Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui, kad sezoninis laiko, t. y. vasaros ir žiemos, keitimas Europos Sąjungoje (ES) turėtų baigtis 2021-aisiais.
Tai reikštų, kad ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai viena valanda į priekį paskutinį kartą būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį, o šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, laikrodžius pasuktų valanda atgal 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.
Taigi, ES narės galės nuo 2021 metų pačios nuspręsti, ar persukinės laiką viena valanda paskutinį kovo ir spalio sekmadienį.
Pasiūlymą atsisakyti laiko sukiojimo pernai pateikė Europos Komisija (EK), remdamasi ES gyventojų apklausos rezultatais, kurie parodė, jog didžioji dalis – 84 proc. europiečių norėtų atsisakyti sezoninio laiko keitimo.
Nors EK pasiūlė nebesukioti laikrodžių nuo šių metų balandžio, tačiau europarlamentarai mano, kad toks terminas pernelyg ankstyvas.
ES šalys dėl laiko sukiojimo atšaukimo dar turi susitarti ir tarpusavyje suderinti pozicijas dėl pasirinkto laiko, o EK turėtų įvertinti sprendimus, kad nebūtų neigiamo poveikio bendrajai rinkai. Prireikus EK galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.
Toliau Europos Parlamentas dėl šio teisės akto derėsis su ES Taryba.
Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980-aisiais ir nuo tada ES valstybės dukart per metus – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį – persuka laikrodžių rodykles viena valanda.
Lietuvoje sezoninis laikas Vyriausybės nutarimu įvestas prieš 16 metų, nuo 2003-ųjų: vasaros laikas, kovo mėnesio paskutinįjį sekmadienį pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda į priekį, galioja septynis mėnesius, iki spalio pabaigos, kai spalio mėnesio paskutinįjį sekmadienį laikrodžiai pasukami viena valanda atgal ir sugrįžtama prie vadinamo žiemos laiko.
Taigi, ateinantį sekmadienį, kovo 31 d., 3 val. vėl laikrodžiai bus pasukti viena valanda į priekį ir dar ateinančius maždaug pusantrų metų turėsime taikyti sezoninį laiką.
Diskusijos dėl laikrodžių sukiojimo dukart per metus reikalingumo mūsų šalyje vyksta seniai, o ES ketinant atsisakyti sezoninio laiko taikymą, Susisiekimo ministerijos užsakymu pernai lapkričio mėn. rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ buvo atlikta reprezentatyvi mūsų šalies gyventojų (18 metų ir vyresnių) nuomonės apklausa, kuri parodė, kad 62 proc. Lietuvos gyventojų norėtų pasirinkti nuolatinį vasaros laiką. Tokį pasirinkimą labiausiai palaiko vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai. Žiemos laikui labiau pritaria didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys šalies vakarų (Klaipėdos ir Telšių apskrityse) bei rytų regionuose (Vilniaus ir Utenos apskrityse). Kas dešimtas suaugęs šalies gyventojas atsakė, kad jam tai nesvarbu, neaktualu arba neturi aiškios nuomonės, kurį laiką pasirinkti. Taip dažniau atsakė jaunimas iki 30 metų, besimokantis jaunimas, vadovai ir pensininkai, nedirbantys gyventojai.
