SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ 2022 m. el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 6 mėn. prenumeratos kaina – 54 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ 2022 m. el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 6 mėn. prenumeratos kaina – 54 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2017 m. rugpjūčio 8 d.
Nr. 30 (1020) StraipsniaiVyriausybėjeVyriausybės siūlymai dėl mokesčių s...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Vyriausybės siūlymai dėl mokesčių sistemos tobulinimo

Vyriausybė pristatė pakoreguotąjį mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo planą, kuriame, atsižvelgiant į visuomenės, įvairių organizacijų bei asociacijų pateiktus pasiūlymus, atnaujintos dar birželį pateiktos vadinamos pertvarkos gairės.

Pagrindinis siūlomų permainų tikslas nesikeičia – jomis siekiama mažinti skurdą ir mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems bei gausinti vaikus auginančių šeimų pajamas, taip pat skatinti žmones imtis verslo, investuoti į technologinį atsinaujinimą ir sukti inovacijų keliu.

Apžvelgsime, kokius naujausius ir ankstesnius pakeitimus siūlo Vyriausybė, siekdama tobulinti dabartinę mokesčių sistemą.

 

Neapmokestinamas pajamų dydis

Numatyta padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) iki minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio – nuo 310 Eur iki 380 Eur – taip sumažinant mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą. Beje, kartu svarstomas MMA ir, tuo pat metu, NPD pakėlimas nuo kitų metų pradžios.

Taip pat vietoj anksčiau siūlyto neapmokestinamojo 100 Eur dydžio „Sodros" įmokoms, planuojama įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms. Tai reiškia, kad uždirbantys MMA, nemokėtų nei gyventojų pajamų mokesčio, nei darbuotojo „Sodros“ įmokos.

Nuo kitų metų turėtų didėti ne tik pagrindinis NPD, bet ir NPD neįgaliesiems: turintiems 30–55 proc. darbingumą jis didėtų iki 390 Eur, 0–25 proc. darbingumą – iki 450 Eur.

 

Išmokos vaikams

Vyriausybė pakeitė dar vasaros pradžioje siūlytą vaikus auginančių šeimų rėmimo tvarką: pagal pakoreguotąjį mokesčių pertvarkos planą numatyta nuo kitų metų atsisakyti papildomo NPD už vaikus ir kiekvienam vaikui (globotiniui) mokėti 30 eurų mėnesinę išmoką, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat prie išmokos vaikui būtų skiriamas papildomas priedas: auginantiems 3 ir daugiau vaikų – nepriklausomai nuo pajamų, o auginantiems 1 ar 2 vaikus – jei pajamos vienam asmeniui per mėnesį bus mažesnės nei 153 Eur. Papildomos išmokos dydis nuo vaiko gimimo iki 2 metų sudarytų 28,5 Eur, o nuo 2 iki 18 metų – 15,2 Eur per mėnesį.

Taigi, jeigu šeima turi 3 vaikus, tuomet kiekvienas jų gautų po 30 eurų išmoką ir papildomą priedą 15,2 arba 28,5 euro, priklausomai nuo vaiko amžiaus.

Finansų ministerijos skaičiavimais, jei abu tėvai uždirba MMA ir augina 2 vaikus, dėl šių pasiūlymų jų šeimos biudžetas kas mėnesį papilnėtų daugiau nei 82 eurais, per metus beveik – 994 eurais, auginančių 3 vaikus – atitinkamai 112 eurų ir 1346 eurais.

 

Ruošiamasi keisti lengvatinius PVM tarifus

Nuo kitų metų visiems nekompensuojamiems receptiniams vaistams siūloma taikyti 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Šiuo metu lengvatinis 5 proc. PVM tarifas nustatytas tik nekompensuojamiems brangiems receptiniams vaistams, kurių išorinės pakuotės apmokestinamoji vertė yra didesnė kaip 300 eurų, o kitiems vaistams, kurie yra nekompensuojami, taikomas 21 proc. PVM tarifas.

Kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, taip pat neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui PVM tarifas kitąmet nesikeistų ir toliau galiotų lengvatinis 5 proc. PVM.

Planuojama, kad knygoms, periodiniams leidiniams bei keleivių vežimo paslaugoms šiuo metu galiojantis 9 proc. PVM tarifas turėtų mažėti iki 5 proc.

Nuo 2018 metų pradžios siūloma įvesti naują 15 proc. lengvatinį PVM tarifą, kuris pakeistų šiuo metu taikomą 9 proc. tarifą. 15 proc. PVM būtų taikomas apgyvendinimo paslaugoms ir centralizuotai tiekiamam šildymui bei karštam vandeniui. Šiuo metu turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms galioja 9 proc. PVM, o centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui, nuo šių metų birželio 1 d. panaikinus lengvatinį 9 proc. PVM, taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas, tačiau nuo spalio iki šių metų pabaigos jis vėl turėtų būti sumažintas iki 9 proc.

 

Ketinama padidinti akcizų tarifus

Ketinama siaurinti akcizų lengvatą žemės ūkio veiklai naudojamiems dyzeliniams degalams ir akcizą padidinti daugiau kaip pustrečio karto – iki 56 eurų už 1000 litrų degalų. Šiuo metu gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai taikomas lengvatinis 21 euro už 1000 litrų produkto akcizų tarifas. Padidinus dyzelino akcizo lengvatą žemdirbiams, litras dyzelino pabrangtų maždaug 4 centais, o valstybė papildomai gautų 9 mln. eurų.

Bendrą akcizą dyzeliniams degalams siūloma didinti iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų – dėl to litro kaina išaugtų maždaug 2 centais. Dabar gazoliams taikomas 330,17 euro už 1000 litrų produkto akcizų tarifas.
S
iūloma naikinti akcizų lengvatą akmens anglims, koksui ir lignitui. Dabar akmens anglims taikomas 7,53 euro už toną produkto akcizų tarifas, o akmens anglims, naudojamoms verslo reikmėms, 3,77 euro už toną produkto akcizų tarifas. Koksui ir lignitui taikomas 8,98 euro už toną akcizų tarifas, o koksui ir lignitui, naudojamiems verslo reikmėms, 4,63 euro už toną produkto akcizų tarifas.

 

Pelno mokesčio lengvatos naikinimas

Vyriausybė yra numačiusi naikinti socialinėms įmonėms taikomą 0 proc. pelno tarifą. Toks siūlymas motyvuojamas tuo, kad pelno mokesčio lengvatos socialinėms įmonėms nauda iš esmės pasinaudoja įmonių savininkai ar akcininkai, todėl ji neužtikrina pagrindinio lengvatai nustatyto tikslo – remti asmenų, negalinčių lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, įdarbinimą,

Taip pat ketinama atsisakyti pelno mokesčio lengvatos ir apmokestinti lėšas už jūrų uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavas ir už jūrų uosto žemės nuomą.

 

Nekilnojamojo turto apmokestinimas

Vyriausybės mokesčių pertvarkos plane – progresinis gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas, t. y. būtų taikomas:

  • iki 220 tūkst. eurų bendros vertės NT – nulinis tarifas,
  • turto vertei, viršijančiai 220 tūkst., bet neviršijančiai 300 tūkst. eurų0,5 proc. tarifas,
  • vertei, didesnei nei 300 tūkst., bet neviršijančiai 500 tūkst. eurų1 proc.,
  • daugiau nei 500 tūkst. eurų NT vertei – 2 proc. tarifas.

Šiuo metu gyventojų NT, jei jo bendra vertė viršija 220 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas.

Siūloma naikinti NT mokesčio lengvatą už laidojimo paslaugoms teikti naudojamą nekilnojamąjį turtą, paliekant savivaldybėms teisę pačioms sumažinti tarifą arba nuo jo atleisti. Anksčiau buvo planuota naikinti ir NT mokesčio lengvatą nekilnojamajam turtui, naudojamam sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, tačiau šios idėjos atsisakyta.

 

Individuali veikla

Dar vienas Vyriausybės užmojis – suvienodinti apmokestinimo sąlygas atskiruose sektoriuose, atsisakant 5 ir 15 proc. apmokestinimo pagal veiklos rūšis ir nustatant, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausytų nuo per metus gaunamo pelno dydžio. Kitaip sakant, nebeliktų individualios veiklos rūšių skirstymo į tas, kurios apmokestinamos 5 proc. ir 15 proc. (laisvosios profesijos). Tai reikštų, kad visi vykdantys individualią veiklą gyventojų pajamų mokestį (GPM) mokėtų nuo realaus pelno: individualios veiklos pajamos iki 10 tūkst. eurų per metus būtų apmokestinamos 5 proc. GPM tarifu, o pelnui pasiekus 30 tūkst. eurų, mokestis būtų 15 proc.

Anot Finansų ministerijos, tokia tvarka leistų išvengti nuolat kylančių ginčų dėl veiklos priskyrimo laisvųjų profesijų veiklai, taip pat ir netolygaus mokesčių naštos paskirstymo, dėl kurio net ir dideles pajamas gaunantys gyventojai apmokestinami 5 proc. tarifu.

 

Su verslo liudijimu – iki 20 tūkst. eurų

Vyriausybė persigalvojo dėl anksčiau deklaruotų planų peržiūrėti verslo liudijimų veiklos rūšių sąrašą, naikinant statybos darbų, automobilių remonto ir kt. paslaugų verslo liudijimus.

Dabar gi siūloma palikti šiuo metu galiojantį verslo liudijimų veiklos sąrašą ir nebeišbraukinėti atskirų profesijų, o tiesiog sumažinti – nuo 45 000 iki 20 000 Eur – apyvartos ribą, iki kurios būtų galima dirbti su verslo liudijimu. Tai reiškia, kad dirbantys pagal verslo liudijimus ir toliau galės vykdyti savo veiklą visose srityse, neišskiriant autoremonto ar statybų sektorių, tačiau tik tuo atveju, jeigu jų apyvarta per metus nebus didesnė nei 20 tūkst. eurų. Peržengę šią ribą, nebegalėtų mokėti fiksuoto mokesčio, įsigyjant verslo liudijimą, o jų apmokestinimas priklausytų nuo gaunamo pelno.

Be to, siūloma naikinti dabar galiojančias metinio verslo liudijimo mokesčio „grindis" (2017 m. minimalus fiksuotas pajamų mokesčio dydis – 684 eurų, kai veikla vykdoma „neribojant veiklos teritorijos“), taip suteikiant savivaldybėms teisę savarankiškai nustatyti verslo liudijimo kainą.

 

Lengvatos verslo pradžiai ir LEZ veikloms

Visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones, kurių metinė apyvarta siekia iki 300 tūkst. eurų, o vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10, siūloma 1 metus atleisti nuo pelno mokesčio.

Į 1 metų socialinio draudimo įmokų atostogas" galėtų pretenduoti ir savo verslą pradedantys gyventojai, t. y. savarankišką veiklą pradedančius asmenis ketinama atleisti nuo socialinio draudimo įmokų, šią lengvatą taikant pirmais veiklos metais ir kas kitus 10 metų.

Siekiant skatinti investicijas regionuose, siūloma keisti laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) lengvatos modelį ir taikyti lengvatą visoms veikloms, pvz., transporto, logistikos ir kitoms veikloms, kurioms šiuo metu ši lengvata netaikoma.

 

Inovacijų ir investicijų skatinimo priemonės

Siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas.

Be to, įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, siūloma taikyti 100 proc. pelno mokesčio lengvatą. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau –iki 50 proc.

 

„Sodros“ įmokų lubos

Siekiant skatinti naujų kvalifikuotų darbo vietų kūrimą bei pritraukti užsienio investicijų, nuo 2018 metų ketinama įvesti 120 vidutinių darbo užmokesčių dydžių per metus „Sodros“ įmokų „lubas“ (šiuo metu tai būtų apie 98 000 Eur per metus). Tai reiškia, kad nuo jas viršijančios atlyginimo dalies socialinio draudimo įmoka nebebūtų mokama.

Planai suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų „Sodros“ įmokas nesikeičia: jos būtų skaičiuojamos nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų, taikant 28 vidutinių darbo užmokesčių per metus „lubas“. Tačiau atsisakoma minimalių įmokų „Sodrai“ – įmokos būtų mokamos nuo uždirbamų pajamų.

 

Žemdirbių apmokestinimui – 2 metų pereinamasis laikotarpis

Vyriausybės planuose žemės ūkio sektoriaus apmokestinimo suvienodinimas.

Numatyta, kad žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių apyvarta viršija 45 tūkst. eurų (PVM registracijos ribą), būtų apmokestinti kaip ir kiti individualia veikla užsiimantys asmenys, priklausomai nuo gaunamo pelno dydžio, tačiau į bendrą individualios veiklos apmokestinimo sistemą pereiti jie turėtų tik po pereinamojo laikotarpio2 metų.

Į bendrą apmokestinimo sistemą, naikinant pelno mokesčio 5 proc. lengvatinį tarifą, ketinama įtraukti ir žemės ūkio veiklą vykdančias įmones, išskyrus kooperatyvus, kurios taip pat turėtų pereinamąjį 2 metų laikotarpį.

Į leidžiamuosius atskaitymus numatyta galimybė įtraukti žemės įsigijimo ir melioracijos išlaidas.

 

Mokesčių peržiūrai – kritika

Šis mokesčių ir socialinės sistemos pertvarkos plano variantas, pasak premjero Sauliaus Skvernelio, nėra galutinis, nes diskusijos bus tęsiamos. Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi parengti mokesčių sistemos pakeitimus įtvirtinsiančių teisės aktų projektus, o galutiniai sprendimai bus priimti Seime kartu su 2018 metų biudžeto projektu.

Vyriausybės sudėliotas patobulintas mokesčių pertvarkos planas vertinamas nevienareikšmiškai: jei Seimo „valstiečių ir žaliųjų“ frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis neabejoja, kad siūlymai parlamente sulauks pritarimo, tai koalicijos partneriai socialdemokratai, ir opozicijoje esantys konservatoriai jiems negaili kritikos.

Buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė sako, kad „iš esmės mokesčių reformos nebuvo ir nėra. Didžioji dalis visuomenės pajus tik vieną pokytį – išaugs sąskaitos už šildymą".

Pasak socdemų, vienas pagrindinių trūkumų Vyriausybės pateiktame antrajame „Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo projekte“ yra atsisakyti 3 proc. įmokų „Sodrai“ tiems, kurie uždirba minimalų atlyginimą. Socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko nuomone, tai nėra protingas siūlymas, nes juo šios dienos skurdas sprendžiamas ateities pensijos sąskaita. Socialdemokratai nesutinka ir siūlo palikti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (PNPD) už vaikus, manydami, kad dėl sprendimo atsisakyti PNPD nukentėtų vidutinių pajamų dirbantieji, kurie augina vaikus. Valdančiųjų koalicijos partneriai taip pat nepritaria sudėtingam mechanizmui dėl vadinamųjų „vaiko pinigų“, kurie turėtų siekti apie 100 eurų už vieną vaiką. Be to, siekia sugrąžinti 9 proc. PVM lengvatą šilumai ir vandens pašildymui, nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą duonai, pieno produktams ir daržovėms, diskutuoti apie valstybės remiamų pajamų dydžio didinimą, kuris šiuo metu siekia tik 102 eurus, nes nedidintas nuo krizės metų, o nuo jo priklauso valstybės parama skurstantiems. Siūloma didinti ir bazinį atlyginimą, siekiantį 130,5 euro, kuris buvo sumažintas krizės laiku ir niekada nebeaugo, o šiuo metu siekia 130,5 euro, – nuo šio dydžio priklauso valstybės tarnautojų, mokytojų, socialinių darbuotojų, savivaldybių tarnautojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestis. Socialdemokratams nepatinka ir „Sodros“ įmokų ribos, t. y. „lubų“ nustatymas.

Viršutines „Sodros“ įmokų ribas ir šildymo brangimą kritikuoja ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, teigdama, kad visą mokesčių sistemą bus galima vertinti tada, kai atskiri pasiūlymai taps įstatymų pataisų paketu. Kol kas matoma, kad pasiūlymų pakete išlieka šildymo kainų didinimas gyventojams ir 40 mln. eurų „Sodros“ „lubų“ dovana tiems, kurie labai gerai uždirba“ (turimas omenyje užmojis įvesti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus „Sodros“ įmokų „lubas“).

Kritiškai apie Vyriausybės planuojamus pokyčius mokesčių sistemoje atsiliepia ir šalies ekonomistai, o Lietuvos bankas laikosi pozicijos, jog siūlomų pataisymų nepakanka aktualiausioms Lietuvos mokesčių sistemos ir socialinės apsaugos problemoms išspręsti. „Tai, kas pasiūlyta, – galėtų būti laikoma pradžia ar įžanga“, – mano šio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Taigi, kokios mokestinių pokyčių idėjos pasieks Seimą, kam tautos atstovai pritars, kam ne ir ką naujo pasiūlys, sužinosime, kai jos nuguls įstatymų pakeitimų projektuose, dėl kurių Vyriausybei teks rimtai paplušėti ginant juos parlamente. Seimo rudens sesija turi prasidėti rugsėjo 10 d.

 

Vyriausybės pakoreguotą planą dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo galima rasti čia.

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Rugpjūtis     2017  
PrATKPŠS
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031 
Naujienos

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama