SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ 2022 m. el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 7 mėn. prenumeratos kaina – 63 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ 2022 m. el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 7 mėn. prenumeratos kaina – 63 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2018 m. birželio 26 d.
Nr. 24 (1061) StraipsniaiProjektaiGyventojai privalės jungtis prie centra...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Gyventojai privalės jungtis prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimams ir perdavė juos svarstyti ir priimti Seimui, siekiant įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimą, kad daugiau gyventojų naudotųsi centralizuotais vandens tiekimo ir nuotekų tinklais, o ne lauko tualetais.

Dar pernai vasarį Lietuva gavo Europos Komisijos (EK) oficialų pranešimą, kad tinkamai neįvykdė Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo reikalavimų ir pradėjo ES teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą – o tai Lietuvai gresia milijoninėmis baudomis.

Pagrindiniu pažeidimu laikoma tai, kad Lietuva neužtikrino, jog 58 aglomeracijose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Utena ir kt.) ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir ne daugiau kaip 2 proc. – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose. Paprasčiau kalbant, gyventojai vis dar naudoja lauko tualetus, išgriebimo duobes, rezervuarus ir kt.

Mūsų šalies teisės aktuose iki šiol nėra net įtvirtinta aglomeracijos sąvoka, o neatsisako šulinių ir lauko tualetų

Siekiant išvengti Lietuvai gresiančių EK baudų, ir buvo parengtas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 34 1, 35 1 straipsniais ir įstatymo projektas, kuris įsigaliotų 2019 m. kovo 1 d.

Jame numatoma pareiga savivaldybėms pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtros planus, juose nustatant aglomeracijų teritorijų ribas. Tai savivaldybės privalėtų atlikti iki 2021 m. kovo 1 d.

Aglomeracija – tai urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose esanti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija ar jos dalis, kurioje susidaro ar gali susidaryti 2 000 ir daugiau gyventojų ekvivalentų atitinkanti tarša ir kurioje geriamasis vanduo tiekiamas ar numatomas tiekti centralizuota geriamojo vandens tiekimo sistema arba išgaunamas individualiai, o susidarančios ar galinčios susidaryti nuotekos surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis arba sutvarkomos nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais.

Pataisas parengusi Aplinkos ministerija aglomeracijos sąvoką aiškina suprantamiau – tai miestų teritorija, kurioje turi veikti tik centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos.

Prisijungti prie centralizuotų tinklų gyventojai bus motyvuojami tuo, kad, žmogui leidus, vandens tiekėjas savo lėšomis nutiestų tinklus iki pat būsto ribos, o ne iki sklypo ribos, kaip yra dabar.

Taigi, jei pagal šiuo metu galiojančią nuostatą, vandens tiekėjas geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros įvadus ir išvadus privalo atvesti iki gyventojo sklypo ribos, tai pakeitimais siūloma vandens tiekėjui nustatyti prievolę nutiesti gyventojams infrastruktūrą iki būsto ribos. Tokiu atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra būtų įrengiama asmeniui nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje, tačiau tik turint raštišką žemės savininko sutikimą.

Su infrastruktūros įrengimu susijusias išlaidas turėtų apmokėti vandens tiekėjas, o tai reikštų, kad infrastruktūros tiesimo ir prijungimo sąnaudos būtų neįtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.

Jeigu gyventojas atsisakys, kad vandens tiekėjas nutiestų infrastruktūrą, tai tokius darbus jis privalėtų padaryti savo lėšomis. Atsisakę prisijungti prie centralizuotų tinklų, gyventojai iš pradžių būtų įspėjami, o vėliau grėstų nuo 70 iki 100 eurų bauda (pakartotinai prasižengus). Tai numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte.

Jeigu Seimas pritartų projektui, prisijungti prie centralizuotų tinklų sistemos būtų privalu per 9 mėnesius, nes viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams numatyta pareiga iki 2019 m. gruodžio 31 d. pasiūlyti vartotojams ir abonentams pasirašyti viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir/arba nuotekų tvarkymo sutartis.

 

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2016 metais centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo 81,26 proc. Lietuvos gyventojų, 73,67 proc. gyventojų nuotekos buvo surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis.

Per 2007-2013 metų laikotarpį Tarybos direktyvai 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo įgyvendinti Lietuva su ES parama investavo apie 1 mlrd. eurų.

 
Kiti temos „Projektai“ straipsniai

Seime skinasi kelią Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai

Seimas po svarstymo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma 3 ateinantiems metams nustatyti naujus gyventojų pajamų mokesčio tarifus, kurie pajamoms iš darbo santykių svyruotų nuo 20 iki 27 proc., ir neapmokestinamųjų pajamų dydžius, kurių taikymo riba per 3 metus būtų išplėsta iki 2,5 vidutinių mėnesio atlyginimų.
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Birželis     2018  
PrATKPŠS
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Naujienos

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama