Susisiekimo ministras 2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 3-276 pakeitė Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisykles, patvirtintas 1999 12 31 įsakymu Nr. 456.
Pakeitimais patikslintas šių taisyklių reguliavimo srities apibūdinimas – jos taikomos Lietuvos Respublikoje įregistruotiems keleiviniams laivams, išskyrus karo ir karinių pajėgų laivus, pramogines jachtas ir pramoginius laivus, t. y. bet kuriuo būdu varomus laivus, kuriais plukdoma ne komerciniais tikslais, laivus, plaukiojančius tik uosto akvatorijoje arba vidaus vandenų keliais, ir nustato keleivių ir jų bagažo vežimo jūra vietiniais ir tarptautiniais maršrutais tvarką, keleivių ir vežėjų pareigas, teises ir atsakomybę.
Registruojant Lietuvos laivų keleivius, bus būtina nurodyti ir pilietybę
Pakeitus taisyklių 43 punktą, patikslinta, kokia informacija registruojama kiekviename iš Lietuvos Respublikos jūrų uosto išplaukiančiame keleiviniame laive, vykstančiame maršrutu toliau nei 20 jūrmylių nuo išvykimo vietos.
Nuo šių metų gruodžio 21 d. registruojant iš Lietuvos jūrų uostų keleiviniais laivais išplaukiančius žmones, be įprastų duomenų – asmens vardo, pavardės, lyties ir gimimo datos, bus papildomai registruojama ir keleivio pilietybė.
Laivo keleivių pilietybę numatyta registruoti siekiant, kad avarijos atveju giminaičiams būtų laiku suteikta patikima informacija, reikėtų mažiau konsulinės pagalbos, taip pat siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tapatybės nustatymo procedūroms.
Laivų keleivių duomenys – vieno langelio sistemoje
Be to, nuo 2022 m. vasario 1 d. duomenys apie keleiviniame laive esančius asmenis bus teikiami į nacionalinę vieno langelio sistemą. Turimi duomenys laivo avarijos atveju leis greičiau pateikti informaciją keleivių artimiesiems, taip pat sumažins konsulinės pagalbos poreikį.
Šie pokyčiai atlikti įgyvendinant naujas Europos Sąjungos direktyvų nuostatas.
2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/2109, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 98/41/EB dėl įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš Bendrijos valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracijos, nustatyta, kad informacija apie keleiviniame laive esančius asmenis būtų pranešama nacionalinėje vieno langelio sistemoje, kurioje avarinės situacijos arba avarijos jūroje atveju kompetentingai institucijai informacija būtų lengvai prieinama. Šiam reikalavimui įgyvendinti ES valstybėms nustatytas pereinamasis 6 metų laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nacionalinė vieno langelio sistema jau sukurta, naujoms funkcijoms įdiegti numatytas 3 metų pereinamasis laikotarpis – iki 2022 m. vasario 1 d. Iki to laiko minėta informacija apie laivų keleivius bus toliau registruojama vežėjo registravimo sistemoje.
Prie vieno langelio sistemos galės jungtis ir Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras
Kitu 2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 3-275 susisiekimo ministras pakeitė Pranešimo formalumų, taikomų į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukiantiems ir iš jų išplaukiantiems laivams, vykdymo tvarkos aprašą, patvirtintą 2009 11 19 įsakymu Nr. 3-592, ir į kompetentingų institucijų, kurios turės prieigą prie nacionalinio vieno langelio sistemos, sąrašą įtraukė Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą.
Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad įvykus avarijai jūroje, informacija apie keleiviniuose laivuose esančius asmenis būtų laiku gaunama ir lengvai prieinama kompetentingoms institucijoms, vykdančioms paieškos ir gelbėjimo operacijas, mūsų šalyje – Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui.
Pakeistuose teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis vadovautis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, nustatyti asmens duomenų saugojimo terminai.
