SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 3 mėn. kaina – 22,50 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 3 mėn. kaina – 22,50 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2014 m. sausio 7 d.
Nr. 48 (849) StraipsniaiPožiūris2014 metais Lietuvos ūkis stabiliai aug...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

2014 metais Lietuvos ūkis stabiliai augs

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina ROJAKA

Nemažai analitikų sykis nuo sykio prabyla apie per daug Lietuvoje apmokestinamą darbą?

Kalbos apie per daug apmokestinimą darbą Lietuvoje nėra svaičiojimai be pagrindo. Daugelis klaidingai mano, kad darbo apmokestinimas mūsų šalyje yra vienas mažiausių Europoje, nes dažniausiai yra žongliruojama neaukštu 15 proc. siekiančiu gyventojų pajamų mokesčiu. Tačiau įskaitant įmokas į „Sodrą“, nuo vidutinio neto darbo užmokesčio Lietuvoje yra sumokama apie 41 proc. Aukštais mokesčiais pasižyminčioje Norvegijoje tiek moka tik didžiausias pajamas gaunantys gyventojai.

Taigi, progresyvumo darbo apmokestinimo srityje tikrai yra nemažai. Ir nors bendrasis mokestinis tarifas svyruoja nedaug (nuo 37,1 proc., skaičiuojant nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo iki 42,1 proc.), tačiau aukščiausio tarifo taikymo apatinė riba yra gana žema, t. y. jis taikomas gaunantiems nuo 2350 litų į rankas. Didžiausias progresyvumas pastebimas socialinio draudimo sistemos išmokų atveju – nesant „lubų“ įmokoms į Sodrą, jos pritaikomos išmokant išmokas.

Be to, Lietuvos darbo rinka yra gana nelanksti, todėl susiduria su rimtomis problemomis. Pasaulio konkurencingumo indeksas rodo, kad dabartinis darbo kodeksas neatitinka nūdienos realijų. Kitos Baltijos šalys pažengė gerokai toliau liberalizuojant darbo rinką ir tai joms visiškai nesutrukdė sparčiau už Lietuvą mažinti nedarbą ir kurti naujas darbo vietas bei išvengti tokio ryškaus emigracijos srauto.

Žemiau lentelėje yra pateikti keli darbo rinkos efektyvumo kriterijai, pagal kuriuos mes smarkiai atsiliekame ne tik nuo kaimyninių šalių, bet ir nuo daugumos pasaulio valstybių.

 

46_Rojaka_w.jpg

  Pastaba: tyrime dalyvauja 148 valstybių.

Šaltinis: WEF, Global competitiveness index, DNB bankas

 

Ar reikia mums progresinių mokesčių?

Kalbant apie idėją įvesti progresinius pajamų mokesčius, pagal dabartinius Vyriausybės ketinimus progresyvumas būtų didinamas mažinant pajamų mokesčio tarifą mažiau uždirbantiems. Taigi, aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų kaina verslui neturėtų augti. Tai šiek tiek ramina.

Kita vertus, visi suprantame, kad Lietuva, kaip pigios darbo jėgos šalis, neturi ateities ir ūkiui palaipsniui teks pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės gamybos ir paslaugų ekonomikos stiprinimo. Todėl progresinių mokesčių įvedimas ūkio transformacijos metu siunčia itin prastą signalą gyventojams bei verslui ir gali stabdyti būtinus struktūrinius pokyčius.

 

Politikai laužo galvas, kaip padidinti žmonių pajamas. O juk pats paprasčiausias būdas tai padaryti – palikti daugiau žmonių uždirbamų pinigų jiems patiems. Ar nederėtų mums sumažinti pridėtinės vertės mokestį – augtų vartojimas, atpigtų būtiniausios prekės? Regis, net 11 ES šalių taiko žemesnį standartinį PVM tarifą, negu Lietuva.

Pagal standartinį PVM tarifą Lietuva ES kontekste užima vidutinioko poziciją, mažesniais PVM tarifais gali pasidžiaugti, pvz., Estija, Austrija. Kita vertus, prisiminkime, kad šis mokestis buvo padidintas laikinai, valdžia jau kurį laiką skelbia, kad krizė baigėsi, tačiau „krizinis“ PVM tarifas liko pamirštas. Žinoma, valdžios atminties spragos šiuo aspektu suprantamos, nes būtent pajamos iš PVM šiemet sudarė apie 43 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų (be ES finansinės paramos lėšų). Tačiau tiems, kieno atmintis geresnė, tai nekelia pasitikėjimo valdžia ir jos vykdoma mokestine politika.

Siūlėme vyriausybei apsvarstyti PVM lengvatą būtiniausiems maisto produktams – tokios lengvatos yra taikomos, pvz., Lenkijoje. Tai gerokai palengvintų mažiausias pajamas turinčių piliečių gyvenimą ir iš dalies padėtų atitinkamų lietuviškų prekių konkurencingumui. Deja, ir šis žingsnis yra „per brangus“ mūsų biudžetui.

 

Įvestas nevisuotinis nekilnojamojo turto mokestis, atrodo, tapo šios idėjos kompromitacija ir vietoj planuotų 17 mln. litų surinka vos per 3 mln. Lt. Ką manote apie visuotinį tokį mokestį, kurį moka bene visų senos rinkos ekonomikos šalių žmonės?

Visuotinis nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo klausimas Lietuvoje yra skaudus.

Skaičiai rodo, kad Lietuva pirmauja ES pagal nuosavą būstą turinčiųjų santykį – mūsų šalyje būstas nuosavybės teise priklauso 92 proc. gyventojų, kai euro zonoje šis rodiklis siekia tik 67 proc. Kita vertus, Lietuva nėra išvystyta ilgalaikės būsto nuomos rinka. Daugelyje išsivysčiusių šalių tokio būsto pasiūlą formuoja ne tik privatus sektorius, bet ir valstybei priklausantis būstas ir nuomos rinkos kainai valstybė gali daryti įtaką. Todėl visuotinis NT apmokestinimas paveiktų rinką keliais aspektais.

Pirma, įvedus nekilnojamojo turto mokestį, būstas turėtų atpigti – tai būtų dar vienas smūgis pradedančiai atsigauti NT rinkai. Jeigu to neįvyktų (dėl pavyzdžiui augančių statybos sąnaudų), būsto įsigijimo rodiklis Lietuvoje, kuris ir taip nėra itin aukštas ES kontekste, dar labiau sumažėtų.

Be to, šalies NT rinka nėra likvidi, ypač regionuose, tad realizuoti jį būtų sudėtinga.

Galiausiai, pensijų sistemos stabilumas Lietuvoje kelia didelį susirūpinimą ir, deja, negarantuoja pakankamo pajamų lygio būtiniausiems poreikiams patenkinti, tad išėjus į pensiją, NT mokestis gali būti nepakeliama našta. Jaunimas jau dabar pradeda galvoti apie ateitį, todėl visuotinis būsto apmokestinimas gali paskatinti naują darbingo amžiaus gyventojų emigracijos bangą. O filosofiniame lygyje toks mokestis susiduria su pajamų negeneruojančio aktyvo apmokestinimo dilema.

Aš suprantu, kad visuotinį NT mokestį yra paprasta surinkti (tiksliau jo yra sudėtinga išvengti). Be to, tai nebūtų vienintelis dvigubo apmokestinimo atvejis Lietuvos mokesčių sistemoje. Įsigydami didžiąją dalį prekių ir paslaugų mes mokame mokesčius du kartus: pvz., už maisto produktus, degalus sumokame PVM ar akcizą jau sumokėję pajamų mokestį. Tačiau tai šie mokesčiai yra vienkartiniai ir jų mokėjimo apimtį mes galime reguliuoti daugiau arba mažiau vartodami, tuo tarpu NT mokestis nepriklauso nuo pajamų ir jį teks mokėti periodiškai.

Tikriausiai, įsivedus NT mokestį, po kelių dešimtmečių rinka susibalansuotų – žmonės būtų priversti daugiau taupyti senatvei, darbas, atitinkamai, turėtų pabrangti, tačiau šiuo metu daugelis gyventojų paprasčiausiai neturi galimybių taupyti. Taigi, perėjimas prie visuotinio NT mokesčio dabartinei kartai būtų itin skaudus.

 

Kodėl estai gauna 50 proc. didesnį vidutinį atlyginimą, jei kainos, regis, ten tik 20 proc. didesnės? Ar jie geriau gyvena, ar sąžiningiau mokesčius moka – mentalitetas kitas?

Pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui perkamosios galios standartais, t. y. atsižvelgiant į kainų lygio skirtumus, Lietuva ir Estija pernai buvo viename lygyje – 70 proc. nuo ES vidurkio. Įdomu ir tai, kad Lietuvai tai naujai pasiekta viršūnė, o Estija šį rodiklį jau buvo pasiekusi prieš 2009 m. nuosmukį ir pernai jį vėl „susigrąžino“. Taigi, atrodytų, kad pagal ekonominį išsivystymą mes ir Estija esame tame pačiame taške, tačiau BVP struktūroje darbo užmokestis ir su juo susijusios išlaidos pernai sudarė apie 39 proc. Lietuvoje, 46 proc. Estijoje, o ES vidurkis buvo 49,5 proc.

Skirtumą lemia keletas veiksnių: pirmiausia, ekonomikos struktūra – Estijoje yra sukuriama gerokai daugiau paslaugų, aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos bei įdarbinta daugiau kapitalo. Tuo tarpu, Lietuvoje produktyviųjų investicijų lygis tik šiemet priartėjo prie ES vidurkio, o kelerius metus iš eilės buvo vienas prasčiausių Europoje. Be to, Estijoje, tarptautinių institucijų vertinimais, yra mažiau korupcijos ir mokesčių vengimo, atitinkamai jų oficialusis darbo užmokestis yra aukštesnis. Nors „Hay Group“ duomenimis, didžiausi vadovų atlyginimai Baltijos šalyse šių metų pradžioje buvo kaip tik Lietuvoje.

 

Šiemet atliktos apklausos duomenimis, 22 proc. gyventojų nurodė turintys nelegalių darbo pajamų – tai yra ir „vokeliai“, ir nelegalus darbas. Kaip gi kovoti su tuo šešėliu, gal mažinti mokesčius?

Yra dvi pagrindinės kryptys mažinti šešėlį – didinti gerovę ir mažinti mokesčius. Ir abu būdai yra susiję. Deja, politinio ryžto mažinti mokesčius iš valdžios tikėtis būtų naivu, nors kai kurių šalių, kurios žengė šį žingsnį, laimėjimai yra tiesiog įspūdingi (pvz., Singapūras).

Neseniai Europos Komisija (EK), atliko tyrimą, kuris parodė, kad mokesčių mažinimas yra vienas efektyviausių būdų kovoti su mokesčių vengimu arba šešėliu. Mokesčių sistemos supaprastinimas (ir daugybės lengvatų panaikinimas), operatyvus ir efektyvus mokesčių surinkimo administravimas, EK nuomone, galėtų trečdaliu padidinti PVM surinkimą Lietuvoje. Žinoma, su mokesčių vengimu susiduria ir kitos ES šalys, tačiau EK skaičiavimais, Lietuvoje prarasto PVM mastai yra kur kas didesni – nesurenkamo PVM ir BVP santykis mūsų šalyje yra beveik tris kartus didesnis nei ES vidurkis.

Kova su šešėline ekonomika kartais primina kovą su slibinu – vieną galvą nupjauni, kitos dvi atauga. Tad geriausias būdas minimizuoti šešėlinę ekonomiką – iš jos „išaugti“. Nes kuo skurdesnė šalis, tuo didesnė joje yra neapskaitomos ekonomikos dalis.

Taigi, greta visų taikomų priemonių (patikrinimai, operacijų grynaisiais ribojimas, kasos aparatų įvedimas ir pan.), su šešėliu reikia kovoti ir netiesiogiai – viešumu, visuotiniu pajamų ir turto deklaravimu bei atkakliai gerinant verslo aplinką, kad paskatų nemokėti mokesčių būtų mažiau.

 

Ką patartumėte daryti su „Sodra“ – juk čia nustatyta tvarka ryškiai prasilenkia su logika: kuo didesnes įmokas žmogus sumoka, tuo mažiau jis atgaus sulaukęs senatvės? Tarkime, 1000 litų atlyginimą uždirbantis žmogus iš „Sodros“ gaus 3 proc. daugiau pensijų išmokų, negu jis sumokėjo „Sodros“ įmokų per visą gyvenimą. O jeigu atlyginimas sudaro 5000 litų, jis atgaus vos 44 proc...

Esant dabartinei visuomenės struktūrai pagal amžių, einamųjų įmokų– išmokų principu pagrįstos „Sodros“ sistemos panaikinimas brangiai kainuotų valstybės biudžetui. Deja, valstybė neturi tam finansinių pajėgumų. Ne paslaptis, kad Lietuvos gyventojai nėra linkę, o neretu atveju ir neturi tam galimybės taupyti patys. Pagal indėlių ir BVP santykį kelis kartus atsiliekame nuo ES vidurkio, o santaupų senatvei turi vienetai. Tam, kad gyvenimo kokybė išliktų panaši išėjus į pensiją reiktų turėti apie 75 proc. buvusių pajamų per mėnesį. Šiuo metu vidutinė pensija Lietuvoje sudaro tik apie 40 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Net ir pridėjus II pakopoje sukauptas lėšas, to greičiausiai neužteks pakelti pensiją beveik dvigubai. Tad akivaizdu, kad savo ateitimi turime rūpintis papildomai ir patys. Manau, kad greitai įmonės pradės formuoti vadinamuosius socialinius paketus, t. y. darbuotojus stengsis sudominti ne tik darbo užmokesčiu bet ir papildomomis priemonėmis – pervedimais į III pakopos pensijų fondus, arba kaupiamuoju gyvybės draudimu.

 

Mes esame maža atvira ekonomika ir Lietuvos eksportas sudaro apie 80–90 proc. BVP. Kaip jums atrodo Lietuvos ūkio raidos perspektyvos? Nejau visa ekonomikos jėga yra tik eksporte? Beje, dėl Rusijos apribojimų, lietuviškų prekių eksporto apimtis šiais metais bus mažesnė 0,47 proc., o visas eksportas – 0,29 proc. – nėra čia nieko baisaus.

Baltijos šalys yra atviros užsienio prekybai, prekių bei paslaugų eksporto ir BVP santykis 2012 m. sudarė 91 proc. Estijoje, 84 proc. Lietuvoje ir 62 proc. Latvijoje, kai atitinkamas ES vidurkis tesiekė 43 proc. Spartus eksporto augimas – vienas iš kertinių veiksnių, kurie realųjį BVP į prieš krizinį lygį sugrąžins Lietuvoje ir Estijoje jau kitąmet, o Latvijoje – 2015 m. pabaigoje.

Eurostat duomenimis, Lietuvos, Latvijos ir Estijos dalis pasaulio eksporte nuo 2007 metų išaugo, atitinkamai, 29,3, 12,3 ir 6,5 proc. ir tai buvo geriausias rezultatas ES.

Eksportas – vienas kertinių Lietuvos ūkio variklių ir jo išsikvėpimas turėtų neigiamos įtakos tolesnei raidai. Pirmiausia, tai neigiamai paveiktų apdirbamąją pramonę, transporto ir sandėliavimo veiklą, didmeninę prekybą. Netiesiogiai paveiktų ir vidaus vartojimą, kadangi mažėjant pajamoms iš eksporto, neaugtų (arba augtų lėčiau) darbuotojų atlyginimai.

Stiprėjanti vidaus paklausa Baltijos šalyse vis dar nėra pakankama atsverti galimus praradimus eksporto rinkose. Be to, didžiąja dalimi vidaus vartojimu paremtas ūkio raidos mechanizmas nėra tvarus – tą puikiai parodė praūžusi krizė. Todėl ateityje Baltijos trijulės ekonomikos perspektyvos turi būti siejamos, visų pirma, su eksporto plėtra, o pažadinta ilgokai „snaudusi“ vidaus rinka turėtų atlikti pagalbinį vaidmenį.

Šiuo metu Lietuvos eksporto pagrindinės rinkos – aplinkinės šalys. Didinant diversifikavimą ir palaipsniui pereinant prie aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybos, Lietuvos eksportas dar vis turi dar nemažai erdvės augti. Pvz., pagal eksporto, tenkančio vienam gyventojui rodiklį, Lietuva atsilieka nuo Estijos daugiau nei ketvirtadaliu.

 

Bandoma nedrąsiai žvilgčioti – kokį čia mokestį už automobilius „imti“. Regis, kai 2008 m. pabaigoje aktyviai kalbėta apie automobilių mokesčio įvedimą, iš „Regitros“ išregistruojamų nebenaudojamų automobilių skaičius išaugo 10–20 kartų...

Mokestis už automobilius yra priskiriamas turto mokesčiams ir dažniausiai taikomas prabangesniems automobiliams arba siejamas su ekologiniais tikslais ir taikomas senesniems automobiliams. Visuotinis automobilio mokestis Lietuvoje būtų regresinis ir vėl gultų ant mažiausiai uždirbančių pečių. Šio mokesčio šalininkai svaidosi argumentais, kad automobilio mokestis padėtų kovoti su kamščiais, pagerintų viešojo transporto finansinę būklę, išspręstų stovėjimo vietų problemą kiemuose. Tačiau pagrindinis vajus išregistruojant nebenaudojamus automobilius – jau praeityje. Sutvarkyta viešojo transporto schema turėtų būti konkurencinga ir be automobilių apmokestinimo.

O kalbant apie ekologinius šio mokesčio motyvus, tai aktyviai besinaudojantys automobiliais gyventojai ir verslo atstovai jau ir dabar už tai sumoka – perkant degalus yra mokamas akcizas. Įvertinant atlyginimų skirtumus Lietuvoje ir išsivysčiusiose ES šalyse, santykinis akcizo dydis Lietuvoje yra 3–4 kartus didesnis nei Vokietijoje arba Danijoje, o išlaidų asmeninio automobilio aptarnavimui dalis yra 2 kartus didesnė nei Šveicarijoje, ketvirtadaliu didesnė nei Danijoje.

 

Atrodo, kad nepavyko gauti papildomų lėšų į biudžetą daugiau apmokestinus autorinį atlygį, dividendus, tantjemas? Ar čia mūsų suktumas lėmė, ar neteisingas apmokestinimo kelias?

Retai kada pavyksta keliant mokesčius padidinti biudžeto pajamas. Ypač prastai tai sekasi padaryti tuo metu, kai verslas vos pradeda išlipti iš duobės, o ateities lūkesčiai ir vystymosi perspektyvos išlieka migloti. Geriausiai ir efektyviausiai veikia modelis, kai vienodas mokestis yra taikomas visoms pajamų rūšims, o tarifas nėra didelis.

 

Per ekonomikos sunkmetį mūsų šalies vyriausybės skola šoktelėjo nuo 17,4 proc. BVP 2008 metais iki 46 proc. BVP 2012 metais. Tačiau iki prasiskolinimo juk dar toli?

Pagal valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį Lietuva ES kontekste atrodo itin neblogai: skolos rodiklis palaipsniui mažėja – pernai jis siekė 40,5 proc. BVP, o 2013 m. rugsėjo pabaigoje – 36,4 proc. prognozuojamojo BVP, o tai yra gerokai žemiau nei Mastrichto kriterijus. Atrodo, tikrai neblogai. Tačiau ką tai reiškia ekonomikai ir gyventojams?

Pirma, vienam gyventojui tenkanti valdžios sektoriaus našta siekia 15,5 tūkst. litų, palūkanoms padengti šiemet sumokame beveik po 800 litų.

Antra, kitąmet vyriausybė planuoja pasiskolinti apie 11,5 mlrd. litų skolai refinansuoti, tad skolos rodiklis pašoks aukštyn, iki 42,5 proc. BVP, todėl ir kiekvienam gyventojui skirta našta didės.

Artimiausių dvejų metų biudžetas vis dar nesubalansuotas, nepaisant numatomo tvaraus ekonomikos augimo. Įstojimas į euro klubą taip pat pareikalaus papildomų resursų. Ir svarbiausia, dabartinis skolos lygis jau yra didokas ir neleidžia skatinti ekonomikos – praūžus dar vienai pasaulio krizei Lietuva neturės pakankamai finansinių pajėgumų jai priešintis. Todėl nedidelei atvirai ekonomikai yra itin svarbu siekti subalansuoto biudžeto ir nedidinti skolos.

 

Pakalbėkime apie bankus. Kodėl bankai Lietuvoje moka simbolinius mokesčius, dabar jau gaudami nemenkus pelnus?

Krizė sudavė didžiulį smūgį bankiniam sektoriui Baltijos šalyse. Tačiau didžioji jo atstovų dalis tą smūgį atlaikė, remdamiesi ne mokesčių mokėtojų, bet motininių bankų ir akcininkų papildomu kapitalu. 2009–2010 m. komerciniai bankai, atsižvelgdami į centrinio banko reikalavimus, formavo nemenkus atidėjimus, dėl kurių finansiniai rezultatai smarkiai pablogėjo. Kaip ir bet kurie juridiniai asmenys, bankai turėjo teisę perkelti susidariusius nuostolius į kitus metus. Kai kurios ES šalys, siekdamos sustiprinti įmonių konkurencingumą, leido mokesčių mokėtojams nuostolius perkelti net ir atgaline data. Lietuvoje nuspręsta eiti kitu keliu ir riboti didesnių rinkos žaidėjų nuostolių perkėlimo lengvatas.

Tačiau šiuo metu nuostolingai dirbančių įmonių skaičius mažėja, pelno mokesčio surinkimas vyksta pagal planą (ko negalima pasakyti apie netiesioginius mokesčius) ir galima tikėtis, kad greitai pelno mokesčius pilnu pajėgumu mokės ne tik eksportuojančios įmonės, bet ir statybos bendrovės, bankai, ir kiti juridiniai asmenys.

 

Ar atsiskaitymų grynaisiais ribojimas turės kokią įtaką šešėlio mažinimui, o gal tik bankams apetitai pakils visokius įkainius didinti?

Grynieji pinigai ir jų platus vartojimas, yra ne šešėlinės ekonomikos priežastis, o pasekmė. Tačiau kai nesiseka kovoti su priežastimi, tenka taikyti į pasekmes orientuotas pavienes priemones. Ši praktika yra paplitusi ES šalyse (pvz., Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Latvijoje), ją kaip vieną iš kompleksinių kovos su mokesčių vengimo priemonių, rekomenduoja taikyti ir Europos Komisija.

Kita vertus, Italijoje teko matyti, kaip nerezidentai skaido operacijas į kelias, siekiant išvengti šio apribojimo.

Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais Lietuvoje populiarėja – palaipsniui mažėja vidutinė grynųjų suma, kuria gyventojai nešiojasi su savimi, bei atsiskaitymų grynaisiais skaičius per dieną. Lietuvos banko apklausos duomenimis, bent vienos rūšies mokėjimo kortelę turi 90 proc. apklaustųjų, dauguma jų mokėjimo kortele linkę mokėti didesnes sumas. O bankams operacijos grynaisiais pinigais yra labai nuostolingos, todėl jie atitinkamai formuoja rinkodarą: tiesioginis debetas yra pigiausias būdas sumokėti įmokas už paslaugas, o operacijos grynais – brangiausias.

 

Ar mums reikia euro ir kodėl? Juk kai stojome į ES, nebuvo su juo susijusių didelių finansinių įsipareigojimų. Esame santykinai neturtinga valstybė, tačiau mums gali tekti prisidėti prie daug geriau gyvenančių valstybių gelbėjimo. Iš kokių lėšų tai darysime?

Euras yra ilgalaikė investicija, sprendimas eiti šiuo keliu buvo priimtas seniai, pasirenkant valiutų valdybos modelį ir atsisakant laisvai svyruojančio valiutos kurso. Pagal šį scenarijų formavosi Lietuvos privataus sektoriaus kredito istorija – didžiąją dalį tiek įmonių, tiek gyventojų paskolų sudaro paskolos eurais. Tad laisvai svyruojančio kurso alternatyva iškart tampa nepatraukli. O likti ten, kur esame dabar, būtų nelogiška, nes tai trukdytų pasinaudoti euro privalumais.

Didesnę dalį sąnaudų Lietuva jau patyrė (valiutos keitimo kaštai, brangesnės operacijos, savo pinigų politikos neturėjimas ir pan.). Likęs indėlis į Europos stabilumo mechanizmą ir pervedimai į ECB pagaliau turėtų jau generuoti ir grąžą. Tikimasi, kad Lietuva įstos į euro zoną, kai didžioji dalis problemų jau bus išspręsta arba situacija bent jau kardinaliai gerės.

Šiuo metu mažai kas kalba apie euro žlugimą, nors prieš porą metų tokių nuogąstavimų buvo gausu. Be to, įstojimas į euro zoną yra nebloga paspirtis judėti prie subalansuoto biudžeto – be šito žingsnio vargu ar galima būtų tikėtis proveržio viešųjų finansų srityje.

Ir dar – kitų šalių patirtis rodo, kad naujai įstojusios į euro šalys yra premijuojamos didesniu rinkos pasitikėjimu, ir, atitinkamai, mažesnėmis palūkanomis. Turint mintyje Lietuvos skolos refinansavimo grafiką, ši investicija turėtų gan greitai apsipirkti.

 

Tradicinis klausimas: kas mūsų laukia 2014–aisiais? Ar pilnės pinginės, bus daugiau darbo vietų, grįžtančių Lietuvon linksmesnių veidų?

Artimiausiais metais Lietuvai prognozuojamas stabilus ūkio augimas. Ekonominis vystymasis labiau subalansuotas ir remsis tiek eksportu, tiek ir vidaus vartojimu, kuris dar tik pradeda įgauti pagreitį. Bedarbių skaičius ir toliau mažės, tačiau lėtesniais tempais.

Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje pamažu pradeda gerėti gyventojų migracijos rodikliai. Per dešimt praėjusių metų mėnesių grynasis migracijos srautas siekė 15,2 tūkst. gyventojų, arba dvigubai mažiau nei atitinkamas vidurkis nuo pat šalies įstojimo į ES. Geresnis rezultatas buvo tik 2008 metais. Taigi, pavykus išlaikyti spartų ekonomikos augimą kelerius metus iš eilės, po daugiau nei dešimtmetį trukusios pertraukos emigracijos problema galėtų pereiti į antrą planą.

Kita vertus, net ir subalansuoti migracijos srautai yra nepakankamas veiksnys atsverti neigiamus demografinių pokyčių padarinius (t. y. neigiama natūrali gyventojų migracija, senėjimas, trumpesnė už ES vidurkį vidutinė gyvenimo trukmė ir t. t.).

Verslas, šiemet turės dar aktyviau spręsti senkančių ir brangstančių darbo jėgos išteklių problemą, greičiausiai persiorientuodamas į mažiau darbo jėgai imlias technologijas arba aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybą. Kad jau apie tai galvojama, rodė aukštesni materialinių investicijų augimo tempai jau pernai. Palanki Lietuvos makroekonominė konjunktūra greičiausiai leis Lietuvai 2015 metais tapti euro zonos nare, tad teks laikytis išorinių makroekonominio stabilumo kriterijų.

Mažiau palankus scenarijus būtų siejamas su gerokai lėtesniu, nei prognozuojama, euro zonos atsigavimu ir, svarbiausia, tolesne vidaus vartojimo stagnacijos tąsa. Ne mažiau svarbios ir kitų aplinkinių šalių – Rusijos, Baltarusijos – artimiausių keleto metų raidos perspektyvos. Šioms Rytų šalims susiduriant su sunkumais viduje, galima laukti dar daugiau protekcionistinių veiksmų prieš Baltijos šalių ir Europos gamintojus. O tai turėtų neigiamos įtakos Baltijos šalių eksporto rodikliams ir sumažintų ekonomikos apsukas.

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Sausis     2014  
PrATKPŠS
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031 
Naujienos
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama