Gegužės 3 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pakvietė Lietuvą prisijungti prie EBPO konvencijos ir tapti 36-ąja valstybe nare. Šis pakvietimas yra reikšmingas tarptautinis Lietuvos, kaip išsivysčiusios ir pažangios ekonomikos valstybės, pripažinimas.
Lietuvos narystė EBPO suteiks Lietuvai lygiateisį vaidmenį kuriant ir priimant įvairių politikos sričių tarptautines taisykles, kurios turi tiesioginės įtakos Lietuvos raidai.
Narystė vienoje iš įtakingiausių pasaulio ekonominių organizacijų, visų pirma, yra naudinga gyventojams, nes EBPO remia ir skatina reformas, gerinančias ekonomines ir socialines sąlygas. Politikams, ekspertams ir pilietinės visuomenės nariams bus užtikrinta prieiga prie pasaulinės ekspertizės, žinių bei statistikos, atvertos galimybės semtis geriausios praktikos ir įtakoti sprendimus.
Narystė EBPO taip pat yra stiprus signalas užsienio ir vidaus investuotojams, kad šalies politika vadovaujasi svarbiausiais standartais korporacijos valdymo, investavimo, konkurencijos, finansų rinkų ir viešosios administracijos srityse.
Gegužės 31 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir EBPO generalinis sekretorius Angelo Gurria Paryžiuje pasirašys Stojimo sutartį dėl Lietuvos prisijungimo prie EBPO konvencijos, kurią dar turės ratifikuoti Seimas ir deponuoti Prancūzijos vyriausybė. Deponavus susitarimą, Lietuva oficialiai taps 36-ąja stipriausias ir pažangiausias pasaulio ekonomikas vienijančios organizacijos nare.
Tapti EBPO nare Lietuva siekė daugiau nei du dešimtmečius, bandydama tai tris kartus. Pirmąkart – 1996 metais, kai kartu su Latvija ir Estija paskelbė deklaraciją, prašydama glaudesnio bendradarbiavimo su EBPO. Antrą kartą inicijuoti dialogą mūsų šalis mėgino 2002 m. rugsėjo mėnesį, o trečią kartą – 2012 m. spalio mėnesį, deja, ir vėl nesėkmingai.
Tačiau vis tik 2015 m. balandžio 9 d. posėdyje EBPO Taryba vienbalsiai nusprendė pakviesti Lietuvą pradėti stojimo į EBPO procesą, o oficialiai sprendimą EBPO Ministrų taryba patvirtino 2015 m. birželio 4 d. susitikime.
Tų pačių metų gruodžio 16–ąją Vyriausybė pritarė pagrindiniam stojimo į EBPO strateginiam dokumentui, t. y. Lietuvos pradiniam memorandumui, kuriuo Lietuva įsipareigojo suderinti nacionalinį teisyną su EBPO nuostatomis, o šiemet balandžio viduryje derybinis procesas buvo baigtas.
Įgyvendinus visas narystei būtinas reformas, mūsų šalis įvertinta kaip pasirengusi jungtis prie vadinamojo „pasaulio turtingųjų ir įtakingųjų klubo".
Dėl narystės EBPO Lietuva peržiūrėjo bemaž 200 teisės aktų, priėmė ar keitė daugiau kaip penkias dešimtis įstatymų, įgyvendino svarbias reformas valstybinių įmonių valdymo, kovos su korupcija, investicijų skatinimo bei verslo aplinkos liberalizavimo srityse.
1961 metais įsteigta EBPO, kurios centrinė būstinė yra įsikūrusi Paryžiuje, šiuo metu vienija 35 ekonomiškai labiausiai išsivysčiusias ir stabiliausias pasaulio valstybes. Anksčiausiai iš Baltijos šalių į EBPO buvo priimta Estija, kuri šiai organizacijai priklauso nuo 2010-ųjų, o Latvija EBPO nare tapo 2016 m. liepą. Lietuva bus 36-oji šios organizacijos narė.
