SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2014 m. vasario 18 d.
Nr. 7 (855) StraipsniaiPožiūrisKodėl malkomis kūrenanti senutė remia...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Kodėl malkomis kūrenanti senutė remia turtingą vilnietį...

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas MAURICAS

 

Ar tikite mūsų statistika? Yra manančių, jog statistiniai skaičiai liudija tik apie melo ekonomiką?

Markas Tvenas yra kartą pasakęs, kad yra trys melo rūšys: „melas, bjaurus melas ir statistika“. Tačiau aš pridėčiau ištrauką iš A. Mamontovo dainos teksto: „kaip žiūri, taip ir matai“ arba „ko ieškai, tą ir rasi“.

Taigi, statistika viso labo yra tik duomenys, kurie turi būti paversti į informaciją, o informacija turi būti paversta į žinias, kurios, reikia tikėtis, didins mūsų išmintį. Tad statistikos, kaip ir viso kito, nereikia priimti už gryną pinigą, tačiau statistika bet kuriuo atveju yra geriau negu jokios informacijos.

Mano vertinimu, Lietuvoje daug kas nepasitiki oficialia statistika visų pirma dėl to, kad gyventojai yra linkę ją interpretuoti iš savo varpinės. Pvz., jei pranešama, kad darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 5 procentais, o man, mano bendradarbiams ir mano pusbroliui jis nepakilo, tai kaip mat netrunkama pareikšti, jog statistika meluoja, nes, esą, niekam atlyginimas nepakilo, o kad pakilo 5 proc., meluojama.

Kita statistikos interpretavimo klaida yra ta, kad dažnai nesuvokiama, jog statistikoje pateikiami vidutiniai duomenys. Tad, jei ligoninėje vidutinė ligonių temperatūra yra 36,6 laipsnio, tai anaiptol nereiškia, kad visi yra sveiki.

Lygiai taip pat ir ekonomikoje – vidurkiai kartais mažai ką sako, ypač turint omenyje tai, kad dėl pajamų nelygybės faktiškai gyvena dar dvi atskiros Lietuvos: viena turtinga, o kita – vargana…

 

Sena tiesa, kad žmonėms būtų parankiausia nemokėti jokių mokesčių. Bet gal galime ir pasidžiaugti – pagal mažiausią turto apmokestinimą esame lyderiai Europos Sąjungoje... Kodėl Lietuvoje nekilnojamojo turto mokestis buvo nustatytas nuo milijoninio turto ir tarsi sukompromituotas, nors daugelyje senosios demokratijos šalių tai yra didelė paspirtis valstybės finansams? Jis galbūt net sudaro prielaidas sumažinti kitus mokesčius?

Iš tiesų, Lietuvoje šiuo metu esantis NT mokestis yra toks, kad geriau nebūtų jokio NT mokesčio.

Visų pirma, jį moka tik nedidelė gyventojų dalis, tad egzistuoja reali grėsmė šio mokesčio administravimui išleisti daugiau negu bus surinkta iš šio mokesčio mokėtojų.

Antra, šį mokestį galima nesunkiai „optimizuoti“ išskaidant turtą į mažesnes dalis (iki 1 milijono litų).

Trečia, šis mokestis neskatina kuo efektyviau išnaudoti ribotus žemės resursus: gyventojas, kuris pasistatė gražų namą ir sutvarkė aplinką, mokestį mokės, o kaimynas, kurio kiemas apžėlęs usnimis – jo nemokės.

Tad šis mokestis tam tikra prasme skatina apsileidimą, kurio, deja, Lietuvoje mums tikrai netrūksta.

 

Kalbant apie mokesčių sistemą, esama pastebėjimų, jog nėra gerai dėl vartojimo apmokestinimo – jis vienodas ir turtingiems, ir nepasiturintiems. Čia turime galvoje PVM. Tad kaip jį reiktų keisti? Ką manote apie įvairias šio mokesčio lengvatas apskritai?

Tiesa, kad PVM mokestis nėra progresinis, nes pirkdami prekę tiek turtingi, tiek ir neturtingi gyventojai moka tokį patį 21 proc. PVM mokestį. Tačiau PVM mokestis neturi ir, kas svarbiausia – negali, būti progresinis. Visų pirma, šiuo metu dar nėra technologijų, kurios leistų pritaikyti skirtingą PVM tarifą, priklausomai nuo pirkėjo uždirbamų pajamų ar sukaupto turto. Tad kone vienintelis kelias įvesti šiek tiek progresyvumo yra pritaikyti lengvatinį ar nulinį PVM tarifą tam tikroms prekių ir paslaugų grupėms. Tačiau ir čia nėra ir, ko gero, negali būti sutarimo kokioms prekėms PVM tarifas turėtų būti mažesnis.

ES direktyva nurodo, kad atskiros šalys gali taikyti mažesnį PVM tarifą maisto produktams, knygoms, vaistams, centriniam šildymui, transporto ar apgyvendinimo paslaugoms. Tačiau kai kurios Europos šalys taiko lengvatinį PVM tarifą ir itin egzotiškoms prekėms ir paslaugoms, tokioms kaip cirko bilietams ar zoologijos sodams (įdomu ką apie tai pasakytų gyvūnų mylėtojai?), restoranams (kažin ką tai turi bendro su socialinės nelygybės mažinimu?) ar gyvūnų maistui (suprantama, juk gyvūnėliai patys pinigų neuždirba).

Be to, dažnai būna taip, kad daugiausiai naudos iš lengvatinio PVM tarifo gauna ne skurdžiausi šalies gyventojai, o prekybininkai ir, kaip nebūtų keista, labiau pasiturintys gyventojai.

Tai puikiai iliustruoja karti Lietuvos patirtis bandant pritaikyti lengvatinį PVM tarifą žuviai 2004 metais, poilsio ir kultūros paslaugoms 2005 metais bei viešbučiams 2010 metais. Nei vienu iš šių atvejų kainos vartotojams nenukrito, tad daugiausiai naudos iš šių lengvatų gavo šias paslaugas ir prekes teikiantys verslininkai ir jiems dirbantys lobistai, o nukentėjo visi kiti Lietuvos gyventojai, nes dėl nesurinkto PVM mokesčio negalėjo būti didinamos pensijos ar darbo užmokestis mokytojams, medikams ar policininkams.

Tokiame kontekste puikus nesąmonių muziejaus eksponatas būtų lengvatinio PVM tarifo taikymas šviežiai mėsai ir žuviai. Galėčiau lažintis, kad ir šiuo atveju daugiausiai naudos gautų prekybininkai, gamintojai ir labiausiai pasiturintys gyventojai. Be to, įdomu būtų sužinoti ką apie tokį siūlymą galvoja vegetarai ar kitų maisto produktų gamintojai?

Panaši situacija, deja, yra ir su lengvatiniu PVM tarifu vaistams bei centiniam šildymui: jei šių lengvatų nebūtų, šildymo ir vaistų kainos būtų ne ką didesnės, o biudžeto pajamos padidėtų reikšmingai.

Juokingiausia yra tai, kad tos valstybės, kurios turi daugiausiai PVM mokesčio lengvatų, yra linkusios turėti didesnį darbo jėgos apmokestinimą. Juk niekas niekur neprapuola ir iš niekur neatsiranda, tad už viską galų gale vis tiek sumoka „darbo liaudis“.

Tad reikėtų visomis išgalėmis stengtis išvengti įvairių PVM lengvatų, kurios iškraipo rinką ir neduoda reikiamo rezultato, o kovoti su pajamų nelygybe perskirstant lėšas tiems gyventojams, kuriems jų labiausiai reikia. Pvz., didžiausią naudą iš PVM lengvatos centriniam šildymui gauna didelius butus turintys miestiečiai (t. y. turtingiausi Lietuvos gyventojai), tad PVM lengvata šildymui didina, o ne mažina pajamų nelygybę. Vaizdžiai PVM lengvatą šildymui galima apibūdini taip: kaime gyvenanti ir malkomis savo namelį besišildanti neturtinga šeima remia turtingą, keturių kambarių bute (šildomą importinėmis rusiškomis dujomis) gyvenantį vilnietį.

 

Ne vienas finansų analitikas, ekonomikos raidos komentatorius yra išsakęs mintis, kad Lietuvoje nustatyti per dideli darbo mokesčiai. Kiek šiose įžvalgose tiesos?

Lietuvoje darbo mokesčių tarifai yra vieni didžiausių pasaulyje. Vidutinį darbo užmokestį (2200 litų per mėnesį) uždirbantis darbuotojas „į rankas“ gauna 1700 litų, o darbdaviui, sąžiningai mokančiam mokesčius, visa darbo vieta kainuoja 2886 litus. Taigi, 1700 litų tenka darbuotojui, o 1186 keliauja į valstybės biudžetą. Nesunku paskaičiuoti, kad reali darbo vietos mokestinė našta Lietuvoje yra 1186/2886 = 41,1 proc.

Palyginimui, lietuvių emigrantų labiausiai pamėgtose šalyse darbo pajamų mokesčių našta yra gerokai mažesnė. Pvz., Jungtinėje Karalystėje ji siekia 32,3 proc. Airijoje – 25,9 proc. JAV – 29,6 proc. Norvegijoje – 37,6 proc. Išsivysčiusių pasaulio šalių vidurkis 2012 metais buvo 35,6 proc. – t. y. 5,4 proc. mažesnis negu Lietuvoje.

Ypatingai nesmagu yra tai, kad Lietuvoje itin didelė mokesčių našta slegia vaikus auginančias šeimas. Pvz., du vaikus auginančios ir vidutinį darbo užmokesti gaunančios šeimos darbo pajamų mokestinė našta Lietuvoje yra 40,3 proc., o išsivysčiusių šalių vidurkis siekia vos 26,1 proc. Už lietuvius pasaulyje daugiau mokesčių sumoka tik dirbančios prancūzų, graikų ir belgų šeimos... Tačiau reikia nepamiršti, kad Prancūzijoje ir Belgijoje yra puikiai išvystyta lopšelių–darželių ir ikimokyklinio ugdymo sistema, kuri leidžia šeimoms sutaupyti ir laiko, ir pinigų, tačiau Graikija vargu ar gali būti mums pavyzdžiu (nebent kaip nereikia valdyti savo šalies).

 

Ką artimiausiu metu derėtų čia keisti?

Lietuvai nedelsiant ir gana drastiškai reikėtų mažinti darbo mokesčius, nes kitu atveju mes rizikuojame tapti antrąja Graikija (Prancūzija ar Belgija mes dar greitai netapsime). Juolab, kad daugumos mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad būtent darbo jėgos apmokestinimas daro didžiausią žalą valstybės ekonomikai. Juk kai didiname akcizą (t. y. mokesčius) alkoholiui ar rūkalams, tikimės, kad gyventojai vartos mažiau alkoholinių gėrimų ir rečiau trauks cigaretės dūmą.

Lygiai taip pat, kai didiname mokesčius (t. y. akcizą) darbui, turėtume tikėtis, kad žmonės mažiau dirbs. Be to, pakėlus akcizą rūkalams ir alkoholiui, kaip mat padidėja kontrabandos ir nelegalaus vartojimo mastai. Lygiai taip pat su darbo rinka: kuo didesni darbo mokesčiai, tuo didesni „vokeliai“, o nenorintys dirbti tokiomis sąlygomis tiek darbininkai, tiek ir darbdaviai emigruoja.

Tad aukšti darbo jėgos mokesčiai ne tik kad mažina darbo užmokestį „į rankas“, bet ir didina nedarbo lygį, skatina darbingų gyventojų emigraciją, šešėlinę ekonomiką bei nelegalų darbą.

Pvz., jei darbo jėgos apmokestinimas būtų kaip Airijoje, Lietuvoje darbo užmokestis „į rankas“ kaip mat pakiltų nuo 1700 iki 2140 litų, o sumažinus „vokelių“ mastą bent iki ES vidurkio darbo užmokestis „į rankas“ pakiltų iki 2330 litų. Taigi, bendras atlyginimų augimas siektų kone 40 proc., o nedarbo lygis, emigracijos bei šešėlinės ekonomikos mastai ryškiai sumažėtų. Be to, Lietuva taptų gerokai pranašesnė už kaimynines valstybes (Lenkiją, Latviją) pritraukiant užsienio investuotojus, o ilgainiui mūsų šalis turėtų nemenkus šansus pakartoti keltų tigro Airijos sėkmę.

Be abejo, reikia sutikti, kad niekas iš niekur neatsiranda ir niekur neprapuola, tad tokiu atveju Lietuvai reikėtų didinti kitus mokesčius. Tačiau, mano vertinimu, vien sumažėjęs šešėlinės ekonomikos mastas ir dėl išaugusio darbo užmokesčio padidėjęs vartojimas (o su juo ir vartojimo mokesčiai) kompensuotų didžiąją dalį biudžeto pajamų sumažėjimo. Juk Lietuva pagal surenkamų mokesčių pajamų ir BVP santykį 2011 metais nusirito į paskutinę (!!!) vietą visoje Europos sąjungoje (mus aplenkė net labiausiai korumpuotų ES šalių trijulė: Bulgarija, Rumunija ir Graikija), nors mokesčių tarifai Lietuvoje toli gražu nėra patys mažiausi. Be to, naktinės mokesčių reformos metu padidinti mokesčių tarifai neatnešė norimo rezultato: mokesčių surinkimas sparčiai suprastėjo ir tai su kaupu „kompensavo“ didesnius mokesčių tarifus.

 

Esate užsiminęs apie infrastruktūros mokestį. Ką jis duotų šaliai? Ar jis pagyvintų žemės rinką, būtų mažiau apleistų laukų, stūksančių be gyvybės sporto rūmų ar kino teatrų?

Infrastruktūros mokestis yra itin naudingas, nes jis skatina efektyviai naudotis esama infrastruktūra, už kurios įdiegimą bei palaikymą moka visi mokesčių mokėtojai. Pvz., jei miesto savivaldybė už mokesčių mokėtojų pinigus įdiegė komunikacijas, nutiesė kelius, sureguliavo viešojo transporto sistemą, pastatė mokyklas, darželius ar gydimo įstaigas, tai visa ši infrastruktūra turi būti naudojama efektyviai. Priešingu atveju, mokesčių mokėtojų pinigai paprasčiausiai yra švaistomi vėjais.

Štai Vilnius galėtų būti puikus mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo pavyzdys: Vilniaus centre yra daugybė apleistų ir nenaudojamų sklypų bei pastatų, kurie nenaudoja esamos infrastruktūros arba naudoja ją neefektyviai. Tad gyventojai yra priversti keltis gyventi į užmiestį, kuriame nėra išplėtota infrastruktūra. Toks miesto vystymasis yra itin neefektyvus. Visų pirma, gyventojai moka už jau esamos, bet neefektyviai naudojamos, infrastruktūros išlaikymą miesto centre bei naujos infrastruktūros diegimą miesto pakraščiuose, tad infrastruktūros palaikymo kaštai išauga.

Antra, kiekviena gyvenvietė, kurioje nėra tinkamos infrastruktūros (darželių, mokyklų, parduotuvių, sporto centrų, viešojo transporto sistemos) skatina didesnį gyventojų judėjimą nuosavu transportu, dėl kurio išauga kuro suvartojimas ir sugaištų minučių transporto kamščiuose skaičius (beje, perdėm ilgas stovėjimas kamščiuose yra viena iš pagrindinių gyventojų irzlumo priežasčių).

Infrastruktūros mokestis įpareigotų apleistų ir nenaudojamų pastatų bei žemės sklypų savininkus efektyviau naudoti turtą, o tai padidintų šio turto pasiūlą ir leistų didesniam skaičiui gyventojų gyventi netoliese išvystytų infrastruktūros taškų. Tad ilgalaikis šio mokesčio efektas būtų itin reikšmingas. Be to, šiuo mokesčiu būtina apmokestinti ir valstybės valdomą turtą.

 

Sakykite, kokių mokesčių pagalba mes galėtume pagyvinti verslą, paskatinti investicijas? Gal dera atsisakyti apmokestinimo tų investuotojų, kurie imasi naujų projektų atokiuose mūsų regionuose?

Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad nedraugiškiausi ekonomikai mokesčiai yra kapitalo ir darbo, o draugiškiausi – vartojimo ir turto. Taip yra todėl, kad pirmiausia verslininkams ir darbuotojams reikia duoti užsidirbti, o tik vėliau skatinti tuos pinigus pasidalinti su kitais šalies gyventojais, kurie dar negali (vaikai), jau nebegali (pensininkai) arba laikinai negali (vaikus auginantys tėvai, bedarbiai, studentai) patys užsidirbti pajamų.

Lietuva yra besivystanti ekonomika – tarsi neįdirbtas laukas, kurį itin svarbu apsodinti geros kokybės medžių sėklomis tam, kad ateityje galėtume džiaugtis jų išaugintais vaisiais. Kapitalo ir darbo apmokestinimas yra tarsi medžių sėklų ir vandens apmokestinimas, o vartojimo ir turto mokesčiai – tai tarsi vaisių ir žemės apmokestinimas. Tad jei mes apmokestinsime medžių sėklas ir vandenį – medžių bus mažiau. Atitinkamai bus mažiau ir vaisių – maži vartojimo mokesčiai (pvz., PVM) nepadidins vartojimo, nes nebus ką vartoti.

Turto apmokestinimas yra tarsi žemės apmokestinimas, kurį privalu mokėti nepriklausomai nuo to, kas ant tos žemės auga. Natūralu, kad kuo didesnis apmokestinimas, tuo efektyviau bus naudojama žemė – sumokėti „dešimties obuolių“ dydžio žemės mokestį yra vienas juokas, jei tavo sode auga dešimtys obelų ir tikras vargas – jei tavo sodas yra užžėlęs usnimis.

Lietuvoje kapitalo mokesčiai nėra dideli, tad nėra reikalo juos mažinti, tačiau didelė klaida būtų juos didinti, nes tokiu atveju Lietuva pralaimėtų kovą Latvijai ir Estijai kovoje dėl užsienio investicijų.

Taip pat būtų optimalu neapmokestinti reinvestuojamo pelno (taip yra Estijoje) – tai tas pats, kas apmokestinti obuolius, kurie bus naudojami sėklai.

Didžiausia Lietuvos mokesčių spraga yra įvairios vartojimo mokesčių lengvatos (pvz., PVM lengvata šildymui), itin maži ar praktiškai neegzistuojantys turto mokesčiai bei itin didelis darbo jėgos apmokestinimas.

 

Ar verta prasidėti su automobilių apmokestinimu? O gal mes sumokam už benziną ir to pakanka...

Manau, kad automobilių apmokestinimas nėra tinkamas Lietuvai.

Pirma, Lietuvoje yra gana prastai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, tad gyventojai dažnu atveju neturi savo transporto alternatyvos. Be to, Lietuvoje yra daug vienkiemių ir mažų miestelių, kurių viešojo transporto tinklas apskritai nepasiekia, tad automobilis jiems yra būtinybė.

Antra, automobilių mokestis papildytų ir taip nemažą Lietuvos mokesčių sąrašą bei padidintų biurokratinę naštą, o šio mokesčio administravimas būtų gana brangus.

Trečia, Lietuvos gyventojai sumoka automobilių mokestį pildamiesi kurą (akcizai), tad tai tam tikra prasme būtų dvigubas apmokestinimas.

Ketvirta, kelių, ypač miesto, infrastruktūra Lietuvoje yra gana prastos būklės, tad įvedus tokį mokestį, kiltų gyventojų nepasitenkinimas ir pasipiktinimas – nebent šis mokestis būtų pavadintas „gatvių duobių mokesčiu“.

Mano vertinimu, efektyviausias būdas mažinti naudojimąsi automobiliais būtų mokamų parkavimo vietų tinklo plėtra miestuose, atitinkamai sutvarkant ir parkavimo infrastruktūrą. Idealiu atveju, automobilių stovėjimas turėtų būti leidžiamas tik įrengtose, aiškiai sužymėtose mokamose stovėjimo vietose (tokia tvarka yra Šveicarijoje) – tai padėtų sumažinti transporto kamščius, sumažintų automobilių skaičių miestuose, tačiau nenuskriaustų atokiuose miesteliuose ir kaimuose gyvenančių gyventojų. Savo esme, tai būtų gatvių ir stovėjimo aikštelių infrastruktūros mokestis. Vėlgi, kaip ir nekilnojamojo turto mokesčio atveju, šiuo mokesčiu būtina apmokestinti taip pat ir valstybės įmonių darbuotojus, o su kamščiais galima pabandyti pakovoti ir taikant lankstesnį darbo laiko grafiką viešojo sektoriaus įmonėse.

 

Jei per dideli mokesčiai skatina šešėlį, tai ar Lietuva nepaskubėjo įsipareigoti ES dėl akcizų? O gal kažkam trūko ryžto apie mūsų kaimynų rinką ir dėsnius tuomet papasakoti – su skaičiais ir faktais?

Manau, kad šiuo atveju ne akcizų dydis, o valstybinių sienų kiaurumas bei gyventojų mentalitetas lemia šešėlinės ekonomikos dydį Lietuvoje. Suomija ir Norvegija taip pat turi sieną su Rusija, tačiau šiose šalyse kontrabandos mastas yra nepalyginamai mažesnis.

 

Ar jūs pritariate minčiai, kad būtina didinti MMA? O gal šis privalomas rodiklis suteikia įžūliems darbdaviams teisę reikalauti daug darbų mokant mažus – valstybės nustatytus pinigus...

Minimalus darbo užmokestis yra reikalingas šalyse, kuriose yra didelis šešėlinės ekonomikos mastas bei menkos darbuotojų derybinės galios.

Pirmu atveju MMA užtikrina, kad bent jau dalis darbo užmokesčio bus sumokėta oficialiai, tad MMA mažina šešėlinės ekonomikos mastą.

Antru atveju, MMA veikia kaip derybinis svertas darbuotojo naudai, nes darbdavys negali siūlyti mažesnio negu MMA darbo užmokesčio. Tad MMA Lietuvai yra ir, ko gero, dar ilgą laiką bus naudingas, tačiau didžiausia problema yra ta, kad MMA dydį nustato ne rinka, o politikai... Tokiu atveju, egzistuoja reali rizika, kad MMA gali pridaryti daugiau žalos negu naudos.

Idealu būtų jei MMA būtų nustatomas pagal vidutinį darbo užmokestį privačiame sektoriuje.

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Vasaris     2014  
PrATKPŠS
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
2425262728 
Naujienos
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama