SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 12 mėn. prenumeratos kaina – 96 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 12 mėn. prenumeratos kaina – 96 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2014 m. vasario 11 d.
Nr. 6 (854) StraipsniaiPožiūrisIšgąsdinkime jo didenybę vartojimą.....         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Išgąsdinkime jo didenybę vartojimą...

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas NAUSĖDA

 

Neuždirbta padidinus mokesčius dividendams, neišlošė biudžetas ir dėl autorinio atlygio didesnio apmokestinimo, tad dabar nuspręsta indėlių palūkanas apmokestinti. Kodėl pradžioje nėra analizės ir įsitikinimo, jog ne visada padidėję mokesčiai atneša kason daugiau pinigų?

Skamba tai iššaukiančiai – naujas mokestis – indėlių palūkanų apmokestinimas, tačiau gausis, ko gero, panašiai kaip su turtu – pajamų mokesčiu apmokestinta labai maža dalis fizinių asmenų. Kaip žinia, 15 proc. pajamų mokesčiu apmokestintos tik palūkanos, viršijančios 10 tūkst. litų. Tai reiškia, kad tik labai didelio indėlio palūkanos apmokestintos, žmonių, turinčių 1,5 mln. litų ar didesnius indėlius, tikrai nėra daug. Tad triukšmo diskusijoje būta daugiau, nei realios reikšmės tikimasi.

 

Nevisuotinis turto apmokestinimas tarsi sukompromitavo pačią idėją ir vietoj 17 mln. litų surinkti vos 3 milijonai...

Jei mes tikrai norime apmokestinti nekilnojamąjį turtą, tai dabartinė sistema – žaidimas. Jei mokestis nereikalingas, dera apskritai jį panaikinti, jei būtinas – plėsti protingai apmokestinamąją bazę. Aš manyčiau, kad nekilnojamojo turto mokestis niekada nebus reikšmingu valstybės, savivaldybių biudžetų šaltiniu, tačiau jis orientuos tam tikrą rinkos objektų dalį į operacijas, kurios nėra laikytinos spekuliatyviomis. Kitaip tariant, spekuliacinėms operacijoms jei ir nebus užkirstas kelias, tai ekonominės motyvacijos jas vykdyti bus mažiau, jei atsiras mokestis. Tad reikia nuosekliai mažinti neapmokestinamojo nekilnojamojo turto ribas. Būtina įvertinti socialinį aspektą.

Aišku, tam tikros papildomos pajamos savivaldybėms infrastruktūros gerinimui tikrai nesutrukdytų. Tačiau aš vis vien manau, kad čia žymiau svarbiau rinkos subjektų elgsenos keitimas. Mokestis vairuotų veiklą prasmingesne kryptimi.

Nelabai svariai tinka ir argumentai, kad tai būtų apmokestinimas antrą kartą. Tai ir PVM – tas pats, nuo gautų pajamų mes jau sumokėjome mokesčius.

Žodžiu, tai daugiau žvilgsnis iš kabineto. Tokia mokesčių sistemos realybė bene visame pasaulyje – šiek tiek besikertanti su socialiniu teisingumu...

 

O ar klestintiems bankams ne gėda mokėti tokius simbolinius pelno mokesčius – už metus gal kokius 3 tūkst. litų?

Tokie buvo įstatymai, beje, ir dabar jie nėra atšaukti. Kaip gi atrodytų, jei buhalteris nepaisytų įstatymų ir mokėtų didesnius mokesčius, nei priklauso. Bet kuris darbdavys, nebūtinai banke, tokį buhalterį atleistų, kaip netaupantį įmonės lėšų. Bankai pasinaudojo galimybe perkelti didžiulius nuostolius, kuriuos patyrė krizės metu, į apmokestinamąjį pelną.

Dabar politikai žada keisti tvarką, tačiau šios praktikos atsisakymas pakenks kitoms – ne bankinėms įmonėms, kurios puoselėja investicinius planus.

Kitas dalykas, tai pablogins investicinę aplinką, palyginti su mūsų konkurentais – Latvija ir Estija. Mes gi nekonkuruojame su Graikija ar Italija dėl investicijų.

 

Kodėl reikia apriboti atsiskaitymus grynaisiais? Ar mes tokiu būdu tikimės nutolti nuo melu grįstos statistikos, ištraukti nelegalias lėšas į šviesą?

Bankai įkainius reguliuoja tikrai ne dėl grynųjų pinigų. Ribojimo įvedimas – signalas rinkos dalyviams. Norima aiškiai pasakyti, kad grynieji nėra patogus būdas atsiskaityti arba mokėjimas jais reikalauja daug pastangų. Argi patogu eiti mokėti, tarkime, mokesčius kur nors į skyrių, laukti eilėse? Žinoma yra senyvi žmonės, yra įpročiai, yra mentaliteto dalykai, čia nėra paprasta. Kai kam tas ėjimas – savotiška atrakcija, susitikimas su žmonėmis, bendravimas su banko darbuotojais... Tačiau tai neefektyvu laiko požiūriu, bankui irgi kainuoja. Bankai iš to ribojimo neuždirbs, tačiau tai siekis keisti klientų elgesio standartus. Tam tikru mastu tai apribos ir šešėlinę ekonomiką. Ir nerimtai kalba oponentai, kurie bando įteigti, jog visus mokesčius moka dorai ir tie grynųjų apribojimai – bankų sąmokslas.

 

Ar išties socialiniai mokesčiai mūsų valstybėje per dideli, visų pirma, su pensiniu aprūpinimu susiję? Gal dirbantys ir kuriantys žmonės neteisingai apmokestinami?

Jei į situaciją žvelgsime grynai matematiškai ir lyginsime, koks mūsų gyventojų pajamų mokesčio tarifas, tai net ir pridėjus tuos 6 proc. sveikatos draudimui, jis tikrai nėra didelis, žvelgiant į kitas valstybes.

Kitas dalykas, kad visi „Sodros“ ir papildomi įnašai gerokai padidina darbo jėgos apmokestinimo naštą.

Taigi, ne be pagrindo teigiama, jog ši našta, palyginti su tarptautiniu kontekstu, didelė. Ypač, kai Lietuva siekia pritraukti investicijų ir būti konkurencinga.

Mes itin sunkiai apkrauname tuos, kurie uždirba gerokai daugiau nei vidutinį atlyginimą, kadangi nėra lubų. Tai dar būtų pusė bėdos, jei tie žmonės galėtų tikėtis ir didesnių pensijų. Tačiau taip gi nėra, čia nustatytos ribos. Šis aspektas – progresinių mokesčių įnešimas pro užpakalines duris.

Nėra didelių rezervų sumažinti darbo mokesčius. Efektyviausias, mano galva, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimas ir, tikiuos, kad ta kryptimi bus judama toliau. Šio dydžio kėlimą reikia derinti su MMA didinimu. Darbdavys sumokės tai kaip didesnį atlyginimą, tačiau bus mažiau apmokestintas. Svarbu, kad nebūtų tik MMA didėjimas, nes darbdaviui gali iškilti problemų, ar verta turėti darbo vietą.

 

Visuomenė ne tik Lietuvoje sensta, tad kaip iš esmės spręsti pensijų problemą? Galbūt bazinių pensijų mokėjimą perkelti į biudžetą? Galbūt atidaryti asmenines sąskaitas ir jose kiekvienas kaups sau senatvei?

Na, dėl bazinės pensijos perkėlimo, esu tikras, kad tai bus padaryta ir tai bus teisingas sprendimas. Nors tai tam tikra prasme vis vien yra savęs apgavimas. Juk pensijos mokamos iš valstybės biudžeto, kurį formuoja tas pats pajamų mokestis, ne jis vienas, žinoma. Būtina kaupiamųjų pensinių fondų plėtra, kad žmonės turėtų bent teorinę galimybę pasirūpinti savo senatve patiems. Atsisakyti tų dabar vykstančių populistinių žaidimų su fondais. Taip pat reikia tikėtis, kad gerėjant ekonomikai „Sodros“ finansai grįš į vėžes, jei to neatsitiks, 2025–2026 metais laukia demografinė duobė. Taigi, pensinis amžius turės būti ilginamas ir apie tai reikia atvirai kalbėti. Visiems mums reiks dirbti ilgiau, kadangi dirbančių ir pensininkų santykis negerėja. Pensijas gaunančiųjų skaičius mažės, dirbančiųjų daugės.

 

Yra teigiančių, kad Lietuvoje veikiančią mokesčių sistemą dera revizuoti iš esmės. Ar pritartumėte minčiai, jog, palyginti su ES, mažas gyventojų pajamų mokestis ir jo lengvatos naudingos tik kapitalą valdantiems asmenims? Ar čia reikia rimtų permainų?

Jei taip vertinti nuogai, turint mintyje, kad mūsų gyventojų pajamų mokesčio sistema proporcinė, galima daryti tokias išvadas. Nesvarbu, kiek uždirbi, moki 21 proc. Tačiau tam tikrą progresiją ypač mažiau uždirbančiųjų kategorijose užtikrina būtent NPD ir tas mūsų progresyvumas „iš antro galo“, kai nėra „Sodros“ lubų.

Kitas reikalas, aš nesu įsitikinęs, kad šiame raidos etape Lietuva turi skubėti tapti labiausiai socialiai orientuota valstybe. Tarkime, Vokietija kažkada ėmėsi liberalių reformų ir leido sustiprėti vidutinei klasei ir tik tuomet per progresinius mokesčius siekė tų pajamų perskirstymo. Jei to nebūtų buvę, tai ir perskirstyti nebūtų ką...

Mes esame ankstyvajame vidurinės klasės formavimosi etape, tad jei būtų įvesta progresinė mokesčių sistema, kiek rimčiau prisidėti prie gyventojų pajamų mokesčių surinkimo galėtų 5–8 proc., o likę 92 proc. gauna pakankamai mažas pajamas ir būtų neteisinga dar ir jiems tarifus padidinti. Ar mes iš tų 5–8 avelių prikirpsime vilnos visiems? Na, turbūt – ne...

 

Ar įmanoma tikėtis socialinio balanso ar teisingumo taisant vartojimo mokesčius, tarkime, diferencijuojant pridėtinės vertės mokestį pagal pajamas? Daug kas peikia PVM lengvatas, tačiau ar be jų netaptų nepakeliamos šildymo, vaistų kainos?

Be abejonės, kad PVM sumažinimas tam tikros įtakos kainų lygiui turi ir mūsų kaimynų latvių pavyzdys tai įrodo. Juk jie perlaužė infliacijai stuburą tada, kai dar 2012 metų viduryje sumažino tarifą. O jei žvelgiame į PVM lengvatas, kurios galioja atskiroms prekių grupėms, rezultatas kur kas blogesnis. Verslininkai nelabai linkę šia lengvata dalintis su galutiniu vartotoju ir tik pelnas padidėja tame verslo sektoriuje.

Idėja mažinti PVM patraukli, tačiau žvelgiant į norą įsivesti eurą, siekti subalansuoto biudžeto 2015–2016 metais, manau, kad šiai idėjai valdantieji nepritars. Ar PVM sumažinimas stimuliuotų vartojimą ir surinktume mokesčio ne mažiau nei dabar – šiame raidos etape būčiau linkęs suabejoti.

 

Jei per dideli mokesčiai skatina šešėlį, kam mes pasižadėjome ES vis didinti akcizus tabakui, alkoholiui? O gal galimos derybos, skaičių ir faktų kalba ir šio ekonomiškai neteisingo proceso sustabdymas?

Turbūt Europai neskauda galvos, kad Lietuva yra tokioje specifinėje padėtyje. Ir kaimynai iš Kaliningrado, ir iš Baltarusijos – kontrabandinių degalų, cigarečių pasiūla nemenka. Nustatytas minimalus akcizo dydis ES leidžia lyginti mus su latviais ir estais, ten kontrabandos tokių kelių nėra. Pats akcizo mažinimas vargiai įmanomas visoje ES, kadangi tai dabar traktuojama kaip ekologinis mokestis, padėsiantis netiesiogiai vystytis elektromobilių pramonei, naujoms netaršioms technologijoms. Tad Lietuvos iniciatyva būtų tarsi pūtimas prieš vėją.

 

TVF mus ragina apmokestinti automobilius. Ką jūs apie tai manote – praturtės valstybė tada, oras bus grynesnis...

Esu tikras, kad automobilių apmokestinimas tik dar labiau padidintų Lietuvos mokesčių sistemos regresiją. Svarbu, kokią koncepciją renkamės? Ar mes imsime jį kaip prabangos mokestį – už didelius variklių tūrius, brangumą, ar rinksimės ekologinio mokesčio principus? Tada jau turėsime apmokestinti taršius, senus, neefektyvius automobilius.

Tai jei suksime antruoju keliu, akivaizdu, kad didžiąją mokesčio dalį sumokės tie žmonės, kurie ir dabar neturi pakankamai pajamų. Jei rinksimės pirmąjį variantą, tai tas mokestis bus elitinis, taikomas siaurai žmonių grupei.

Bent aš būtent taip ir pradėčiau – reikia apmokestinti automobilius už jų prestižą ir tik tada, priklausomai nuo žmonių finansinių galimybių, eiti tolyn ir siekti ekologijos. Kaip ten bebūtų, šis aspektas labai svarbus ir tik per akcizo didinimą pasiekti čia proveržį sudėtinga.

 

Na, kodėl gi Estijoje 50 procentų didesnis vidutinis atlyginimas, nors sprok iš pavydo?

O todėl, kad valstybės sektoriuje dirba jaunesni ir energingesni žmonės. Valstybės sektorius optimizuotas – toks, koks būtinas, o ne toks, kokio kažkam reikia.

Gyventojų skaičius Lietuvoje mažiau nei 3 milijonai, o per tą laiką valdžios aparatas ne tik, kad nesumažėjo, o padidėjo. Nesumažėjo ir įvairių reguliuojančių institucijų. Ar gi mes esame tokiame ekonomikos raidos etape, kad galime didinti valdininkų skaičių 100 tūkst. gyventojų? Juk daug žmonių skundžiasi, kad norint rasti darbą valstybės tarnyboje, ypač savivaldybių lygiu, tai turi būti arba tinkamos partijos narys arba kieno nors giminė... Lai tai būna ir perdėtas matymas, tačiau tuščioje vietoje jis neatsiranda. Gal iš čia ir kyla nemažai mūsų bėdų? Juk priklausymas partijai ar bičiuliams neužtikrina kompetencijos vienoje ar kitoje srityje...

 

Jūs esate sakęs, kad euro įvedimas atpigins kai kurias paslaugas, kokios jos? Yra sakančių, jog skolintis Lietuva ir dabar pigiai gali. Kokia mums nauda iš to euro – zona dar miglota, prisiimsime milžiniškus finansinius įsipareigojimus ES, kurių stojant, beje, ir nebuvo? Nejau tas euras tik dėl „unaravumo“?...

Tas fondas ES, nėra išmetimas pinigų, o mūsų įnašas į tam tikrą stabilizavimo fondą, kuris veikia grąžintinumo principais. Kai teikiama parama probleminėms valstybėms, tai juk paskolos, kurios turės būti grąžintos.

Taigi, mūsų įnašas į Europos centrinio banko kapitalą – mūsų investicijos, už kurias gausime grąžą pagal tai, kiek tas bankas uždirbs pelno. Tai nėra išlaidos. O sakydamas, kad kažkas atpigs, aš turėjau galvoje ne prekes, o pavedimus ir ypač tarptautinius.

Šiaip, neturėkime iliuzijų, kad infliacija įsivedus eurą sumažės. Biudžeto deficite yra įtampų ir čia galimas forsavimas. Tačiau, manau, pavyks įtilpti į tą 3 proc. BVP deficito lygį ir nemažai indikatorių rodo, kad situacija pastebimai geresnė nei pernai.

 

Pabūkime su tuo nedidėjančiu BVP, lai išsigąsta jo didenybė vartojimas...

Visame pasaulyje yra skirtingas BVP augimo įsivaizdavimas. Kas laikoma greitu augimu Vokietijoje, būtų laikoma vėžlio žingsniais Kinijoje. Ir lietuviams Vakarų Europa pavydi augimo tempų, kitas reikalas, kad mes turime tas šalis dar pasivyti ir esame pasmerkti augti greičiau – priešingu atveju jų niekada nepasivysime. BVP augimas neturėtų liudyti maksimizavimą, o tik optimizavimą.

O žvelgiant filosofiškai, tas BVP matas svarbus, tačiau ne idealus. Rodos, 2011 metais tuometinis Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy subūrė J. Stiglitz vadovaujamą ekonomistų grupę, kuri turėjo įvertinti alternatyvius ekonomikos matus. Nagrinėta, kaip būtų galima išmatuoti ekonomikos gerovę taikant laisvės, laimės, laisvalaikio matus. Tačiau tai ateities dalykai, nes inercija yra didžiulė ir pereiti prie kitų matavimo būdų bus sudėtinga...

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Vasaris     2014  
PrATKPŠS
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
2425262728 
Naujienos
2020-03-27
Individualią veiklą vykdę gyventojai, kurių veikla dabar ribojama, gali ją nutraukti
2020-03-18
VMI ir „Sodros“ pagalba verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19
2020-02-12
Grįžus iš Kinijos, reiktų izoliuotis 2 savaitėms
2020-02-11
Nepasinaudoję mokesčių amnestija, sulaukė VMI dėmesio
2020-01-13
„Sodra“ apie padidėjusias pensijas
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama