SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 9 mėn. kaina – 67,50 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 9 mėn. kaina – 67,50 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2019 m. kovo 12 d.
Nr. 10 (1094) StraipsniaiVyriausybėjeLietuva ruošiasi vadinamajam kietajam ...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Lietuva ruošiasi vadinamajam kietajam „Brexit“

Ruošiantis galimam Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš Europos Sąjungos be išstojimo sutarties, Vyriausybė pritarė visam pluoštui įstatymų pakeitimų ir siūlo juos Seimui priimti ypatingos skubos tvarka.

Bus keičiami įstatymai ir Vyriausybės nutarimai daugiausia susiję su Lietuvos ir JK piliečių socialine apsauga, mokesčiais, gyvenimo bei mokslo sąlygomis, taip pat profesinių kvalifikacijų pripažinimu.

 

 

 

Lietuvos piliečiams, kurie dirbo Jungtinėje Karalystėje ir norės grįžti į Lietuvą

Ligos, motinystės ir nedarbo stažo skaičiavimas.

Lietuvoje skiriant ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas svarbu būti sukaupus ligos arba motinystės socialinio draudimo stažą. Motinystės draudimui reikalaujama turėti 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius dvejus metus, ligos draudimui – 3 mėnesių stažą per metus arba 6 mėnesių stažą per dvejus metus.

Lietuvoje gauti nedarbo išmoką galima, jeigu žmogus yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Be šių reikalavimų, dar reikia būti sukaupus 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.

Ligos ir motinystės bei nedarbo socialinio draudimo stažas asmenims, kurie jį įgijo Jungtinėje Karalystėje iki „Brexit“, bus įskaitomas nustatant teisę į minėtas išmokas Lietuvoje ir Londonui pasitraukus iš ES be išstojimo sutarties.

Tai reiškia, kad lietuviams, dirbusiems Jungtinėje Karalystėje iki „Brexit“ ir grįžusiems į Lietuvą, ligos ir motinystės bei nedarbo socialinio draudimo stažas bus įskaitomas tokia pačia tvarka, kaip buvo įskaitomas iki šiol.

Vyriausybės nutarimų projektai: „Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo, „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir dalinio darbo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad išmokų dydis ir mokėjimo trukmė bus nustatomi pagal Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Bus vertinamos tik Lietuvoje sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

 

 Pavyzdys

Jei Lietuvos pilietis po „Brexit“ grįš į Lietuvą, įsidarbins ir po tam tikro laiko susirgs arba išeis nėštumo ar gimdymo atostogų, tačiau Lietuvoje reikalingo stažo neturės, bus vertinamas ir tas dvejų metų laikotarpis, kai asmuo dirbo Jungtinėje Karalystėje iki „Brexit“.

Tarkime, žmogus, grįžęs į Lietuvą, dirba nuo 2019 m. balandžio 1 d., suserga gegužės mėnesį.

Skiriant išmokas bus vertinamas dvejų metų laikotarpis (nuo 2017 m. kovo iki 2018 m. kovo). Jei asmuo tuo metu legaliai dirbo Jungtinėje Karalystėje ir ten įgijo stažą, tai ir stažas iki „Brexit“ jam bus įskaitytas.

 

Pensijų stažo skaičiavimas.

Lietuvoje senatvės pensiją gali gauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės, kurie turi sukaupę bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą. Minimalus stažas Lietuvoje – 15 metų, būtinasis pilnai pensijai – 31 metai.

Iki „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje įgytas pensijų socialinio draudimo stažas būtų įskaitomas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka.

Tai užtikrintų, kad nustatant teisę į pensiją, bus atsižvelgta į Jungtinėje Karalystėje iki „Brexit“ įgytą stažą ir asmuo nepraras įgytų teisių į pensiją. Tokia nuostata ypač aktuali Lietuvos piliečiams, kurie gana ilgą laiką dirbo Jungtinėje Karalystėje ir nesudėjus draudimo laikotarpių gali neįgyti teisės į socialinio draudimo pensiją Lietuvoje.

Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

 

Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie dirbs Lietuvoje po „Brexit“

Atleidimas nuo socialinio draudimo įmokų.

Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie iki „Brexit“ buvo komandiruoti Lietuvą ir kurie pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus buvo atleisti nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimą Lietuvoje, nes komandiruotės metu liko apdrausti Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje nebus skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos iki nustatyto komandiruotės termino pabaigos ir taip bus užtikrinti Jungtinės Karalystės piliečių teisėti lūkesčiai (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas).

 

 Pavyzdys

Jei Jungtinės Karalystės pilietis buvo komandiruotas į Lietuvą nuo 2018 m. kovo iki 2019 m. lapkričio pabaigos ir jam buvo nustatyta Jungtinės Karalystės taikytina teisė socialinės apsaugos srityje, Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos be išstojimo sutarties minėtas Jungtinės Karalystės pilietis galės nemokėti socialinio draudimo įmokų Lietuvoje iki komandiruotės termino pabaigos, tai yra iki 2019 m. lapkričio mėn.

 

Neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugos.

Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimų nariai, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, turi teisę pasinaudoti Lietuvoje veikiančia neįgaliųjų socialinės integracijos sistema, kurią sudaro medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimas, neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių lygio ir specialiųjų poreikių nustatymas, tikslinių kompensacijų skyrimas ir mokėjimas specialiesiems poreikiams tenkinti bei užtikrinama teisė gauti šalpos išmokas.

 

Išmokos vaikams.

Pritarta nustatyti teisę Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje ir kurie Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 3 mėnesius, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir ES piliečiams ir jų šeimos nariams gauti išmokas vaikams (vienkartinė išmoka vaikui, išmoka vaikui, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai ir vienkartinė išmoka nėščiai moteriai), laidojimo pašalpą ir piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams.

 

Kitos išmokos.

Taip pat siūloma nustatyti, kad minėtos išmokos, kurios mokamos periodiškai ir buvo paskirtos Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvoje, iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES būtų mokamos atitinkamų Lietuvos įstatymų nustatytomis sąlygomis iki teisės į minėtas išmokas pabaigos.

 

Lietuvos studentai išsaugos sveikatos apsaugą po „Brexit“

Jungtinės Karalystės (JK) studijuojantys lietuviai po „Brexit“ iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvoje būtų draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis.

Tai numatančio Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, pritarė Ministrų kabinetas, tačiau šioms siūlomoms nuostatoms pritarti turės ir Seimas.

Šis siūlymas padės Lietuvai pasirengti apsaugoti savo piliečius, jei nebūtų pasiektas Europos Sąjungos (ES) ir JK susitarimas dėl „Brexit“ sąlygų.

Išstojusi iš ES be susitarimo, JK taptų trečiąja šalimi ir joje studijuojantiems Lietuvos piliečiams nebebūtų taikomos ES šalyse galiojančios garantijos ir sveikatos draudimas (pvz., jie nebebūtų draudžiami PSD Lietuvoje valstybės lėšomis, ir pan.)

Taigi, Sveikatos apsaugos ministerijos parengtos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos turėtų sušvelninti JK išstojimo iš ES padarinius, nes visi šiuo metu JK studijuojantys Lietuvos gyventojai, kurie studijas pradėjo iki JK išstojimo iš ES, PSD valstybės lėšomis būtų draudžiami iki 2023 m. rudens. Valstybės lėšomis PSD būtų draudžiami tik studentai, studijuojantys šios šalies aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas – tokiu būdu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas baigti studijas.

Tiesa, šių studentų PSD galiotų tik Lietuvoje ir ES šalyse. Jei studentui JK prireiktų sveikatos priežiūros paslaugų, jis turėtų grįžti į Lietuvą arba būtinosios pagalbos paslaugas gauti Europos sveikatos draudimo kortelės pagrindu kitose ES šalyse. JK studijuojantiesiems pagal minėtą kortelę sveikatos priežiūros paslaugos nebus teikiamos.

Į draudžiamųjų PSD ratą bus įtraukti ir JK piliečiai bei jų šeimos nariai, kurie iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos bus įgiję teisę gyventi Lietuvoje, – jie būtų laikomi Lietuvos draudžiamaisiais PSD.

 

Lietuvoje studijuojantiems JK piliečiams studijų sąlygos nesikeis

Jungtinės Karalystės (JK) piliečiai pereinamuoju laikotarpiu galėtų Lietuvoje studijuoti tomis pačiomis sąlygomis, kaip Europos Sąjungos (ES) piliečiai.

Seimui pateiktas Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma sudaryti sąlygas JK piliečiams ir jų šeimos nariams pereinamuoju laikotarpiu – nuo išstojimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. – išsaugoti iki išstojimo iš ES turimas teises į studijų finansavimą Lietuvoje. Tuo tikslu ketinama įteisinti galimybę valstybės finansavimą studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti ne tik ES šalių arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių, bet ir JK piliečiams.

Šis siūlymas – tai dalis Vyriausybės patvirtintų teisėkūros priemonių paketo rengiantis galimam JK išstojimui iš ES be susitarimo.

 

JK įgytos 7 profesinės kvalifikacijos Lietuvoje bus automatiškai pripažįstamos ir po „Brexito“

Iki „Brexito“ (2019 m. kovo 29 d.) įgytas medicinos gydytojų, odontologų, bendrosios praktikos slaugytojų, akušerių, vaistininkų, veterinarijos gydytojų ir architektų profesines kvalifikacijas Lietuva automatiškai pripažins ir Jungtinei Karalystei (JK) išstojus iš Europos Sąjungos be susitarimo.

Tai numatančiam Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui pritarė Vyriausybė, tačiau jį dar turės svarstyti ir priimti Seimas.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus, „minėtos 7 profesijos Lietuvoje bus pripažįstamos automatiškai be jokio papildomo vertinimo, kadangi jų atstovų rengimui buvo keliami bendri išskirtiniai reikalavimai visoje Europos Sąjungoje. Likusių 30 reglamentuojamų profesijų, pavyzdžiui, mokytojų, socialinių darbuotojų, JK įgytų kvalifikacijų pripažinimo procedūra vyks pagal trečiosioms šalims taikomas taisykles“.

Profesinių kvalifikacijų pripažinimas reikalingas tik tuo atveju, kai profesija reglamentuojama (nustatyti specifiniai kvalifikaciniai reikalavimai) ir asmuo, siekiantis dirbti pagal tokią profesiją, privalo juos atitikti. Iš viso Lietuvoje yra 37 reglamentuojamos profesijos, o automatinis profesinis kvalifikacijų pripažinimo principas ES narėse galioja 7 reglamentuojamoms profesijoms.

Po „Brexito“ JK įgytos profesinės kvalifikacijos bus pripažįstamos ne automatiškai, kaip būdavo iki šiol, o kaip trečiojoje šalyje įgyta kvalifikacija – pagal trečiųjų šalių piliečių profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisykles, t. y. vadovaujantis Vyriausybės 2011 09 14 nutarimo Nr. 1069 „Dėl trečiųjų šalių piliečių reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo“ nuostatomis. Jeigu profesija nereglamentuojama, apie tinkamumą dirbti spręs darbdavys.

 

JK piliečių teisinę padėtį po „Brexit“ reglamentuojančių įstatymų pataisos

Vyriausybė pritarė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams bei kitiems teisės aktų projektams, susijusiems su galimu Jungtinės Karalystės (JK) išstojimu iš Europos Sąjungos (ES).

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimais siekiama reglamentuoti Lietuvoje gyvenančių JK piliečių ir jų šeimos narių, kurių šiuo metu skaičiuojama iki 400, teisinę padėtį bei sudaryti jiems kuo palankesnes sąlygas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje. Šių asmenų, šiuo metu ES piliečių, kurie nuo 2019 m. kovo 30 d. taps trečiosios šalies piliečiais, teisiniam statusui pasikeisti, JK palikus ES be susitarimo, numatytas pereinamasis laikotarpis – 9 mėnesiai.

JK piliečiai, kurie ir toliau ketina gyventi Lietuvoje, per 9 mėnesius turės kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Šiems JK piliečiams bei jų šeimos nariams leidimai laikinai ar nuolat gyventi mūsų valstybėje bus išduodami nemokamai – be jokių papildomų reikalavimų ar rinkliavų“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Jau turintiems teisę nuolat gyventi Lietuvoje JK piliečiams leidimai bus išduodami netaikant valstybinės kalbos egzamino ar LR Konstitucijos pagrindų egzamino. Valstybės rinkliava už prašymo nagrinėjimą ir leidimo gyventi Lietuvoje įforminimą nebus imama.

Iki 2020 m. sausio 1 d. Jungtinės Karalystės piliečių turimi dokumentai turės būti pakeisti į leidimus gyventi.

Artėjant kovo 29 d., kuomet, numatoma, kad JK paliks ES, su šios šalies išstojimo iš ES susijusius klausimus kiekviena ES valstybė narė sprendžia savarankiškai.

Tačiau visos ES valstybės narės raginamos imtis priemonių tam, kad JK piliečiai be pertrūkio būtų laikomi tos valstybės narės, kurioje gyvena ir dirba, teisėtais gyventojais. Atsižvelgiant į šias Europos Komisijos rekomendacijas bei žinant tai, kad nemažai Lietuvos piliečių gyvena Jungtinėje Karalystėje, Lietuva siekia kuo palankesnių abipusių valstybių santykių.

Vyriausybės patvirtintiems su „Brexit“ susijusiems teisės aktų projektams dar turės pritarti Seimas pavasario sesijoje:

 

Užsienyje gyvenantiems lietuviams asmens dokumentus gauti ir pasikeisti bus paprasčiau

Artėjant Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES („Brexit“) datai, išaugo Lietuvos piliečių, kurie kreipiasi į ambasadą Londone dėl asmens tapatybės dokumentų keitimo, skaičius. Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, ambasada Londone šiuo metu pajėgi išduoti apie 14 tūkst. asmens tapatybės dokumentų per metus, tačiau artėjant „Brexit“, situacija darosi sudėtingesnė, nes apie 200 tūkst. Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių reikės asmens dokumentų įtvirtinant naują gyventojo statusą. Skaičiuojama, kad per metus šioje šalyje reikės pakeisti apie 20 tūkst. pasų.

Siekiant, kad būtų sudarytos sąlygos kuo paprasčiau ir greičiau tai padaryti, bus didinamas konsulinių paslaugų prieinamumas Londone ir kituose JK regionuose gyvenantiems Lietuvos piliečiams, t. y. didinamas konsulų skaičius, pasitelkiami išoriniai paslaugų tiekėjai, kad greičiau būtų priimami užsienyje gyvenančių lietuvių prašymai gauti ar pasikeisti asmens dokumentus.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad „net ir tose valstybėse, kuriose yra Lietuvos ambasados, dėl dokumentų keitimo kartais tenka nukeliauti tūkstančius kilometrų. Pavyzdžiui, Australijoje gyvenantiems lietuviams, norintiems pasikeisti pasą, tektų skristi į Japoniją. Šią situaciją švelnina diplomatinių atstovybių organizuojamos konsulinės misijos, tačiau jos visų poreikių nepatenkina“.

Todėl užsienio reikalų ministerija, sekdama Nyderlandų pavyzdžiu, siūlo pasitelkti išorės paslaugų teikėjus ir steigti pasų centrus – taip šiuo metu dirbama priimant paraiškas dėl vizų. Diplomatinės atstovybės su išorės paslaugų teikėjais bendradarbiauja nuo 2013 metų ir per juos šiuo metu priima apie 60 proc. visų vizų paraiškų. Jei šiems siūlymams bus pritarta, pirmieji pasų centrai Jungtinėje Karalystėje galėtų pradėti veikti jau šių metų rudenį.

Šie pakeitimai, kuriems dar turės pritarti Seimas, numatyti:

 

Mokestinių įstatymų pakeitimai dėl „Brexit“

Siekiant sumažinti neigiamą poveikį Lietuvos ir Jungtinės Karalystės gyventojams tuo atveju, jeigu Jungtinė Karalystė (JK) išstotų iš ES be susitarimo, Vyriausybė pritarė ir Seimui svarstyti pateikė dar 5 įstatymų pataisas. Siūloma nustatyti, kad JK išstojus iš ES be susitarimo, pereinamuoju 2 metų laikotarpiu (nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d.) būtų tęsiamas Pelno mokesčio įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Labdaros ir paramos įstatymo ir Buhalterines apskaitos įstatymo nuostatų taikymas Jungtinei Karalystei tokia pačia apimtimi, kaip ir ES valstybėms narėms, t. y. 2 metų laikotarpį galiotų šiuo metu ES narėms taikomos nustatytos lengvatos, išimtys ir specialios nuostatos.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 papildymo 40 straipsniu įstatymo projektas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad tam tikrų pajamų neapmokestinimas siejamas su Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėmis, todėl siūloma pereinamuoju 2 metų laikotarpiu (nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d.) neapmokestinamosiomis pajamomis laikyti:

  • tam tikras sąlygas atitinkančias Jungtinėje Karalystėje (JK) esančio nekilnojamojo turto ar JK registruoto kilnojamojo turto pardavimo pajamas;
  • tam tikras sąlygas atitinkančias iš JK gautas palūkanų pajamas;
  • loterijų laimėjimus, jeigu juos išmokėtų JK apmokestinamieji vienetai, mokantys mokestį nuo loterijų apyvartos;
  • jūrininkų už darbą laivo, įregistruoto JK laivų registre, reiso metu gautas pajamas;
  • tam tikras sąlygas atitinkančias darbuotojų naudai darbdavio mokamas gyvybės draudimo, papildomo sveikatos draudimo bei pensijų įmokas į fondus, kurie būtų įsteigti JK.

Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 papildymo 59-1 straipsniu įstatymo projektas.

Siūloma pereinamuoju 2 metų laikotarpiu (nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d.):

  • laivybos apmokestinamaisiais vienetais, kuriems taikomas lengvatinis fiksuotas pelno mokestis, laikyti ir JK vienetus (vykdančius veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę), kurie vykdydami tarptautinį vežimą jūrų laivais plaukioja su Lietuvos Respublikos, JK arba kitos EEE valstybės vėliava;
  • Lietuvos filmo gamintojais, kuriems neatlygintinai suteikus lėšų kino filmo gamybai galima pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, laikyti ir JK piliečius, veikiančius per nuolatinę bazę Lietuvoje ir JK apmokestinamuosius vienetus, veikiančius per nuolatinę buveinę Lietuvoje, kurie verčiasi filmų gamyba ir yra atsakingi už kūrybinį, organizacinį, finansinį filmo gamybos procesą;
  • iš JK gautų dividendų neapmokestinti pelno mokesčiu, net ir tuo atveju, kai nėra tenkinamos dalyvavimo išimties taisyklės sąlygos (valdoma mažiau kaip 10 proc. akcijų);
  • įmonių reorganizavimo apmokestinimo išimtis, numatytas Pelno mokesčio įstatymo 42 str., taikyti ir JK rezidentams mokesčių tikslais;
  • leisti Lietuvoje veikiantiems apmokestinamiesiems vienetams, iš JK rezidentų mokesčių tikslais perimtais mokestiniais nuostoliais susimažinti apmokestinamąjį pelną.

Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 papildymo 15 straipsniu įstatymo projektas.

Pereinamuoju 2 metų laikotarpiu (nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d.) siūloma:

  • Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas taikyti bei paramą pagal šio įstatymo 7 str. 5 dalį pripažinti ir tais atvejais, kai ji teikiama JK įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.

Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 papildymo 19 straipsniu įstatymo projektas.

Siūloma nustatyti, kad pereinamuoju 2 metų laikotarpiu (nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d.) valstybės rinkliava būtų neimama už:

  • vizų išdavimą JK piliečio šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai;
  • profesinės kvalifikacijos pripažinimą asmenims, kvalifikaciją įgijusiems JK ir siekiantiems įsisteigti ar laikinai ir kartais teikti paslaugas Lietuvoje pagal reglamentuojamą profesiją, remiantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 papildymo 26 straipsniu įstatymo projektas.

Siūloma pereinamuoju 2 metų laikotarpiui (nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d.) išlaikyti esamą teisinį reguliavimą, t. y., Jungtinei Karalystei išstojus iš ES be susitarimo, Jungtinės Karalystės auditorius ir/arba buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, esančios Tarptautinės buhalterių federacijos nare, pvz., Licencijuotų ir atestuotų apskaitininkų asociacija (ACCA), Finansų apskaitininkų institutas (IFA), nariai, ir toliau Lietuvoje būtų pripažįstami buhalteriais profesionalais.

Atsižvelgiant į po 2021 m. kovo 30 d. būsimą ES ir Jungtinės Karalystės teisinį reguliavimą numatomas atitinkamas įstatymo nuostatos tikslinimas.

 

Naudingą informaciją apie „Brexit“ galima rasti:

 
Kiti temos „Vyriausybėje“ straipsniai

Pakeista PVM ir akcizų lengvatų taikymą Lietuvoje įsikūrusiems diplomatams reglamentuojanti tvarka

Vyriausybė patvirtino naujos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų taikymo prekėms ir paslaugoms, skirtoms diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos šalių kariuomenių vienetams ir Europos Sąjungos įstaigoms, taisykles, nustatydama dvi jų įsigaliojimo datas – nuo 2019 m. kovo 1 d. (įtvirtinta, kad akcizai negrąžinami už kaitinamojo tabako produktus ir elektroninių cigarečių skystį) ir 2020 m. sausio 1 d. (išdėstyta PVM ir akcizų lengvatos taikymo tiesiogiai tvarka nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsikūrusių diplomatų įsigytoms prekėms/paslaugoms).
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Kovas     2019  
PrATKPŠS
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Naujienos
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams
2018-11-09
„Sodra“ apie ligos išmokų skyrimą ir mokėjimą
2018-11-06
VMI pradėjo pervesti gyventojų skirtą paramą organizacijoms bei partijoms ir viešai skelbia duomenis
2018-10-26
Iki lapkričio 15-osios reikia sumokėti žemės mokestį
2018-10-15
VMI: 7 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų pamiršo pateikti GPM313 deklaraciją
2018-10-11
Ką turi žinoti jaunos šeimos, pretenduojančios į subsidiją namui statyti regione
2018-10-09
VMI paskelbė 200 turtingiausių Lietuvos viešų asmenų sąrašą
2018-10-05
Dar mėnesį savarankiškai dirbantiems „Sodra“ suteikė galimybę sumokėti įmokas
2018-09-25
Pasenę elektroninio parašo įtaisai 5 tūkst. vartotojų bus keičiami naujais
2018-09-20
Baigę mokslus ir nedirbantys jaunuoliai už rugsėjį turi sumokėti PSD įmoką
2018-08-30
VMI stebimi autoverslininkai biudžetą papildė beveik 4 mln. eurų
2018-08-30
Ką jaunimui svarbu žinoti apie sveikatos draudimą?
2018-08-27
Numeriu 1883 bus konsultuojami ne tik „Sodros“, bet ir Darbo biržos klientai
2018-08-23
„Sodra“: didėja dirbančiųjų algos

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama