti visus automobilinius sandorius
Prekybos automobiliais srityje siūloma įvesti privalomą transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorių deklaravimą ir visus sandorius, susijusius su automobiliais, registruoti naujoje transporto savininkų apskaitos sistemoje, kurią tvarkytų „Regitra“.
Taip pat numatyta, kad būtų privaloma deklaruoti pirmą kartą į Lietuvą atvežtą automobilį, skirtą parduoti, o deklaracijos kodas turės būti pridėtas prie pardavimo skelbimo portale ar fiziškai prie automobilio pardavimo aikštelėje. Be deklaracijos kodo automobilis negalės būti parduodamas.
Pokyčiai, už kuriuos bus atsakinga Vidaus reikalų ministerija, įsigaliotų nuo 2020 m. III ketvirčio pabaigos.
Jais siekiama spręsti vadinamųjų „kauferių“ problemą, susijusią su daugybe šešėlio automobilių rinkoje atvejų, kai tikrasis automobilio pardavėjas (perpardavinėtojas) nefigūruoja jokiose pirkimo–pardavimo sutartyse ir nemoka mokesčių, t. y. jo sandoriai patenka į šešėlį (imituojama, kad, pvz., šalies vartotojas pirko automobilį Vokietijoje, nors realiai ten nebuvo), o pirkėjas dėl nežinojimo ar nesupratimo praranda Civiliniame kodekse numatytas teises (kai po įsigijimo išaiškėja kitokia automobilio būklė, palyginti su informacija, pateikta pirkimo metu, pvz., gedimai, trūkumai).
Be to, naujoje transporto priemonių savininkų apskaitos sistemoje būtų koduojami ir ardyti skirti automobiliai, t. y. nebetinkamų naudoti automobilių parduodamos dalys.
Taip pat prekybos automobilių detalėmis srityje žadama nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų aišku, kas laikoma automobilių atliekomis, bei patobulinti netinkamų eksploatuoti transporto priemonių ir jų dalių kontrolės sistemą, tikintis, kad šios naujovės ne tik padės mažinti šešėlį, bet ir įgyvendinti aplinkosaugos tikslus. Už procesą bus atsakinga Aplinkos ministerija kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Planuose – turgaus prekybininkų darbo skaitmenizavimas
Siekiant mažinti šešėlį turguose, Vyriausybės žvilgsniai krypsta į prekeivius mėsa.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 209 stacionarios prekybos turgavietės ir maisto tvarkytojų leidimai išduoti 3500 prekiautojų, bet faktiškai jų yra mažiau – mėsos ir jos gaminiais prekiautojų priskaičiuojama iki 1780. Įvairių kontroliuojančių institucijų vertinimu, šešėlinė prekyba mėsos produktais turgavietėse sudaro 40–67 proc.
Numatyta įdiegti centralizuotą turgaviečių apskaitos informacinę sistemą, kurioje turgavietės prekiautojai turėtų atsižymėti 3 kartus per dieną: ryte registruotis prekybai, po to tektų suvedinėti turimus produktus, o vakare – realių pardavimų kiekius ir gautas pajamas.
Būtų skaitmenizuoti ir šiuo metu turgavietėse vis dar pildomi popieriniai apskaitos žurnalai, kuriuose nurodomas prekiaujamų mėsos produktų kiekis ir prekių kilmė.
Ši idėja kilo, matant, jog prekyba turgavietėse vis dar apskaitoma popierine forma, t. y. pajamos ir išlaidos tvarkomos popieriniuose žurnaluose, juos pildant ranka, įrašai taisomi ir dažnai būna neįskaitomi, o kasos aparatus, kurie fiksuoja tik kainą, bet ne produkcijos kiekius, dėl įvairių išimčių turi tik apie du trečdaliai prekybininkų.
Įvedus turgaviečių apskaitos skaitmenizavimo sistemą, kurią sukurti pavesta Žemės ūkio ministerijai, būtų supaprastintos apskaitos žurnalų formos (liktų tik viena), nereikėtų saugoti popierinių žurnalų, sumažėtų galimybių slėpti mokesčius, nes būtų sukurtos sąsajos tarp informacinių sistemų, kad kontroliuojančios institucijos realiu laiku galėtų operatyviai kontroliuoti turgaus prekeivius.
Skaitmenizavimas reikštų, kad turgavietės prekiautojai kiekvieną dieną iki prekybos pradžios turėtų registruotis prekybai tą dieną. Po to iki prekybos pradžios jie (arba turgavietės atsakingas asmuo) į sistemą suvestų pristatytų prekybai skirtų maisto produktų dokumentuose nurodytus duomenis, o pasibaigus darbo dienai, reikėtų suvesti informaciją apie tą dieną parduotus maisto produktų kiekius ir gautas pajamas (šiuos duomenis už prekiautoją į sistemą galėtų suvesti turgavietės atsakingas asmuo, ne vėliau kaip iki kitos dienos prekybos pradžios).
Pavedimai ministerijoms
Protokoliniu nutarimu Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų, Aplinkos, Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įpareigotos iki š. m. Seimo rudens sesijos parengti paketą įstatymų pataisų, kurios numato naujų priemonių įdiegimą statybos, prekybos automobiliais ir jų dalimis bei prekybos turgavietėse sektoriuose. O viešąjį pirkimą dėl statybininko kortelių informacinės sistemos kūrimo numatyta organizuoti iki birželio 30 d.
