SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2014 m. sausio 14 d.
Nr. 49 (850) StraipsniaiPožiūrisVisuotiniam nekilnojamojo turto mokesči...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčiui – dar ne laikas

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako finansų analitikas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Valdemaras KATKUS.

 

Mūsų statistika liudija, kad labai jau nedaug žmonių Lietuvoje vykdo didesnius atsikaitymus grynaisiais, taip kuriama „melo ekonomika“. Vienas iš paskutinių valdžios ketinimų – apriboti atsiskaitymus grynaisiais. Ar tai apšvies šešėlyje tūnančius pinigus, duos šalies ūkiui kokį stimulą?

Litų tiekėjas yra Lietuvos bankų sektorius, o litų naudotojai – gyventojai, verslo įmonės ir mokesčių rinkėjai. Šiuo metu, vienas pinigų naudotojas (mokesčių rinkėjas) siekia apriboti kitą pinigų naudotoją savo tikslams. Litai atlieka daugiau funkcijų nei tik mokesčių mokėjimo priemonės vaidmenį. Grynųjų pinigų užkardymas turi būti nagrinėjimas platesniame kontekste.

Šiuo metu, Lietuvoje „grynųjų pinigų“ yra 11,8 milijardų litų ir „elektroninių pinigų“ – 28,4 milijardai litų (gyventojų) bei 13,4 milijardų litų (verslo įmonių), kurie laikomi bankų ir kredito unijų indėlių pavidalu. Per krizės laikotarpį (2009–2013 08 mėn.) Lietuvoje grynųjų pinigų padidėjo 2,2 milijardų litų arba 1,95 proc. BVP (prognozuojamo 2013 m.). Ar tai daug?

Krizės laikotarpiu (2007–2011) grynųjų pinigų visame pasaulyje padidėjo 3,6 proc. viso pasaulio BVP atžvilgiu: nuo 5,1 proc. iki 8,7 proc. pasaulio BVP.

Taigi, visas pasaulis padidino grynųjų pinigų dalį savo kišenėse. Kaip matome, Lietuvos krizinis grynųjų pinigų prieaugis dvigubai mažesnis nei pasaulio vidurkis. Užsienyje buvo daugiau krizinio išgąsčio (matuojant išaugusiu grynųjų pinigų kiekiu) nei Lietuvoje. Tai rodo Lietuvos gyventojų „geležinius nervus“, nors per minėtą krizės laikotarpį subankrutavo „Snoro“ ir „Ūkio“ bankai, nusinešę elektroninius bankų indėlius.

Palyginkime krizes Lietuvoje ir JAV. Federalinių atsargų bankas (JAV centrinio banko) 2012 metų ataskaitoje skelbia, kad JAV per paskutinius penkis metus grynųjų pinigų kiekis JAV ekonomikoje augo 7,25 proc. kasmet, t. y. grynųjų pinigų kiekis augo 3 kartus greičiau nei JAV BVP. Šiuo metu kiekvienas vyras, moteris ir vaikas turi 3500 JAV dolerių. Lietuvoje – kiekvienas gyventojus turi 3900 litų. JAV ir Lietuvos gyventojų reakcija į privačių bankų pinigų likvidumo krizę yra vienoda – sveikas protas sako, kad reikia padidinti Centrinio banko pinigų (grynųjų pinigų) dalį visoje namų ūkio turto struktūroje.

Taigi, abiejų valstybių gyventojų reakcija į krizę vienoda, bet JAV ir Lietuvos valdžios reakcija skirtinga. Lietuvos valdžia pasuko grynųjų pinigų užkardymo keliu. Kalbos apie per didelį grynųjų pinigų kiekį krizinėje Lietuvoje yra nepagrįstos.

 

Tačiau gal turimi mintyje mokestiniai pažeidimai?

Mokesčiai valstybei visada mokami bankiniais pinigais, tad bankiniais pinigais visada atliekami ir mokestiniai piktnaudžiavimai. Pvz., įstatymų pažeidėjai panaudoja privačius komercinius bankus PVM grobstymui – piktnaudžiavimui naudoja elektroninius pinigus. Praktika rodo, kad elektroniniai pinigai negarantuoja mokestinių nepriemokų užkardymo. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija turi visas įstatymines galias duoti nurodymus verslo įmonėms atsiskaityti negrynaisiais pinigais, jei aptikti pažeidimai. Tai matoma iš šiuo metu vykdomo projekto „Grynieji kasoje“ skelbiamų rezultatų (aptikta 6,6 proc. pažeidėjų). Lietuvos banko duomenys taip pat rodo, kad 6 proc. Lietuvos gyventojų sandorių suma viršija 10 tūkst. Lt.). Minėtas VMĮ projektas taip pat patvirtina, kad dabartinė bankinių elektroninių – grynųjų pinigų balanso reguliavimo sistema veikia ir ji yra pakankama.

Įvedus 10 tūkst. litų „lubas“, visi gyventojai bus prilyginti įstatymų pažeidėjams, o ne tik 6 proc. pažeidėjų. Geriausias būdas apšviesti šešėlyje tūnančius pinigus – tai tęsti projektą „Grynieji kasoje“. O krizinis likvidumo (grynųjų pinigų) „perteklius“ savaime sugrįš į bankų elektronines sąskaitas.

 

Bankai jau dabar didina mokesčius už įvairias operacijas, riboja grynųjų pinigų sumas, kurias galima paimti be mokesčio. Ar nenukentės dėl to mūsų senjorai, kurie tikrai ne visi elektroninę bankininkystę įvaldę?

Grynieji pinigai teka iš Lietuvos banko per privačius bankus į gyventojų ir verslo įmonių rankas. Tarp Lietuvos banko grynųjų pinigų ir gyventojų stovi dvi užkardos: privačių bankų išgryninimo mokestis ir valdžios planuojamas grynųjų pinigų užkardymo mokestis (kaip tūkstantinės litų baudos). Kada atsiskaitoma grynaisiais pinigais iš rankų į rankas, jokio atsiskaitymo mokesčio nėra, o kai atsiskaitoma elektroniniais pinigais – visada yra atsiskaitymo mokestis: tarp pirkėjo ir pardavėjo stovi kompiuteris, o skaičiavimo mašinų darbas turi būti apmokėtas. Bankams pajamos (įskaitant ir pelno maržą), o įmonėms ir gyventojams – išlaidos. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais mažina gyventojų sąnaudas. Seniems žmonėms geriau atsiskaityti grynaisiais pinigais, nes tai palengvina atlikti aritmetinius skaičiavimus, padaryti mažiau klaidų ir griežčiau valdyti savo nedidelį biudžetą.

 

Nekilnojamąjį turtą (NT) apmokestinę bene visos ES šalys. Kodėl to visuotinio, o ne iškreipto mokesčio nėra Lietuvoje?

Šiuolaikinių NT mokesčių prigimtis yra karo skolų apmokėjime. Po I–ojo pasaulinio karo Britanija, Italija, Vokietija ir kitos Europos valstybės įvedė 30–50 proc. vienkartinį – konfiskacinį NT vertės mokestį, skirtą Vyriausybės karo skoloms apmokėti ar, kaip dabar sakoma, sumažinti valstybės skolos BVP lygį. Paaiškėjus, kad gyventojai iškart negali tokio dydžio mokesčio pakelti, NT mokestį išdėstė per 20–30 metų. Taip vienkartinis mokestis virto kasmetiniu NT mokesčių.

Po II–ojo pasaulinio karo JAV okupacinė valdžia Japonijoje priverstinai įvedė NT mokestį, taip pat, Vyriausybės karo skoloms padengti.

Taigi, NT mokestis tiesiogiai surištas su katastrofinės krizės (kaip karo) vyriausybės skolų perkėlimu ant gyventojų pečių.

Šiuo metu, žiniasklaida rašo: „Vyriausybių skolos išaugo „kaip po karo“. Suprask: 2007 m. bankinė krizė prilygsta „karo pasekmėms“. Taigi, ta pokarinė retorika yra panaši. Šiuolaikinė, senų NT mokesčių didinimo (pvz., Graikijoje, Airijoje) ir naujų (pvz., Latvijoje, Lietuvoje) įvedimo, banga susieta su „netikėtai išaugusios“ Vyriausybių skolų naštos mažinimu. Pvz., TVF siūlo uždėti 10 proc. NT vertės mokestį visiems prasiskolinusių euro zonos valstybių gyventojams ir taip sumažinti skolos/BVP santykį iki 2007 m. lygio.

2010–ieji metai Lietuvos nacionaliniam biudžetui tikrai buvo „juodi“. 2011 metais, agituojant už naują NT mokesčių įstatymą, tradicinė retorika, siekiant susieti finansinę katastrofą su gyventojų mokestiniu solidarumu, su „socialiniu teisingumu“ buvo pilnai išnaudota. Tokiu būdu, NT mokestis įvedamas po „katastrofinės finansinės duobės“, įvedamas su dideliu valstybiniu spaudimu.

 

Galima manyti, jog bankininkų sukeltą krizę turi apmokėti gyventojai?

Kokia nauda? Pažiūrėkime, ką rodo naujausi TVF surinkti NT mokesčių duomenys. Jei aukšto pajamų lygio valstybių vyriausybės (pvz., Vokietija) NT mokesčio vidutiniškai surenka 1,1 proc. BVP (5,5 proc. visų mokestinių pajamų), tai vidutinio pajamų lygio – 0,4 proc. BVP (2,1 proc. visų mokestinių pajamų). Pastarajai grupei priklauso ir Lietuva. Taigi, VMI „galėtų surinkti“ 452 mln. litų (2013 m. prognostinio BVP). Ar tai realu? Tai viršija 327 mln. litų, kuriuos nacionalinis biudžetas gavo 2012 m. iš visų turto mokesčių. Kuri politinė partija išdrįs pradėti kovą su rinkėjais dėl visuotinio NT mokesčio, duosiančio 0,4 proc. BVP dydžio mokestinių pajamų?

Daugiausia nekilnojamojo turto Lietuvoje turi vyresni nei 45 metų žmonės, rodo pirmą sykį Registrų centro surinkti 2012 m. duomenys. Jaunesnio amžiaus gyventojai yra įsigiję nuosavą būstą iš bankų paskolų.

Tad yra dvi problemos. Pirma, NT mokesčiu turi būti apmokestinama tik teigiamą grynoji NT vertė, t. y. NT rinkos vertė minus paskolos. Kodėl? Per 2008–2012 metų laikotarpį butų (851 tūkst. vnt.) rinkos vertė nukrito nuo 135 mlrd. litų iki 75 mlrd. litų, t.y. sumažėjo 60 mlrd. litų. Tuo tarpu būsto paskolų vertė apie 20 mlrd. litų – išliko tokia pati. Šiuo metu, dalies gyventojų grynoji butų vertė yra neigiama: paskolos viršija buto rinkos kainą. Tokiems gyventojams, uždėjus NT mokestį, gali grėsti bankrotas. Apmokestinimas, tik teigiamos grynosios NT vertės, reikalauja didelių investicijų į fiskalinio nekilnojamo turto registro sukūrimą. Antra, kaip apmokestinti pensininkų NT, kad vėliau dėl mokestinių nepriemokų nereikėtų jų iškelti iš nuosavų būstų?

Iš kur gyventojai gaus pinigų NT mokesčiui sumokėti? Visi mokesčiai mokami pinigais. Bet kuris turto mokestis – tai monetizavimo operacija. Šaltiniai turėtų būti du: mažinant esamas gyventojų pinigines išlaidas (vartojimą) arba/ir sukauptą finansinį turtą (pvz., banko indėlius).

2012 m. vidutinės namų ūkių vartojimo piniginės išlaidos sudarė 854 litų vienam asmeniui per mėnesį. Vidutiniškai vienas gyventojas turi 9000 litų banko indėlį ir 3900 litų grynųjų pinigų. Aišku, tai vidurkiai ir dydžių skalė plati. Bet čia svarbiausia tai, kad kalbame apie nedideles pinigų sumas, kurios dar sumažės dėl naujo NT mokesčio.

Tad visuotinam NT mokesčiui – dar ne laikas. Per daug neatsakytų klausimų ir per menkas pasiruošimas.

 

Ar pritartumėte minčiai, jog dera apmokestinti automobilius, senus ir jaunus?

Kad automobilis būtų apmokestintas, gyventojas jį turi nusipirkti. Naujo ekonominės klasės automobilio už 40 tūkst. litų mokestinė apkrova Lietuvoje siekia 24 proc. (PVM + registracijos mokestis + kiti mokesčiai). Tuo tarpu Vokietijoje, tokio pat automobilio mokesčiai tesudaro 19 proc. Lietuvos aukšti auto mokesčiai arčiau Švedijos nei kontinentinės Europos valstybių („Car Price Report“ European Commission. October 2012). O prie esamų mokesčių dar norima pridėti naują mokestį...

Gyventojų automobilių mokestinės sąnaudos turėtų būti įvertintos pagal visą grandinę. Tai dar nepadaryta. Jei kalbama apie prabangos mokestį, tai jis turėtų būti vienas bendras mokestis visam grynajam teigiamam turtui (NT, automobiliai, jachtos, banko indėliai, akcijos, obligacijos ir kt. minus paskolos), kurį Seimas pripažins „pertekliniu“.

 

Kodėl bankai Lietuvoje moka simbolinius mokesčius, dabar jau gaudami nemenkus pelnus?

Čia kaip pasakėčioje: siekė sudrausminti privačius bankus, o nubaus didžiąsias verslo įmones bei iš esmės pablogins sąlygas visiems investiciniams projektams. Ir visa diskusija pakrypo netikėta kryptimi. Turiu galvoje pakoreguotą Pelno mokesčio įstatymą, pagal kurį pakeista galiojusi nuostolių perkėlimo tvarka. Įsigaliojus draudimui kelti ne daugiau kaip 70 proc. susikaupusių nuostolių, Lietuva atsiduria tarp valstybių, taikančių nepalankiausią verslui nuostolių perkėlimo tvarką. Latvijoje šiuo metu tokių reikalavimų nėra, todėl Lietuvos pelno mokesčio sistema tampa mažiau patraukli ne tik už Estijos, bet ir už Latvijos.

Šioje vietoje Lietuvos valdžios elgesys yra nenuoseklus: pabloginimas verslo mokestinių sąlygų palyginti su Latvija ir Estija jai nebaisu, o Lietuvos nebuvimas euro zonoje ( kai joje – Estija ir Latvija) – nieko. Jeigu pripažįstame, kad konkuruojame su kaimynais – tai reikia ir lyginti visas verslo sąlygas.

Lietuvos mokesčių sistema patrauklumu lenkia daugelį Europos Sąjungos valstybių, tačiau ji atsilieka nuo kitų Baltijos šalių.

Bendrajame reitinge „Paying Taxes 2013“ Lietyva užima 60 poziciją, tuo tarpu Estija – 50, o Latvija – 52 vietą.

 

Ką daryti su „Sodra“? Juk žmonėms senstant ši sistema nepajėgs efektyviai funkcionuoti?

„Sodros“ bėdos yra didelio nedarbo atspindys: nuo 2009 metų iki šios dienos darbo vis dar neturi 230 tūkst. žmonių. Per tą patį laikotarpį „Sodros“ skola išaugo apie 10 mlrd. litų: visa dabartinė „Sodros“ skola susiformavo per bankinės krizės laikotarpį. Atstatykime dirbančiųjų skaičių į 2008 m. lygį (didžiausią dirbančiųjų skaičių per visą Nepriklausomybės laikotarpį) ir „Sodros“ skola pradės tirpti. Ženkliai sumažės ir galvojančių, kad ši sistema nepajėgi efektyviai funkcionuoti.

 

Kam mums euras, kai jo zonoje dar tvyro šiokios tokios nežinios ūkas?

Pirma. Nuo Lietuvos sieko įsivesti eurą 2007 m. atsirado naujų aplinkybių. Be kitų, atsirado toks dalykas kaip Europos stabilumo mechanizmo fondas, į kurį mums pradžioje reikės įnešti 1 mlrd. litų kaip stojamąjį kapitalą, ir išleisti 8,5 mlrd. litų vekselį su atvira data (50 proc. Lietuvos vyriausybės biudžeto). Stojant į ES mes pasižadėjome įsivesti eurą, bet tai, kad įsivedant eurą bus užstatyti Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai, nebuvo jokios kalbos. Euro įvedimas yra be galo svarbus įvykis, ir, mano galva, tai sudėtingiau negu statyti, ar nestatyti atominę elektrinę. Tokiomis naujomis sąlygomis mes nesame prisiėmę įsipareigojimą įsivesti eurą.

Antra. Yra toks euro zonos darinys, kurį sudaro Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas. Taigi, neseniai TVF pasiūlė įsteigti euro zonos vieningą biudžetinį organą, kuris turėtų padėti susitvarkyti su „šokais“, kurie gali paveikti vieną valstybę, bet nepaveikti kitos.

Euro zonos vieningas biudžetas gali turėti keletą formų. Pvz., bendras fondas kovai su nedarbu arba fondas skirtas juodai dienai. Į tokį fondą reikėtų mokėti 1,5–2,5 proc. BVP dydžio mokestį kasmet. Pasiūlymas padiktuotas būtinybės, bet brangus. Tai vienas iš pavyzdžių, kodėl Lietuvos buvimo euro zonoje sąnaudos yra nežinomos.

Trečia. Kalbos, kad buvimas euro zonoje iš karto sumažins palūkanų normas, yra nepagrįstos, nes Lietuva šiuo metu ir be euro skolinasi užsienyje pigiau nei 6 euro zonos šalys. Skolinimosi kainai turi įtakos daugybė kitų veiksnių – mokesčių surinkimas, nedarbo lygis, investicinė aplinka ir t. t. Pvz., Danija, turėdama su euru susietą kroną, pagal skolinimosi pigumą yra antra ES, po Vokietijos. Tad kas trukdo mums, susitvarkius šalies viduje, ir su litu pasiekti tą patį?

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Sausis     2014  
PrATKPŠS
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031 
Naujienos
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama