SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2014 m. vasario 4 d.
Nr. 5 (853) StraipsniaiLaisvalaikiuiPasiskaitymai laisvalaikiu         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Pasiskaitymai laisvalaikiu

Ką žada žvaigždės?

Vasario 4 – 10 d.

Viena ramiausių ir palankiausių vasario savaičių. Nebus dienų, kai viskas kris iš rankų, kai teliks manyti, kad sėkmė Jus apleido. Nesklandumai, kurių netrūks antradienio rytą ar penktadienį, tebus nereikšmingi, ilgai neišliekantys atmintyje, o tai, ką pavyks laimėti savaitės viduryje, gali tapti tolimesnės sėkmės pranašu. Ketvirtadienį bene didžiausiu privalumu taps gebėjimas pasinaudoti palankiai susiklosčiusia situacija ir geras humoro jausmus.

 

Vasaris - mėnuo apgavikas

Sausiui atsisveikinus spaudžiant 20 laipsnių šaltukui, o dėl vėjo žvarbumo jautus ir apie 30 laipsnių šalčio, ledui sukausčius visus Lietuvos ežerus, atėjo vasaris – paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo.

Vasaris, pasak V. Mykolaičio–Putino, „apgavikas, vasaros vardu žieduotu prisidengęs. Šaltas, plikas sniego pusny susirangęs!“. Iš tikro, vasario „charakteris“ permainingas, tai pats mislingiausių orų mėnuo – vieną dieną, žiūrėk, pro niūrių debesų patalus nedrąsiai kyšteli saulė, kitądien – dangus apsiniaukia, užtraukia jį juodi debesys, šaltį keičia stiprūs vėjai, šlabdribos, o naktį žemę sukaustantys speigai rodo, kad vis tik žiema dar nenori trauktis.

Saulėtų valandų pagal daugiamečius vidurkius vasarį 27–iomis yra daugiau nei gruodyje, o giedrų naktų – paprastai būna kiek daugiau nei žiemos pirmoje pusėje. Tad nieko stebėtino, jei temperatūra giedrą naktį nukrinta ir žemiau –20°C.

Tiesa, kasdien vis labiau ilgėjančios dienos ir aukščiau pakylanti saulė primena, kad nors ir pamažu, bet žiemą vis tik jau gena pavasaris.

Senoliams artėjantį pavasarį parodydavo antroji vasario diena: saulėta diena per Grabnyčias (vasario 2 d.) pranašavo ankstyvą pavasarį. Jei vasario 2 diena apsiniaukusi, buvo laukiama vėlyvų pūgų, jei kyla pūga, tikėta, kad žiema ilgai karaliaus. O jei vasario antrąją sninga, sakydavo: sodink bulves ant kalno, jei nesninga – pakalnėje.

Dabar, kai klimatas bei gamta pakitę, protėvių naudoti orų spėjimo metodai dažnai nebepasitvirtina ir spėjimai tik ir lieka spėjimais.

 

Vasaris - pats trumpiausias metuose mėnuo 

Vasaris – ne tik paskutinis žiemužės mėnuo, bet ir pats trumpiausias metuose. Tai ypač džiugina tuos, kurie nekantraudami laukia išsiilgto pavasario ir šilumos, tačiau liūdina tuos, kurie tiki prognozėmis, esą, žiema šiemet užsitęs ir atšilimo sulauksime tik ne anksčiau kaip balandį.

Vėlyvos šiemet ir Užgavėnės – žiemą varysime tik kovo 4 d. Tai kilnojama šventė ir ji švenčiama nuo vasario 5 iki kovo 6 d., likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų, kurios šiemet bus balandžio 20 d.

Atėjusieji į pasaulį vasario 29–ąją, šiemet švęsti savo tikrosios gimimo datos negalės – tiems, kam likimas lėmė gimti šią „pradingstančią“ dieną, tik kas ketverius metus savo gimtadienį gali aptikti kalendoriuje. Statistika byloja, kad pasaulyje gyvena maždaug 4 milijonai žmonių, kurie gimę vasario 29–ąją – tad jų gimtadienio šventė tikrąją gimimo dieną nedažna.

Antrąjį pagal Grigaliaus kalendorių vasario mėnesį sudaro 28 dienos įprastiniais metais (tuomet vasaris prasideda ta pačia savaitės diena, kaip kovas ir lapkritis) ir tik keliamaisiais metais jam pridedama dar viena diena – tuomet vasarį būna 29 dienos (keliamaisiais metais vasaris prasideda ta pačia savaitės diena, kaip rugpjūtis). Vasario 29–oji kalendoriuje pasitaiko tik kas ketverius metus, kai metų skaičius dalijasi iš 4 be liekanos (pvz., 1988, 2008, 2016). Tris kartus istorijoje kai kuriose šalyse vasaris turėjo ir 30 dienų. Tiesa, tai buvo labai seniai.

Legenda pasakoja, kad vasaris sutrumpėjo Romos imperatoriaus Augusto pageidavimu. Iš pradžių Julijaus kalendoriuje vasaris keliamaisiais metais (nuo 44 iki 8 metų prieš mūsų erą) turėjo po 30 dienų, tačiau valdovas sutrumpino šį mėnesį, kad rugpjūtis, tada pavadintas jo garbei (lot. Augustus), ilgiu susilygintų su liepa, pavadinta Julijaus Cezario garbei (lot. Julius).

30 dienų vasaris turėjo ir vėliau, kai Švedija 1700 m. planavo pereiti nuo Julijaus prie Grigaliaus kalendoriaus, praleidžiant keliamųjų metų papildomas dienas ateinančius 40 metų. 1700 metai nebuvo keliamieji, tačiau 1704 ir 1708 buvo, tad planas nebuvo teisingas. Taip švediškas kalendorius tapo pasuktas viena diena į priekį nuo Julijaus kalendoriaus, bet vis 10–čia dienų atsiliko nuo Grigaliaus. Šis nesusipratimas buvo išspręstas 1712–aisiais, kai prie vasario buvo pridėtos 2 papildomos dienos, taip atsirandant tais metais vasario 30 d. Ta diena atitiko vasario 29–ąją Julijaus bei kovo 11–ąją Grigaliaus kalendoriuose. Švedija prie Grigaliaus kalendoriaus perėjo 1753 metais.

Tuo tarpu 1929 metais Tarybų Sąjungoje buvo įvestas revoliucinis kalendorius, kuriame kiekvienas mėnuo turėjo po 30 dienų, o likusios 5 ar 6 dienos buvo šventinės. Taip 1930 ir 1931 metais egzistavo vasario 30–oji, tačiau 1932 metais buvo sugrįžta prie tradicinio mėnesių ilgio.

 

Šventės ir minimos vasarį dienos

Vasarį turėsime nemažai įdomių progų: jau 11–ąjį kartą 11 d. minėsime Tarptautinę saugesnio interneto dieną (minima vasario antros savaitės antradienį), kuria visuomenė kviečiama susimąstyti apie saugumą virtualioje erdvėje, atkreipti didesnį dėmesį į internete tykančius pavojus.

Vasario 11–ąją popiežius Jonas Paulius II 1992 m. paskelbė Pasauline ligonių diena – šią atmintiną dieną žmonės raginami nebūti abejingais savo sveikatai, sergančiųjų kančioms bei prisiminti ir tuos, kurie nepalieka ligonių nežinomybėje ir skausmuose. Vasario 14 d. sveikinsime mylimuosius su šv. Valentino diena, o tuoj po jos, vasario 16–ąją, tauta švęs Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Vasario 21–oji Tarptautinė gimtosios kalbos diena, Jungtinių Tautų iniciatyva švenčiama nuo 1999 metų. Šventajame rašte pasakojama, kad po pasaulio tvano visi žemės gyventojai kalbėję viena kalba, tačiau kai nusprendė pastatyti Babelio bokštą, kuris siektų dangų ir taip išgarsintų jų vardą, Dievas ir sumaišė jų kalbas, kad žmonės nebesuprastų, ką sako vienas kitam. Šie, nebegalėdami susikalbėti, išsisklaidė kas sau į visas pasaulio puses, o bokštas taip ir liko nepastatytas. Jei tikėtume šia istorija, dėl nuodėmingo protėvių siekio – puikybės – pasaulyje ir kalbama tūkstančiais skirtingų kalbų.

Kai kurie kalbininkai taip pat tvirtina, kad visos dabartinės pasaulio kalbos išsirutuliojo iš vienos prokalbės. Šiuo metu pasaulyje yra apie 6800 kalbų, kuriomis kalbama 200 valstybių. Tačiau mokslininkai spėja, kad XXI a. pabaigoje iš bemaž 7000 šiandien egzistuojančių kalbų ir dialektų liks mažiau nei pusė. Taigi, vasario 21–oji puiki proga susimąstyti, kaip vykstant globalizacijos procesams, ateityje išsaugoti ir būsimosioms kartoms palikti neįkainojamą turtą – gimtąją kalbą.

Vasario 21–ąją, įvertinant kelionių vadovų darbą, minima Tarptautinė gido diena, o 24 dieną kartu su estais minėsime jiems svarbią datą – Estijos Nepriklausomybės dieną.

Vasario 24 d. pagal senolių papročius švenčiama Vieversio diena. Vieversėlis – pavasario pranašas, vienas iš pirmųjų sparnuočių sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Senoliai sakydavo: jeigu vieversiukas pavėluoja parskristi į savo šventę, pavasaris bus ankstyvas, jei parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Žinant, kad šiųmetinė žiema neįprastai ilgai lepino šiltais orais, atšąlo tik sausio vidury, reikia manyti, kad su vasariu siejama žiemužės baigtis gali ir užsitęsti. Tad greičiausiai teks palaukti ir pavasario, ir sugrįžtančių pavasario pranašų vieversių.

 

Vasario mėnesio pavadinimai

Lotyniškas vasario mėnesio pavadinimas Februarius kildinamas iš romėnų apsivalymo, atleidimo šventės Februa vardo. Lotyniškai „februo, –are“ reiškia „valyti“. Manoma, kad ši šventė buvo skirta etruskų požemio karalystės dievaičiui, vardu Februus.

Senovės romėnai šį mėnesį vadino Aukojimo ir Apsivalymo mėnesiu. O lietuviškai vasaris – šiltasis žiemos mėnuo, „vasariškas“. Antrasis metų mėnuo Lietuvoje pavadintas vėjo, būdingo pagal kryptį šiltajam pusmečiui, vardu. Kadangi, kaip rašė literatūros klasikas V. Mykolaitis–Putinas vasario „vardas apgaulingas“, lietuviai šį mėnesį vadindavo ir Ragučiu (šaltis mešką gali į ožio ragą suriesti), Pusčiumi.

Kiti senoviniai vasario pavadinimai nurodo persivertimą į kitą pusmetį: Pusis, Prydėlinis, Pridėtinis (29–oji diena tai pridedama, tai atimama). Dar vadintas Vaseriu (spėjama, kad jo kilmė iš vokiško žodžio „wasser“ – vanduo, ir tirpstantiems ledams virstant vandeniu vėliau sulietuvinus tapusio Vasariu), Veršiniu (šiuo metu karvės veršius veda), Ešeriniu (ešeriai gerai kimba), Koviniu, Barsukiniu.

 

 

 

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Vasaris     2014  
PrATKPŠS
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
2425262728 
Naujienos
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama