SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2013 m. gruodžio 9 d.
Nr. 46 (847) StraipsniaiPožiūrisLietuvos ekonomikos varikliai dūzgia ne...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Lietuvos ekonomikos varikliai dūzgia nespringdami...

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė

 

Sakykite, ar reikia mažinti, diferencijuoti vartojimo – pridėtinės vertės mokestį?

Pridėtinės vertės mokesčio diferencijavimas reiškia, kad skirtingoms prekėms ir paslaugoms yra sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos. Teoriniu požiūriu, tai būtų nepageidautinas rinkos iškraipymas. Diferencijavimo naudą matyčiau tik tam tikrais išskirtiniais atvejais, kaip gyvybiškai svarbių prekių, tokių kaip vaistai, apmokestinimas.

Kita sritis galėtų būti prekės, kurioms nelabai aktualus konkurencijos klausimas, o masto ekonomiją gamyboje pasiekti sunku dėl santykinai mažo potencialių vartotojų skaičiaus. Čia kaip pavyzdį galėčiau paminėti leidybą ir literatūrą lietuvių kalba.

 

Yra manančių, kad dera koreguoti darbo mokesčius. Ką čia pirmiausia derėtų daryti?

Lietuvos darbo rinkos mokesčiai sulaukia kritikos kaip vieni didžiausių, ir darbo jėgai išties tenka gana didelė našta. Darbdaviui tai reiškia brangią darbo jėgą, o tuo pačiu ir mažesnes paskatas didinti užimtumą. Galų gale, tai gali sąlygoti ir atlyginimų mokėjimą „vokeliuose“ ir netgi emigraciją. Tad reikėtų ieškoti būdų, kaip šią mokestinę naštą padaryti lengvesnę, kad darbo rinkoje ledai labiau pajudėtų. Žinoma, vienų pajamų netektį reikia kompensuoti kažkuo kitu. Taigi, jei norime mažinti darbo jėgos apmokestinimą, reikia atsižvelgti į visą aibę padarinių mokestinei sistemai.

 

Kas dirbs ir išlaikys pensininkus, jei Lietuvos visuomenė sensta – prognozuojama, kad po trisdešimties metų daugiau nei trečdalį gyventojų sudarys vyresni nei 65 metų?

Jei niekas nesikeis, senėjant visuomenei turėsime mažiau dirbančiųjų, o tuo pačiu ir uždirbančiųjų. Tendencija yra bauginanti ir kelia susirūpinimą ne tik Lietuvoje. Bent jau teoriškai, problemos sprendimo būdai gali būti keli: atitolinti senatvės pensijos amžių, paliekant žmones ilgiau darbo rinkoje; skatinti imigraciją, kad atvykėliai dirbtų Lietuvoje ir mokėtų atitinkamus mokesčius; daugiau taupyti, kad turėtume tolygesnes pajamas senatvėje palyginti su jaunu amžiumi. Dar galima ir viltis, kad technologinė pažanga bus tokia didelė, jog užteks tik mažos dirbančios visuomenės dalies, kurios ir pakaks, kad būtų generuojamos pakankamos pajamos visai visuomenei.

 

Ar teisingas sprendimas leisti gyventojams laisva valia rinktis – jungtis prie II pakopos pensijų fondų, arba ne? Ar valdžios noras reguliuoti įmokų tarifus skatina pasitikėjimo fondais?

Skirtingos šalys pasirinko skirtingą dalyvavimo II pakopoje schemą. Pvz., Lenkijoje dalyvavimas buvo privalomas tam tikroms visuomenės grupėms. Laisvanoriškame dalyvavime matau privalumą, nes neapibrėžtumas visada lydi ateities finansinius sprendimus ir kiekvienas turi turėti galimybę įvertinti bei prisiimti jam priimtiną rizikos lygį.

Prie trūkumų priskirčiau tai, kad yra keičiamos žaidimo taisyklės tam žaidimui tik įsibėgėjus. Kaitaliojamas įmokų tarifo dydis mažina aiškumą apie tai, kaip gi galų gale sistema veikia ir kokiomis sąlygomis bus kaupiamos lėšos. Tad ir nuspręsti, kurį senatvės pensijos finansavimo būdą pasirinkti yra sunkiau.

 

Ar jūs įžvelgiate nekilnojamojo turto mokesčio perspektyvas Lietuvoje? Ar jo atsiradimas išties susijęs su vyriausybių skolų perkėlimu, kaip nutiko po I–ojo pasaulinio karo, ant gyventojų pečių?

Kaip ir bet koks mokestis, jis atneštų papildomas biudžeto pajamas. O tai reiškia pačios vyriausybės mažesnį skolinimosi poreikį ar bent jau galimybes skirti daugiau lėšų kažkurioms kitoms sritims. Kita vertus, tai reikštų ir tam tikru dydžiu mažesnes gyventojų disponuojamas pajamas, o tuo pačiu išlaidas ir mažesnes surenkamas sumas iš kitų šaltinių – tarkime pridėtinės vertės mokesčio. Manau, kad visuotinis gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimas būtų išties nepopuliarus žingsnis, kurį turėtų būti sunku žengti bet kuriai vyriausybei. Tai reikštų, kad apmokestinamomis taptų ir jautriausios visuomenės socialinės grupės, tad greičiausiai tektų pradėti taikyti lengvatas, teisingai įvertinti viso nekilnojamojo turto vertę ir t. t. Kita vertus, jei mes kalbame apie norą mažiau apmokestinti darbo jėgą, gali tekti didesnius mokesčius nukreipti į sukauptą turtą.

 

Ar atsikaitymų grynaisiais ribojimas yra naudingas valstybei? Skaičiai kalba, kad krizės laikotarpiu 2007–2011 metais grynųjų pinigų pasaulyje padidėjo nuo 5,1 iki 8,7 procentų pasaulio BVP. Taigi, turbūt ir baimė pildo kišenes grynaisiais?

Minėtasis laikotarpis, ypač po 2009 metų, pasaulyje pasižymėjo išaugusiu ekonomikos nestabilumu. Ypač tą juto finansų sistema, tad tikėtina, kad noras laikyti daugiau pinigų grynaisiais galėjo būti nulemtas šio faktoriaus. Vis dėlto, manau, kad kartu su technologijų progresu, elektroninės prekybos plėtra ir galų gale globalizacija, grynieji pinigai kuo toliau, tuo labiau turėtų užleisti vietą elektroniniams atsiskaitymams. Dalis lėšų vardan saugumo ir smulkiems atsiskaitymams, žinoma, bus laikoma grynųjų pavidalu. Atsiskaitymus grynaisiais yra paprasčiau nuslėpti, kad šie netaptų mokestiniu objektu. Tačiau nemanau, kad vien tik čia slypi šešėlinės ekonomikos priežastys ir vien tik grynųjų atsiskaitymų ribojimais pavyks išspręsti visas mokesčių nemokėjimo problemas.

 

Kaip vertinate VMI projektą „Grynieji kasoje“? Ar tai geriausias būdas „apšviesti“ šešėlyje tūnančius pinigus?

Tai būdas atidžiau stebėti konkrečius įtarimų keliančius subjektus ir psichologiškai galintis atbaidyti nuo lėšų slėpimo potencialius pažeidėjus. Pavieniais atvejais tokia kontrolė, žinoma, yra veiksminga. Tačiau, jei kalbame apie ekonomiką plačiuoju mastu, tai vargu ar tai bus universali priemonė „šešėliui“ panaikinti, nes mokesčių inspekcijai bus fiziškai sudėtinga sužiūrėti kiekvieną atvejį, kai nuslepiama dalis pajamų grynaisiais.

 

Esate pastebėjus, kad lietuviai ne itin taupūs, nors namų ūkių indėlių suma siekia rekordus ir indėliais šiuo metu laikoma apie 27 mlrd. litų. Turbūt neblogi skaičiai šioje eilutėje, nes juk kituose statistikos punktuose vyrauja mažos pajamos. Tad iš ko sutaupyta?

Ne tik Lietuvos, bet ir kitų dviejų Baltijos šalių gyventojų taupymo normos yra itin mažos, o pačios taupymo galimybės yra ribotos. Vis dėlto, galima manyti, kad ekonomikos sunkmetis išgąsdino nemažą dalį gyventojų ir paskatino kaip įmanoma mažiau išlaidauti. Vartojimas buvo itin ribojamas, o lėšas stengtasi laikyti „juodai dienai“, net nepaisant labai žemų indėlių palūkanų. Ne veltui turėjome ir tokį didelį BVP nuosmukį 2009 metais, kad po jo dar nesame atsitiesę ir lygiui iki krizės pasiekti prireiks 4–5 metų.

 

Ar dividendų apmokestinimas yra teisingas, gal taip taupieji baudžiami?

Dividendai – akcininkams paskirstyta įmonės pelno dalis, todėl vargu ar ši išmoka gali būti traktuojama kaip taupymas, nes šiuo atveju įmonė netaupo, o jos akcininkai gauna papildomų lėšų, kurias teoriškai gali skirti nebūtinai taupymui, o vartojimui.

 

Kodėl Lietuvos finansų sistema yra nedidelė ir jos turtas, palyginti su BVP, sudaro vos kiek daugiau nei 80 proc.? Ar ji turi šansų plėstis?

Lietuvoje finansų sektorius tikrai nėra pasiekęs tokio išsivystymo lygio, kaip Vakarų Europoje. Tad erdvės plėtotis yra. Plėtros potencialui reikšmės turi ne vien tik tai, kad Lietuvos kredito portfelis privačiam sektoriui, palyginti su BVP 2012 metais, buvo kiek didesnis nei 50 proc., o Vakarų Europos šalyse buvo artimas BVP ar netgi jį viršijo. Svarbu tai, kad siūlomų finansinių priemonių įvairovė yra gerokai mažesnė. Lietuvos bankininkystėje vyrauja standartiniai produktai: paskolos ir indėliai, o kapitalo rinkos produktai gyventojams yra gerokai mažiau pažįstami. Tikrai maža dalis investuoja į akcijas ar obligacijas, ar galų gale į investicinius fondus. Finansų sistemos įvairovė išsiplėtė, įsteigus pensijų fondus, kurių turtas šiuo metu jau yra pastebimas viso namų ūkių finansinio turto struktūroje. Tad sakyčiau, kad Lietuvos finansų sektorius turi erdvės dar plėstis ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai.

 

Gal reikia radikalių mokestinių lengvatų naujoms darbo vietoms, investicijoms? Jei, pasak jūsų įžvalgų, užsienio rinkose mes esame užspausti tarp dviejų sudėtingų regionų – į Europos Sąjungą eksportuojame 60 proc., į Rusiją – apie 20 proc. Juk negali vien eksportas ginti mūsų ekonomiką pirmyn?

Sveika ekonomika yra neatsiejama nuo augimo visuose sektoriuose – tiek vidaus, tiek išorės. Kad ir kaip būtų, Lietuvos ūkiui kliautis vien tik vidaus paklausa praktiškai neįmanoma. Mes esame maža atvira ekonomika ir mūsų eksportas sudaro apie 80–90 proc. BVP, todėl jis visada bus svarbi jėga, genanti ūkį į priekį. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad nereikia sukurti palankių sąlygų vidaus paklausai, kuri taip pat ne mažiau svarbi ūkio plėtrai.

Darbo jėga ir kapitalas yra du ekonomikos varikliai. Būtent šie du veiksniai ir kuria prekes bei paslaugas. Apie tai, ar papildomos lengvatos turėtų būti šioje srityje ir ar jos turėtų būti radikalios, iš pirmo žvilgsnio įvertinti sudėtinga, nes bet kokia nauja lengvata visada reiškia kitoje sferoje sumažėjusias pajamas, kurias reikia kompensuoti.

 

Kaip jums atrodo kartas nuo karto pasigirstantys gąsdinimai, jog Lietuva praskolinta? .
Lietuvos „praskolinta“ pavadinti tikrai nedrįsčiau. Taip, per ekonomikos sunkmetį mūsų šalies vyriausybės skola tikrai nemaloniai šoktelėjo nuo 17,4 proc. BVP 2008 metais iki 46 proc. BVP 2012 metais. Tačiau kol kas tai nėra grėsmingas skolos mastas, ir viešųjų finansų būklę galima vertinti kaip pakankamai gerą. Tą rodo ir kaip Lietuvai sekasi skolintis tarptautinėje finansų rinkoje bei tai, kaip keičiasi reitingų agentūrų požiūris mūsų šalies atžvilgiu. Žinoma, tai nereiškia, kad reikėtų užmigti ant laurų, bet skolos augimo tendencija yra kiek bauginanti ir reikia ieškoti kelio kaip didinti vardiklį – BVP, o ne skaitiklį – skolą.

 

Kai prisiekėme įsivesti eurą, nebuvo Europos stabilumo mechanizmo fondo, į kurį mums pradžioje reikės įnešti 1 mlrd. litų kaip stojamąjį kapitalą, ir išleisti 8,5 mlrd. litų vekselį. Ar nebaugina mintis, jog dabar kitos sąlygos ir, norint euro, reikia užstatyti Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus? Vargu, su euru sumažės palūkanos, juk ir dabar – be euro – Lietuva skolinasi užsienyje pigiau nei 6 euro zonos šalys...

Naujausios ekonominės studijos (kaip tik nesenai pristatytas Lietuvos banko euro poveikio ekonomikai vertinimas, kuriuo norėčiau ir remtis) yra pakankamai pozityvios ir įtikinamos. Įvertinus visus „už“ ir „prieš“, iš narystės euro zonoje naudų yra įžvelgiama daugiau nei nuostolių. Palūkanos (tiksliau, skirtumai, kuriuos Lietuva moka palyginti su aukštesnio reitingo šalimis) turi potencialo dar mažėti. Čia turima omenyje ne tik Lietuvos vyriausybės skolinimosi kaina, bet ir gyventojų paskolos. Kaip rodo Estijos, kuri eurą įsivedė 2011 metais, analogas, šalis sulaukė palankaus reitingų agentūrų įvertinimo – buvo gerinami jos reitingai. Geresnis reitingas paprastai reiškia ir mažesnę pinigų kainą.

 

Metai pamažu slenka pabaigon, galbūt jau galima suskaičiuoti ir viščiukus. Ar regimi kokie ekonomikos atsigavimo ženklai? Ar juos gali įžvelgti ir pajusti tiek verslas, tiek iždas, tiek žmogus?

Lietuvos ekonomika šiais metais laikėsi pakankamai neblogai. Augimo tempai buvo kuklesni – to buvo galima tikėtis turint omenyje sunkią euro zonos ekonominę padėtį. Tačiau Lietuvos BVP pokytis išliko teigiamas visus tris iki šiol skelbtus ketvirčius. Pastarojo, trečiojo, ketvirčio statistika kiek nuvylė, nes ekonomika paaugo tik 2,2 proc., tačiau toks sulėtėjimas turėtų būti laikinas. Kol kas ekonominiai rodikliai leidžia tikėtis ekonomikos atsigavimo Europoje, tą turėtų pajusti ir Lietuvos BVP.

Mūsų vertinimais, Lietuvos BVP 2014 metais pagaliau turėtų pasiekti ikikrizinį lygį, o ekonomikos perspektyvos, bent jau kol kas, atrodo neblogos. Tiesa, norėtųsi matyti aktyvesnius pokyčius darbo rinkoje – čia užimtumas nedidėja tokiu pat greičiu, kaip kad krito per krizę. Atitinkamai ir darbo užmokesčio augimas tebėra gana lėtas.

 

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Gruodis     2013  
PrATKPŠS
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031 
Naujienos
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama