SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2013 m. lapkričio 11 d.
Nr. 42 (843) StraipsniaiPožiūrisDidėjant kainoms, turėtų automatiška...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Didėjant kainoms, turėtų automatiškai augti ir pensijos

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Mindaugas SINKEVIČIUS.

 

Kaip šiuo metu gyvuoja pagrindinė pensininkų išgyvenimą garantuojanti institucija? Kodėl kartas nuo karto vis pasigirsta įvairių gąsdinimų, kad „Sodra“ pamažu grimzta? Kiek dirbančiųjų šiuo metu yra ir kiek jie išlaiko pensininkų?

Galima sakyti, kad „Sodra“ gyvuoja taip, kaip visas šalies ūkis – po labai sunkaus laikotarpio prieš kelerius metus dabar padėtis pamažu gerėja. Ir jeigu didelių permainų ekonomikoje nebus, artimiausiu metu valstybinio socialinio draudimo fondo rodikliai toliau gerės.

Manyčiau, tie gąsdinimai neretai skleidžiami dėl realios situacijos nežinojimo ar siekiant dėmesio – juk „Sodros“ klientai tiesiogiai arba netiesiogiai yra visi šalies gyventojai. Tačiau galiu užtikrintai pasakyti: „Sodros“ situacija tikrai nėra kuo nors ypatinga ją lyginant su analogiškomis institucijomis kaimyninėse šalyse.

Šiuo metu yra apie 600 tūkst. senatvės pensijų gavėjų. Tuo tarpu apdraustųjų skaičius siekia apie 1,3 mln. Taigi, dirbančiųjų ir pensininkų santykis yra maždaug 2 su 1.

 

Juk jūs patys negeneruojate pajamų, nesiekiate pelnų, tad tuomet visas „Sodros“ klestėjimas ir pensijų riebumas priklauso nuo ekonomikos, nuo algų ir nuo jų tenkančių mokesčių šiai sistemai?

Taip, „Sodra“ kaip institucija pajamų negeneruoja. Tačiau administruodami socialinio draudimo fondą, privalome kuo efektyviau, t. y. mažiausiomis sąnaudomis, pasirūpinti veiksmingu pajamų surinkimu ir išmokų sumokėjimu. Kaip parodė Valstybės kontrolės auditas, palyginti su kitomis panašiomis institucijomis, tvarkomės tikrai neblogai.

Iš tiesų fondo pajamos didžia dalimi priklauso nuo ūkio plėtros, gyventojų užimtumo, jų pajamų dydžio. Tačiau daug kas priklauso ir nuo piliečių sąmoningumo, kaip jie suvokia valstybinio socialinio draudimo privalumus, kiek tolerantiški mokesčių slėpimui ir nelegaliam darbui, kaip supranta kartų solidarumo principus. Šie dalykai mažiau susiję su ekonomikos plėtra, tad jiems skiriame daug dėmesio.

 

Ar augant ekonomikai galima būtų didinti mokesčius, kurie keliauja „Sodrai“? Ar dabartinis tarifas tenkina jus?

Žinia, didžiausią socialinio draudimo fondo pajamų dalį sudaro dirbančiųjų ir darbdavių įmokos. Tačiau kaip ne kartą yra diskutuota, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas ir taip gana aukštas. Dėl to abejočiau, ar įmokų tarifą šiuo metu reikėtų didinti.

 

Ne vienam piliečiui, regis, būtų žymiai aiškiau, kai jis turėtų savo asmeninę sąskaitą ir matytų, kaip į ją kapsi pinigėliai senatvei skirti... Kodėl nesiimate tokių reformų, to bendrojo katilo atsisakymo?

Kaip žinote, už reformas atsakingi teisės aktų leidėjai, dėl to šis klausimas turėtų būti adresuojamas Seimui ir Vyriausybei. Kaip ten bebūtų, prieš kurį laiką parengtose socialinio draudimo reformos gairėse yra numatyti minėti dalykai. Kita vertus, ir dabar prisijungus prie „Sodros“ elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos www.gyventojai.sodra.lt, galima sužinoti, kiek įmokų už gyventoją buvo sumokėta ir kokia yra jo prognozuojama pensija.

 

Ar pasaulyje daug valstybių pasirinkę tokį modelį kaip mes, ar daugiau orientuojamasi į privačius pensijų fondus, konkrečiai uždirbtas ir kaupiamas lėšas?

Daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių veikia panaši valstybinio socialinio draudimo sistema, kaip ir Lietuvoje. Ji pagrįsta einamųjų įmokų ir kartų solidarumo principais. Paprastai kalbant, didžia dalimi esamos pensijos finansuojamos einamosiomis dirbančiųjų įmokomis.

Antroji pensijų kaupimo pakopa, iš dalies finansuojama valstybės lėšomis, ir trečioji pakopa, kai kaupiamos tik asmeninės lėšos, skirtingose šalyse skiriasi. Tačiau jeigu kalbėtume apie Europą, tai daugelyje šalių dominuoja profesiniai pensijų fondai – įmokas į juos perveda darbdaviai ir darbuotojai, o ne valstybė.

 

Kodėl Lietuvoje taip sunkiai įsibėgėja privatūs pensijų kaupimo fondai, neretai turbūt žmones glumina ir valdžios veiksmai?

Na, nesutikčiau, kad pensijų fondai įsibėgėja sunkiai. Šiuo metu pensijų kaupimo sutartis yra pasirašę daugiau kaip 1 mln. gyventojų, iš „Sodros“ į pensijų fondus jau pervesta per 4,5 mlrd. litų. Taigi, pensijų fondų veikla, manyčiau, gerokai įsibėgėjusi.

 

Šiuo metu, regis, Lietuvoje vidutinė pensija sudaro apie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Ar labai liūdnai mes atrodome ES kontekste?

Nei Europos, nei pasaulio mastu pagal šį rodiklį neatrodome prastai. Panašus dydis fiksuojamas ir kaimyninėse šalyse, ir Skandinavijoje (pvz., Norvegijoje). JAV, Didžiojoje Britanijoje arba Japonijoje šis santykis daug mažesnis, o, tarkime, Graikijoje ar Ispanijoje gerokai didesnis. Tačiau kuo mes tikrai skiriamės iš daugelio šalių – tai, pensijų indeksavimas. Tiek kaimyninėse valstybėse, tiek visoje Europoje galioja taisyklės, kuriomis vadovaujantis, pensijų dydis automatiškai keičiamas atsižvelgiant į vartojimo kainų pokyčius. Taip siekiama pensijas apsaugoti nuo nuvertėjimo.

 

„Sodrai“ vis tenka skolintis. Kaip sekasi atiduoti skolas ir subalansuoti biudžetą?

Šiemetiniai „Sodros“ rezultatai yra geresni nei planuota. Dėl didesnių surenkamų pajamų deficitas yra mažesnis ir grąžinti skolas yra kiek lengviau. Tačiau artimiausiu metu iššūkių dėl subalansavimo bus nemažai, kadangi teks kompensuoti sumažintas pensijas, taip pat skirti nemažai lėšų į pensijų fondus, kurios iki šiol buvo kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

 

Ar pavyko sužiūrėti ir taip pertvarkyti sistemą, kad įvairių pašalpų gavėjai nebevažinėtų džipais ir neapgaudinėtų valstybės? Apskritai, nemažai žmonių dar sugeba slėpti pajamas, nemokėti mokesčių, tačiau naudojasi darželiais, mokyklomis, gydytojų paslaugomis, policija juos irgi saugo... Tad „Sodra“ kenčia nuo melo ekonomikos...

Socialines pašalpas minimiems asmenims moka ne „Sodra“, bet Socialinės apsaugos ministerija per šalies savivaldybes. Manytume, kad kelių savivaldybių eksperimentas, kai pašalpas skiriamos vietoje, pasiteisino. O nuo melo ekonomikos labiausiai kenčia patys piliečiai. Juk dažnai nesusimąstoma, kad jeigu perki kontrabandinius rūkalus, sutinki gauti atlyginimą vokelyje, tai valstybė surenka mažiau pajamų, kurios skiriamos mokytojų ar gydytojų atlyginimų didinimui, pensijų kompensacijoms, naujiems keliams, mokykloms ar darželiams.

 

Senstanti visuomenė ne tik Lietuvoje kelia baimes dėl būsimos pensijos gavimo. Kas čia svarbiau – demografinė politika, ar ekonomika? Ar galima nuraminti žmones, kad jie neliks be duonos?

Žmonės gali būti ramūs tol, kad kol gyvuoja mūsų valstybė ir veikia Konstitucija, kurios 52 str. sako: valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Su demografinėmis problemomis susiduria daugelis Vakarų šalių. Tačiau yra ir vienokių ar kitokių sprendimų šiems iššūkiams įveikti. Esu įsitikinęs, kad ir mes būsime pajėgūs spręsti šias problemas, ypač, jeigu šalies ūkis tvirtai atsistos ant kojų.

 

Kokius „Sodros“ reformos pagrindinius etapus, skirtus efektyvesniam darbui pasiekti galėtumėte įvardinti?

Manau, kad bet kokios socialinio draudimo sistemos reformos sėkmė labiausiai priklauso nuo gyventojų supratimo apie dabartinę sistemą, jos privalumus ir trūkumus. Dabar neretai į socialinį draudimą žiūrima vienpusiškai. Įmokų mokėtojai nepatenkinti didelėmis išmokomis, o išmokų gavėjai – mažomis pensijomis ir pašalpomis. Kai tik įsisąmoninsime, kad šios dvi pusės yra tampriai susiję, kad vienos interesų negalima aukoti dėl kitų interesų, tik tuomet galėsime susitarti dėl tolimesnio sistemos tobulinimo.

 

 

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Lapkritis     2013  
PrATKPŠS
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Naujienos
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama