SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2013 m. lapkričio 25 d.
Nr. 44 (845) StraipsniaiPožiūrisMokesčių našta didėjo, biudžetas ne...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Mokesčių našta didėjo, biudžetas nepilnėjo...

Kartas nuo karto politikai prabyla apie naujų mokesčių įvedimą, senųjų koregavimą. Laisvosios rinkos instituto (LLR) ekspertai išanalizavo, ar pagrįsti buvo trys mokesčių naštos didinimai 2008–2012 metais.

Šioje apžvalgoje kalbama apie autorinių atlyginimų apmokestinimą „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis, dividendų apmokestinimo padidinimą nuo 15 iki 26 proc. ir gyventojams priklausančio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą NT mokesčiu.

 

Gauti rezultatai akivaizdžiai rodo, jog autorinių atlyginimų apmokestinimas „Sodros“ ir PSD įmokomis buvo nuostolingas viešiesiems finansams. 2008 m. nuo autorinių atlyginimų sumokėti mokesčiai siekė 123 mln. litų, o 2012 m. mokesčių sumokėta tik kiek daugiau nei pusė šios sumos – 75 mln. litų.

Aiškiai nepasiteisino ir 2009 m. galiojęs diskriminacinis dividendų apmokestinimas. Nuo 2009 m. pakėlus dividendams tenkančią mokesčių naštą nuo 15 iki 26 proc., buvo surinkta trigubai mažiau mokesčių.

Nuo 2012 m. apmokestinus gyventojams priklausantį NT, nepavyko surinkti trijų ketvirtadalių planuotų pajamų: surinkta 3,8 mln. litų vietoje planuotų 17 mln. litų. Visame valstybės biudžete šio mokesčio pajamos sudarė tik 0,02 proc. pajamų.

Nepaisant to, kad pastarieji mokesčių didinimai nepasiteisino, vis rimčiau diskutuojama apie tantjemų apmokestinimą „Sodros“ įmokomis. Jei tai įgyvendinus, tantjemų apimtys kristų tiek pat, kiek krito autoriniai atlyginimai, nuo tantjemų būtų surinkta 5,5 mln. litų mokesčių mažiau, negu surenkama dabar.

Diskutuojant apie galimus mokesčių pokyčius, užsimenama apie „Sodros“ įmokų bazės plėtimą. Pavyzdžiui, dažnai siūloma „Sodros“ įmokomis apmokestinti tantjemas, kartais – net dividendus. Yra manančių, kad būtų prasminga įvesti automobilių mokestį, visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.

Kam reikalingi nauji mokesčiai? Turbūt niekam, išskyrus valstybės biudžetą, nes pajamos į šį aruodą po visokių apmokestinimų turėtų išaugti. Tačiau kodėl tie viešieji finansai iš anksčiau minėtų apmokestinimų taip ir nepajuto naudos?

 

A nei autoriui, a nei iždui

Na, per paskutinius penkerius metus Lietuvoje buvo padidinta didžioji dalis mokesčių, temų čia daug, tačiau LLR instituto ekspertai pasirinko naujausius – menkai nagrinėtus atvejus: autorinių pajamų apmokestinimą „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis, dividendų apmokestinimo padidinimą nuo 15 iki 26 proc. ir gyventojams priklausančio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą NT mokesčiu.

Žiupsnis istorijos. 2008 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos ir kitų kūrybinių organizacijų pasiūlymu buvo sudaryta darbo grupė kūrybinių darbuotojų socialinio saugumo klausimams spręsti. Darbo grupė pasiūlė apmokestinti autorines pajamas valstybinio socialinio draudimo įmokomis, įtraukiant kūrybinius darbuotojus į „Sodros“ sistemą. Dera pabrėžti, kad viešojoje erdvėje autorinių pajamų neapmokestinimas „Sodros“ įmokomis dažnai būdavo pateikiamas kaip nepagrįsta mokesčių lengvata, pasireiškianti stambiais praradimais „Sodros“ biudžetui.

Autorinių atlyginimų apmokestinimas įsigaliojo nuo 2009 m. Suvienodinimas su darbo pajamų apmokestinimu įvyko palaipsniui, 2009 m. taikant 11 proc. „Sodros“ ir 6 proc. PSD tarifus, 2010 m. – 16 proc. „Sodros“ ir 9 proc. PSD tarifus, 2011 m. – standartinius 30,98 proc. „Sodros“ ir 9 proc. PSD tarifus. Bendra autorinių atlyginimų mokesčių našta šiuo metu sudaro 42 proc.

Kas gi vyko toliau? Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per 2008–2012 m. laikotarpį išmokamų pajamų suma krito daugiau nei 5 kartus – nuo 820 mln. iki 151 mln. lito. Vien per pirmuosius naujos apmokestinimo tvarkos galiojimo metus apimtys krito perpus iki 420 mln. litų. Tai nemažas skaičius ir jo negalima paaiškinti tiktai ekonomikos sulėtėjimu.

VMI duomenimis, autorinius atlyginimus uždirbančių asmenų skaičius krito kone trigubai – nuo 72,7 tūkst. asmenų 2008 m. iki 25,2 tūkst. 2012 m. Visa tai turėjo įtakos nuo autorinių pajamų sumokamų gyventojų pajamų mokesčio (GPM), PSD ir „Sodros“ įmokų sumai.

Padidinus mokesčius, bendra sumokamų mokesčių suma augo tik 2009 m. – apie 10 proc., tačiau palaipsniui įsigaliojant vis aukštesniam „Sodros“ įmokų tarifui, surenkama mokesčių suma tolygiai mažėjo. 2008 m. nuo autorinių atlyginimų sumokėti mokesčiai siekė 123 mln. litų, tuo tarpu 2012 m. mokesčių sumokėta tik kiek daugiau nei pusė šios sumos – 75 mln. litų. Net ir 2006 m. buvo surenkama daugiau mokesčių nei 2012 m.

LLR instituto analizė perša labai paprastą išvadą – autorinių atlyginimų apmokestinimas „Sodros“ įmokomis nuo 15 iki 42 proc. nepasiteisino, nes žymiai susitraukė apmokestinamoji bazė (išmokami autoriniai atlyginimai) ir juos uždirbančių gyventojų skaičius. Nors „Sodros“ biudžetas ir surenka papildomas lėšas, tačiau šios lėšos neatsveria itin reikšmingų praradimų, kuriuos dėl sumažėjusių autorinių atlyginimų apimčių patiria nacionalinis biudžetas.

Čia gali būti paprieštarauta, kad anksčiau autorinius atlyginimus uždirbę gyventojai perėjo prie darbo santykių (todėl praradimų biudžetui neturėtų būti), tačiau tokius spėjimus patvirtinančių duomenų nėra. Labiau tikėtina, kad šie gyventojai perėjo prie individualios veiklos. Kitas dalykas – vieni pasitraukė į šešėlį, o kitų apskritai galėjo nebelikti. Atkreiptinas dėmesys, jog autorinių atlyginimų patrauklumą mažina ir tai, kad šiuos pinigus uždirbantys gyventojai iš pajamų negali atskaityti sąnaudų, todėl tikroji mokesčių našta yra daug didesnė nei 42 proc.

Anot LLR instituto analitikų, kritikos neatlaiko galimi argumentai, kad nuo autorinių atlyginimų sumokami mokesčiai krito taip pat, kaip ir nuo darbo pajamų mokami mokesčiai. Tačiau duomenys rodo, kad 2009 m. nuo darbo pajamų mokama GPM ir PSD suma augo lyginant su 2008 m. sumokėtu GPM:

 

43svoba_GPM.jpg

  Taigi, sumažinus GPM tarifą nuo 24 iki 21 proc. ir atskyrus nuo GPM 6 proc. dydžio PSD įmokas, bendros sumokamos šių mokesčių pajamos netgi išaugo 2 proc. kriziniais 2009 m. Tai parodo, kad nuo 2009 m. pastebimas autorinių atlyginimų mažėjimas ir nuo 2010 m. vykstantis nuo šių pajamų sumokėtų mokesčių smukimas mažiau sietinas su šalyje vykusiu ekonominiu nuosmukiu, o labiau su staigiu mokesčių didinimu.

 

A nei akcininkams, a nei valstybei

Nuo 2009 m. pajamoms iš paskirstyto pelno (dividendams) taikomas GPM tarifas buvo padidintas nuo 15 iki 20 proc. Tuo pačiu metu GPM buvo atskirtas į dvi dalis – GPM ir PSD įmokas. Atsiradus naujai PSD įmokai (kuri savo esme labiau atitinka mokestį), dividendai tapo šio mokesčio objektu ir jiems pradėtas taikyti 6 proc. mokestis. Tad bendra mokesčių našta dividendams išaugo nuo 15 iki 26 proc.

2009 m. Vyriausybė ėmė taisyti „mokesčių reformos“ klaidas: priimtas įstatymas, numatęs neaktyvių pajamų (pvz., dividendų, turto nuomos) neapmokestinimą PSD įmokomis. Tačiau dividendams tebebuvo taikomas diskriminacinis (lyginant su standartiniu 15 proc. tarifu) 20 proc. GPM tarifas. 2013 m. viduryje pakeitus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, nuo 2014 m. turėtų įsigalioti sumažintas 15 proc. GPM tarifas dividendams.

Kaip teisingai įvardija LLR instituto analitikai, didesnio apmokestinimo idėjos autoriai, regis, buvo pamiršę, kad dividendų išmokėjimas priklauso nuo pačių akcininkų (t. y. dividendų gavėjų) sprendimo. O tai reiškia, kad pamatę nepalankius jiems mokesčius, akcininkai gali pasirinkti paprastą kelią – nepaskirstyti pelno. Šis ėjimas itin įtakoja nuo dividendų sumokamų mokesčių apimtis. Gaudami reguliarias pajamas, tarkime, algas, darbuotojai turbūt nenutars nedirbti tol, kol mokesčiai bus sumažinti (tiesa, padidintų mokesčių jie gali vengti kitais būdais, pavyzdžiui, nerodydami oficialių pajamų).

Taigi, turint omenyje šį dividendų bruožą, neturėtų stebinti staigus išmokėtų dividendų kritimas 2009 m. VMI duomenimis, 2009 m. išmokėtų dividendų suma krito daugiau nei 5 kartus – nuo 2,2 mlrd. iki 0,4 mlrd. litų. Nepaisant to, kad po 2009 m. išmokėtų dividendų apimtys augo, 2012 m. išmokėta perpus mažiau dividendų, lyginant su 2008 m.

Padidinus mokesčių naštą nuo 15 iki 26 proc., buvo surinkta trigubai mažiau mokesčių – pajamos krito nuo 329 mln. iki 112 mln. litų, tuo tarpu vos sumažinus mokesčius iki 20 proc., pajamos per 2010 m. išaugo 46 proc. ir sudarė 162 mln. litų:

 

43svoba-dividendai_1.jpg

 

Aišku, jokiu būdu negalima nuneigti, kad 2009 m. įvykęs žymus dividendų sumažėjimas susijęs ir su tuo metu patirta ekonomikos recesija: nors 2009 m. ir buvo skirstytas ankstesniais laikotarpiais uždirbtas pelnas, įmonės galėjo neturėti lėšų dividendams išmokėti. Vis dėlto, pasak LLR instituto įžvalgų, negalima nepastebėti aukštesnių mokesčių įtakos sprendimams mokėti mažiau dividendų.

 

Nepagautos lydekos dalybos

Apie mokesčio už gyventojams priklausantį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje kalbėta bene visą dešimtmetį. Ir štai jis įsigaliojo nuo 2012 m. Sumanyta, jog neapmokestinama fiziniams asmenims priklausančių statinių bendra vertė, neviršijanti 1 mln. litų.

Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, iš šio mokesčio planuota surinkti 17 mln. litų, tačiau surinkta buvo vos 3,8 mln. litų. Tai reiškia, kad pavyko surinkti mažiau net ketvirtadalį – vos 23 proc. – planuotų pajamų. Apetitas buvo didelis, tačiau stalas liko negausus...

Visame valstybės biudžete šio mokesčio pajamos sudarė tik 0,02 proc. visų pajamų (be Europos Sąjungos lėšų). Taigi, gyventojų NT mokesčio įvedimas išties menkai pasiteisino viešųjų finansų požiūriu.

Kita medalio pusė – administravimo sąnaudos. Į jas pažvelgus, nauda biudžetui dar mažesnė: viešai skelbiama, kad šio mokesčio administravimas kainavo 0,5 mln. litų, tad papildomos pajamos biudžetui sudarė vos 3,3 mln. litų.

LLR instituto analizė rodo, jog nepasiteisino ir kiti tikslai, vardan kurių buvo įvedamas šis mokestis. Juk teigta, kad tai bus socialinio teisingumo simbolis, tačiau nors šis mokestis jau įvestas, dalis politikų reikalauja vėl didinti mokesčius, mažinant neapmokestinamą NT vertę ir/ar įvedant progresinius mokesčius. Tad santykinai turtingesnių šalies gyventojų apmokestinimas naujais arba aukštesniais mokesčiais yra ne vienkartinis, o nuolatinis ir todėl nesibaigiantis procesas. Akivaizdu, kad socialinio teisingumo sukūrimo tikslas nebuvo pasiektas.

Nepagerėjo šio mokesčio dėka ir vietinė infrastruktūra, kuria naudojasi gyventojai – apšviesti gatves, statyti naujus darželius, gerinti kiemų būklę ir kt. Juk čia skirtingai nuo mokesčio už juridiniams asmenims priklausantį NT, kuris įskaitomas į savivaldybių biudžetus, mokestis už gyventojų NT yra įskaitomas į valstybės biudžetą. Tai reiškia, kad nėra jokio ryšio tarp gyventojų NT mokesčio ir vietinės infrastruktūros.

Taigi, nepasiektas ir mokesčiui keltas infrastruktūros gerinimo tikslas. Nepaisant to, kad nepasiteisino dauguma gyventojų NT mokesčiui keltų tikslų, politikai vis dažniau kalba apie visuotinio NT mokesčio įvedimą.

 

Ne tenai „Sodros“ naudą gaudo

2013 m. viduryje Finansų ministerijos atstovai paskelbė, kad tantjemas ruošiamasi apmokestinti „Sodros“ įmokomis. Asmenų, kuriems buvo išmokamos tantjemos 2005–2012 m. skaičius yra itin žemas ir tik pastaraisiais dvejais metais viršijo tūkstantį asmenų. Tantjemų patrauklumą ypač padidino 2010 m. įsigaliojusios Pelno mokesčio įstatymo pataisos, pripažįstančios tantjemas leidžiamais atskaitymais. Tai reiškia, kad tantjemoms skiriama pelno dalis nėra apmokestinama 15 proc. dydžio pelno mokesčiu.

Tačiau jau nuo 2012 m. tantjemų patrauklumas krito įsigaliojus Akcinių bendrovių įstatymo pataisoms, numatančioms, kad tantjemoms skiriama ataskaitinių finansinių metų pelno dalis negali būti didesnė kaip 1/3 pelno dalies, skirtos dividendams išmokėti.

Jeigu tantjemoms būtų pritaikytas 31 proc. dydžio „Sodros“ įmokų tarifas, tuomet maksimali suma, kurią galima būtų surinkti į „Sodros“ biudžetą sudarytų 25,2 mln. litų. Turint omenyje, kad 2013 m. numatytas 1,7 mlrd. litų „Sodros“ biudžeto deficitas, galima maksimali papildoma nuo tantjemų sumokėta suma deficitą sumažintų vos 1,5 proc.

Tantjemos yra tam tikra pelno dalis, kuri gali būti išmokėta už atliktą rezultatyvų valdymą įmonių valdybų ir stebėtojų tarybų nariams. VMI duomenimis, 2005–2012 m. laikotarpiu išmokėtų tantjemų suma augdavo kasmet, išskyrus 2010 m. (kai buvo skirstomas 2009 m. uždirbtas pelnas, kuris buvo žemesnis dėl ekonomikos nuosmukio).

Žemiau pateikiama, kiek būtų surenkama pajamų tuo atveju, jeigu tantjemų apimtys ilgainiui sumažėtų tiek pat, kiek per 2009–2012 m. laikotarpį sumažėjo išmokami autoriniai atlyginimai (82 proc.):

 

 

 Tantjemų suma

GPM

 

„Sodros“ įmokos

 

 Viso mokesčių

 Bendras poveikis viešiesiems finansams

 Esama situacija (2012 m.)  81 292 251  12 193 838

 –

 12 193 838  
 Scenarijus, kai tantjemų apimtys sumažėja 82 proc.  14 632 605  2 194 891  4 536 108  6 730 998  – 5 462 839

 

Šaltiniai: VMI, LLRI skaičiavimai

LLR instituto analizė teigia, kad jeigu apmokestinus tantjemas „Sodros“ įmokomis jų apimtys kristų tiek pat, kiek krito autoriniai atlyginimai, bendras poveikis viešiesiems finansams būtų neigiamas: būtų surenkama 5,5 mln. litų mokesčių mažiau, lyginant su tuo, kiek surenkama dabar. Vertinant tantjemų sumažėjimo prielaidos pagrįstumą, 82 proc. tantjemų sumažėjimas gali pasirodyti kaip itin radikali prielaida. Turint omenyje, kad padidinus dividendų apmokestinimą nuo 15 iki 26 proc. jų apimtis sumažėjo 43 proc., tikėtina, kad tantjemų apimties sumažėjimas bus artimesnis autorinių atlyginimų (82 proc.) negu dividendų (43 proc.) atvejui.

Net jeigu viešiesiems finansams ir būtų naudos iš tantjemų apmokestinimo „Sodros“ įmokomis, šio sprendimo nereikėtų priimti dėl šių priežasčių: „Sodros“ įmokos yra mokamos nuo darbo pajamų, tačiau tantjemos nėra tapačios darbo pajamoms, kadangi tantjemos yra pelno dalis ir jų mokėjimas nėra garantuotas. Valdybos ar tarybos narys iš anksto nežino, ar akcininkų susirinkimas nuspręs išmokėti tantjemas ir kokio dydžio – sprendimą priima akcininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į daugelį aplinkybių. Pagal savo prigimtį tantjemos yra artimiausios dividendams, nes ir tantjemos, ir dividendai yra uždirbto pelno paskirstymas. Dividendai nėra apmokestinami „Sodros“ įmokomis, todėl tai neturėtų būti taikoma ir tantjemų atveju.

LLR instituto analizė įrodo, kad Lietuvos teisėkūroje trūksta visa apimančio išankstinio teisės aktų poveikio vertinimo, o priimtų teisės aktų rezultatai apskritai nevertinami. Nustačius, kad konkretus įstatymas nepasiteisino ir turėjo daugiau žalos, negu naudos, turi būti inicijuojamas šio įstatymo atšaukimas. Mokesčių didinimas ne visada atneša planuojamas papildomas pajamas į biudžetą.

 
Kiti temos „Požiūris“ straipsniai

Kitais metais socialinio teisingumo bus daugiau

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Lapkritis     2013  
PrATKPŠS
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Naujienos
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama