SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2013 m. lapkričio 25 d.
Nr. 44 (845) StraipsniaiPožiūrisKitais metais socialinio teisingumo bus ...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Kitais metais socialinio teisingumo bus daugiau

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.

 

Žvelgiant į visą mokesčių piramidę, į akis krinta nemenki mokesčiai tenkantys darbui...

Visiškai teisingai, nes, jei palyginsime su kapitalo apmokestinimu, jie šiek tiek didoki. Tačiau pasvarstykime, ar įmanoma juos mažinti ir išvengti dabartinės situacijos? Drįsčiau teigti, kad šiuo metu – ne, nes Lietuvoje kapitalas dar yra besiformavimo stadijoje, nėra išvystytas ir tam reikia daugiau metų. Tad, jei apsidarysime į kaimynus, imsime kurti darbo vietas, verslą, kardinaliai sumažinti darbo mokesčių vis tik nepavyks. Tačiau mes judame ta linkme: yra numatytos mokestinės lengvatos investuojamam kapitalui, patvirtintos naujos priemonės jaunų asmenų įdarbinimui skatinti.

 

Lietuvoje įvestas brangaus nekilnojamojo turto mokestis. Ar ilgainiui jis netapsi visuotiniu?

Na, kol kas valstybė dar yra nepasirengusi visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčiui... Tiesa, pirmas žingsnis buvo padarytas apmokestinus brangų turtą, kurio vertė siekia virš 1 mln. litų. Deja, surinkti numatytą sumą nepavyko – vietoj 17 planuotų milijonų į biudžetą pateko penkiskart mažiau – vos per 3 mln. litų. Manau, kad taip nutiko dėl nustatyto per didelio – 1 proc. – tarifo.

Tik pasvertas, protingas sprendimas gali duoti efektą, nes per dideli mokesčiai smukdo iš jų surenkamąsias pajamas. Tai reiškia, kad susilaukiama atvirkštinio rezultato – į biudžetą surenkama mažiau pajamų, nei tikimasi.

Vienas tai iliustruojančių pavyzdžių gali būti dividendų apmokestinimas: kai buvo nustatytas 26 proc. tarifas, mokesčio surinkimas krito per pusę, o kai dividendams tenkanti mokesčių našta buvo sumažinta iki 20 proc., mokančiųjų gretos pagausėjo ryškiai. Kai tarifas buvo didelis, regis, surinkta per 140 mln. litų, kai mažesnis – apie 300 mln. Lt. Tad, nuo kitų metų dividendus apmokestinant dar mažesniu – 15 proc. – pajamų mokesčio tarifu, tikrai į biudžetą sulauksime didesnių įplaukų.

Panaši situacija ir su pelno mokesčiu: kai jis siekė 29 proc., į iždą surinkti pavykdavo mažai, bet nustačius 15 proc. tarifą, surenkamos pajamos iškart išaugo – keliagubai. Ir vadinamuosius atlygius „vokeliuose“, manau, sumažino tik nustatytas mažesnis pelno mokesčio tarifas.

Tad mokesčiai turi būti tokie, kokius žmonės norėtų mokėti, o nenorėtų slėpti.

 

Kaip vertintumėte ketinimus apmokestinti automobilius?

Vertinu neigiamai. Negalima manyti, jog reikia apmokestinti visus automobilius – turi būti tam tikri kriterijai. Visų automobilių apmokestinimas nėra socialiai teisingas, nes žmonės skirtingai naudoja transporto priemones.

Aš sutinku, jog galėtų būti įvestas mokestis už automobilius, tačiau tik už prabangius, pavyzdžiui, kainuojančius 150–200 tūkst. litų, kaip kad yra kai kuriose šalyse. Šį mokestį reiktų padaryti vienkartinį ir, galvojant apie paprastą administravimą, jis turėtų būti sumokamas perkant mašiną.

Aišku, yra tiesos ir svarstymuose, kad norint įsigyti automobilį, kitą turtą, reikia turėti pajamų, o jos juk jau yra apmokestinamos. Po pajamų, pelno apmokestinimo, PVM – kiti mokesčiai sunkiai pagrindžiami apskritai.

Reikia turėti galvoje ir socialinius dalykus, solidarumą. Daugiau uždirbantis ir gaunantis daugiau pajamų, daugiau sumoka ir į socialinį fondą, atskirties sumažinimui.

 

Jūsų žodžius iliustruoja vaizdas paanalizavus „Sodros“ sistemą – kuo daugiau žmogus uždirba ir sumoka, tuo mažiau paskui atgal gauna...

Jei jūs sukate mintį link „Sodros“ įmokų „lubų“, tai aš šiandien kategoriškai pasisakau prieš jų nustatymą. Šiuo metu, kai „Sodros“ biudžete žioji 10 mlrd. litų skylė ir kuomet skolos aptarnavimui sumokame apie 1 mlrd. Lt, tai įvedant įmokų „lubas“, skylė dar labiau atsivertų – tokie siūlymai kainuotų apie pusę milijardo... Iš kur gausime tokias lėšas? Tačiau ateityje, kai valstybė bus turtingesnė, gal ir vertės diskutuoti apie viršutinių „Sodros“ įmokų ribų įteisinimą. Jei egzistuoja pensijų išmokų „lubos“, logiška, kad būtų ir įmokų „lubos“. Žodžiu, tai perspektyvos reikalas, dabar imtis šių permainų nevalia.

 

Gal derėtų peržiūrėti pridėtinės vertės mokestį, jį sumažinus gal atpigtų elementariausios prekės?

Dabar PVM lengvatos taikomos šildymui, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms bei neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui, spaudai, knygoms, nuo 2015 m. sausio 1 d. lengvatinis PVM tarifas bus taikomas ir viešbučiams bei kitoms apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms.

Tačiau mano supratimu, PVM lengvatą šildymui reikia peržiūrėti. Ši lengvata yra iš esmės ydinga. Juk dabar ji suteikiama visiems ir nesvarbu, ar gauni 100 tūkst. litų atlyginimą, ar tik minimalią 1 tūkst. litų algą – kuo didesnį būstą turite, tuo jums nauda iš lengvatos didesnė. O reiktų remti ir mokėti atitinkamą kompensaciją už šildymą tik tiems, kurie išties negali sumokėti, tik socialiai remtiniems žmonėms. Štai tada ir bus socialiai teisinga.

Vis dar galvojama apie PVM lengvatą mėsai – bent jau atšaldytai. Kodėl būtent šiai mėsai? Paaiškinimas paprastas: gilaus užšaldymo mėsa dažnai būna atvežtinė, todėl mes negalime remti ne savo gamintojus. O taikant PVM lengvatą šviežiai atšaldytai mėsai, remtume lietuvišką verslą, skatintume ir konkurenciją tarp maisto sektoriaus gamintojų. Tačiau svarbiausia – atpigtų mėsa. Prekybininkai buvo tvirtai pažadėję, kad tiek kiek sumažės PVM, tiek procentų bus pigesnė atšaldyta mėsa. Jau pernai teikėme šį pasiūlymą – PVM tarifą sumažinti iki 5 proc., išdėstėme argumentus, tačiau Seimas nepritarė.

Ir žuvies ateityje nedera pamiršti.

Manau, jog būtų galima grįžti prie šių klausimų vėl. Juk išties mūsų perdirbėjams konkuruoti labai sunku, kai, pavyzdžiui, Lenkija ir dauguma kitų kaimyninių šalių šviežiai atšaldytai mėsai ir žuviai taiko 5 proc. PVM. O juk mes dar už dujas brangiau mokam – tai didina sąnaudas.

Man teko domėtis, kaip išgyveno mūsų perdirbėjai, nuo 2009 m. PVM mėsai ir paukštienai padidinus 4 kartus, t. y. nuo 5 proc. iki 21 proc. Ogi, pasirodo, labai paprastai – atleido šimtus žmonių, o likusiems – sumažino algas.

Taip negali būti. Argi logiška didinti bedarbių skaičių, o po to jiems mokėti išmokas?

 

O kam prireikė apmokestinti mažąsias įmones?

Šios įmonės turi pelno mokesčio lengvatą. Gal kalbate apie investicinio pelno apmokestinimą – čia kitas dalykas. Negirdėjau, jog kažkas ketina šią įmonių grupę apmokestinti.

 

Rodos, ruošiamasi apriboti juridinių ir fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymus grynaisiais pinigais.... Ar toks besiskinantis kelią į Seimą projektas sutramdys šešėlinę ekonomiką? Ar tai nėra našta legaliam verslui, sąžiningiems piliečiams, o tuo pat metu nauda bankams, kai šie ims dar didesnius mokesčius už suteiktas paslaugas ir didinsis pelną?

Nemanau, kad draudimas atsiskaityti grynaisiais sumažins šešėlinę ekonomiką. Juo labiau, kai siūloma apriboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais iki 10 tūkst. litų. Kai kuriose ES valstybėse atsiskaitymų grynaisiais riba yra 10 tūkst. eurų, tai apie 35 tūkst. litų. Štai tokia suma galbūt ir tinkama.

Šešėlis būtų mažesnis sustiprinus sienų apsaugą ir davus pakankamai lėšų muitinei. Šešėlį pirmiausia reikia mažinti iš cigarečių ir dyzelino kontrabandos. Juk dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos Lietuvos biudžetas kasmet netenka apie 1,3 mlrd. litų pajamų (akcizo ir PVM). Iš kaimyninės Baltarusijos, iš kurios bėga kontrabandinio dyzelino upeliai, per parą muitinės postus pravažiuojant daugiau kaip tūkstančiui vien krovininių automobilių, dyzelino įvežama per 1 mln. litrų.

Akcizų mažinimas leistų mažinti kontrabandą, tačiau nėra jokių šansų derėtis su ES ir sumažinti akcizus.

Todėl aš turiu pasiūlymą – reikia žymiai glaudžiau bendradarbiauti su kaimynais, kad jie artėtų akcizo mokesčio dydžiu prie mūsiškio. Juk būtent didelis kainų skirtumas ir sudaro pagrindą šešėliui, iš čia lenda visos šaknys. Kai vyko akcija „Darom“, 80 proc. surinktų išmestų cigarečių pakelių buvo kontrabandiniai.

Kita svarbi problema – nepakankamas dėmesys „42“ muitinės procedūros kontrolei. ES priimta „42“ muitinės procedūra, kuomet įvežus prekes ir deklaruojant, kad jos iškeliaus į kitą šalį, importuotojas atleidžiamas nuo PVM, piktnaudžiaujama. Įsivežus į Lietuvą, pavyzdžiui, dyzeliną ir deklaruojant, jog šis kuras bus išgabentas į Lenkiją, iš tiesų lieka ir yra realizuojamas Lietuvoje. Iš tikro prekė nukeliauja tik į muitinės sandėlį ar kitur, „vaikšto“ tik fiktyvūs popieriai... Taip išvengiama PVM mokėjimo.

O skaičiai iškalbingi: 2008 m. pagal „42“ muitinės procedūrą apyvarta sudarė 6 mln. litų, 2012 m. – jau 826 mln. litų...

Štai kur šešėlinės ekonomikos šaknys! Tokius sukčiavimo sandorius reikia žaboti...

 

Kodėl bankai nesumoka pelno mokesčio, kaip derėtų, o sukrapšto tik centus?

Didžiausias paradoksas, kad du didžiausi Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai – SEB ir „Swedbank“ – kartu sudėjus pernai tesumokėjo... vos 3 tūkst. litų pelno mokesčio. Kiti bankai taip pat mokėjo centus, išskyrus „Nordea“. Jis sumokėjo apie 11 mln. litų.

Dabar galiojantis Pelno mokesčio įstatymas leidžia sukauptais nuotoliais mažinti iki 100 proc. apmokestinamojo pelno. Tai bankai ir padarė – jie visus nuostolius perkėlė į kitų metų pelną.

Su atidėjimais – irgi nežinios yra, pelną galima sumažinti tokiu būdu.

Šiuo metu yra parengtas Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektas, kuriuo siūloma keisti galiojančią mokestinių nuostolių perkėlimo tvarką, t. y. pagal pateiktas pataisas įmonėms bus leista ankstesnių laikotarpių sukauptais mokestiniais nuostoliais sumažinti ne daugiau kaip 50 proc. mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno.

 

Kaip manote, kiek naudos Lietuvai bus iš euro?

Aš kaip lietuvis didžiuojuosi savo valstybe ir litas, žinoma, yra dalis valstybingumo. Tačiau nepaisant mano nacionalinių jausmų, euras reikalingas. Į eurą siūlau žiūrėti iš lietuviškos varpinės.

Mes esame daug praradę neturėdami savo komercinio banko. Užsienio kapitalas gali reguliuoti mūsų ekonomikos raidą. Juk vien už valiutos konvertavimą užsienio bankai iš Lietuvos kasmet išveža apie 150 mln. litų. Jei būtų nacionalinis komercinis bankas, būtų užtikrintas ir pinigų saugumas, ir už konvertavimą gautos lėšos liktų Lietuvoje. Tuomet ir aš dar abejočiau dėl euro įvedimo.

Įvedus eurą būtų pagerinti Lietuvos kredito reitingai – tai šaliai leistų skolintis pigiau, be to, Lietuva taptų labiau patikima, o tai verslui tik į naudą.

Todėl sudėjus visus už ir prieš, manau, kad eurą reikia įsivesti.

Tačiau dabar, kai galvojame apie šią valiutą, turime žiūrėti ir fiskalinio deficito rodiklių bei nepriiminėti sprendimų, kurie jį didintų.

 

Seimas nagrinės ir tvirtins 2014–ųjų metų biudžetą. Kas jame gero? Kaip gyvensime kitais metais, ar papilnės mažiausiai uždirbančiųjų piniginės?

Šiame pasaulyje galioja aksioma – pinigų visuomet trūksta... Todėl jums niekas nepasakys, kad kitų metų valstybės biudžetas bus puikus.

Aš drįstu manyti, kad valstybės biudžeto situaciją labai sujaukė Konstitucinio teismo sprendimas, kuris įpareigojo atstatyti atlyginimus teisėjams ir aukštas kvalifikacines pareigas užimantiems valdininkams.

Lieku įsitikinęs, kad valstybei turi vadovauti Seimas ir Vyriausybė, o ne teismai, nes jei jie ims vadovauti ekonomikai, gali ištikti bankrotas...

Šiandien tikrai niekam nekyla abejonių, kad atlyginimus pirmiausia reikia kelti kultūros darbuotojams, nes šalies savivaldybių kultūros įstaigose dirbančių kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis yra mažiausias, palyginti su kitais sektoriais. Todėl turime surasti jiems pinigų. Ir surasime. Aišku, ne tiek, kiek norėtųsi. Nuo 2014 metų liepos algos didės ir bibliotekininkams, ir kitiems kultūros sferoje dirbantiesiems.

Bus daugiau ir socialinio teisingumo, pavyzdžiui, kitais metais pradėsime kompensuoti ir dėl krizės 2010–2011 metais sumažintas senatvės pensijas.

Kai tik pasikeičia valdžia, visi nori po pirmos dienos ryškių permainų, kad jos pasijustų kiekvieno kišenėje. Tačiau procesai ekonomikoje greitai nevyksta ir žmonės turėtų tai suprasti. Reikia tik truputį kantrybės. Aš manau, kad dabartinė Vyriausybė, valdančioji koalicija dirba kryptingai, todėl jau kitais metais bus juntami ir pirmieji darbo vaisiai.

 
Kiti temos „Požiūris“ straipsniai

Mokesčių našta didėjo, biudžetas nepilnėjo...

Kartas nuo karto politikai prabyla apie naujų mokesčių įvedimą, senųjų koregavimą • Laisvosios rinkos instituto ekspertai išanalizavo, ar pagrįsti buvo trys mokesčių naštos didinimai 2008–2012 metais • Apžvalgoje kalbama apie autorinių atlyginimų apmokestinimą „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, dividendų apmokestinimo padidinimą nuo 15 iki 26 proc. ir gyventojams priklausančio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą NT mokesčiu • A nei autoriui, a nei iždui • A nei akcininkams, a nei valstybei • Nepagautos lydekos dalybos • Ne tenai „Sodros“ naudą gaudo
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Lapkritis     2013  
PrATKPŠS
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Naujienos
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama