SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 5 mėn. kaina – 37,50 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 5 mėn. kaina – 37,50 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2013 m. spalio 28 d.
Nr. 40 (841) StraipsniaiPožiūrisSvarbiausia – vidaus rinkos apsauga         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Svarbiausia – vidaus rinkos apsauga

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako Muitinės departamento vadovas Antanas ŠIPAVIČIUS.

 

Kaip sekasi svarbiai finansų kontrolės institucijai rinkti mokesčius, visų pirma PVM už importuojamas prekes – didelį indėlį į valstybės aruodą? Ar šiais metais pavyksta vykdyti numatytą surinkimo planą?

Anksčiau muitinės pagrindinė funkcija buvo rinkti mokesčius. Prieš Lietuvos narystę Europos Sąjungoje mūsų šalies muitinė surinkdavo vos ne pusę valstybės biudžeto. Dabar vaidmuo kitas – muitinės pagrindinė funkcija yra vidaus rinkos apsauga ir visuomenės saugumas.

Analizuojant muitinės administruojamų mokesčių surinkimą, reikia įvertinti ir tai, kad nuo šių metų kovo 1 d. pasikeitus importo PVM administravimo tvarkai, PVM mokėtojai importo PVM muitinei nebemoka. Siekiant gerinti verslo sąlygas, muitinėje apskaičiuotas importo PVM įskaitomas/sumokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šis PVM administravimo pakeitimas turės lemiamos įtakos 2013 m. mokesčių surinkimui Lietuvos muitinėje, nes PVM sudarė didžiausią muitinės surenkamų mokesčių dalį.

Nors apskaičiuoto importo PVM srautas auga, palyginti su 2012 m., tačiau importo PVM surinkimas muitinėje dėl minėtos tvarkos pakeitimo sumažėjęs beveik tris kartus. Tačiau, kaip jau minėjau, svarbu, ne kuri institucija surenka mokesčius, o kad valstybės biudžete jų būtų daugiau.

 

Regis, sunkiai sekasi su akcizo mokesčiu. Cigaretės, alkoholis – bene pagrindinės kontrabandinės prekės, apie kurių sulaikymą nuolat informuojama visuomenė. Galbūt derėtų kažką daryti su apmokestinimu ir aiškiais faktais bei skaičiais parodyti ES, kad yra kaimyninės šalys, yra tokia rinka ir be rimtų mokestinių korekcijų šešėlis Lietuvoje nesumažės niekada...

Ne muitinės kompetencija vertinti vieno ar kito mokesčio dydį, dėl kurių yra susitarta stojant į Europos Sąjungą. Muitinė, siekdama sumažinti nelegalių tabako gaminių kiekius rinkoje, imasi griežtesnių gabenamų prekių kontrolės priemonių. Tarp tokių galima paminėti vykdomus trumpalaikius šimtaprocentinius transporto priemonių tikrinimus pasienio kontrolės punktuose naudojant rentgeno kontrolės sistemas, sustiprintus gabenamų prekių patikrinimus už muitinės posto ribų. Taip pat organizuojami tiksliniai tikrinimai galimose neteisėto akcizais apmokestinamų prekių sandėliavimo ir jų realizavimo vietose, taip pat tokių prekių falsifikatų gamybos ir realizavimo vietose, nustatant tokią veiklą vykdančius ir organizuojančius asmenis. Sėkmingai kovai su kontrabanda ir šešėline ekonomika ypatingai svarbus visų teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimas, keitimasis informacija, ieškojimas socialinių problemų, kurios iš dalies ir lemia didelę nelegalių prekių paklausą, galimų sprendimo būdų. Tik dirbdami kartu galime tikėtis sumažinti kontrabandos mastus šalyje.

 

Mokesčiais tarsi saugoma mūsų rinka, kita vertus, ar dėl to nenukenčia vartotojai, jei kaina sukeliama tokiu būdu, gal dera mažinti muitus?

Kertinis Europos Sąjungos akmuo yra bendra muitų politika. Taigi, visos ES šalys įvežamoms prekėms iš trečiųjų šalių taiko tuos pačius muitus, tuos pačius draudimus ir apribojimus. Europos Sąjungos šalis ir vienija bendra muitų politika, sauganti visos šios didelės ekonominės erdvės interesus.

 

Ar muitinė turi pakankamai pajėgumų kovoti su narkotikų gabentojais? Regis, ši liga plinta ir narkotikai turbūt ne iš dangaus krinta...

Kova su narkotikų kontrabanda yra viena iš prioritetinių sričių Lietuvos muitinėje. Muitinės pareigūnai išnaudoja esamus pajėgumus ir daro tai išties efektyviai, ką parodo ir pastarųjų metų rezultatai – t. y. rekordiniai narkotikų kontrabandos sulaikymai net ne muitinės mastu, o Lietuvos istorijoje apskritai. Tačiau dera atsižvelgti ir į tai, kad narkotikų ir žaliavų gaminti narkotikams rinka yra labai dinamiška, jos tarptautinės prekybos apimtys didėja. Tad muitinė išties jaučia nuolatinį poreikį modernizuoti turimas kontrolės priemones, adaptuoti jas prie besikeičiančios situacijos.

Pavyzdžiui, pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kai narkotinių medžiagų kontrabandai vis dažniau naudojama elektroninė erdvė, narkotikai siunčiami pašto siuntomis. Pateiksiu pavyzdį: 2010 m. Muitinės kriminalinėje tarnyboje buvo pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai dėl narkotikų kontrabandos, siųstos pašto siuntomis, 2011–aisiais jau 43, 2012 metais – 55, o šiemet (iki spalio vidurio) jau pradėti 95 tyrimai.

Liūdna, bet narkotikus internetu mėgina įsigyti ir siųstis jauni, 18–25 m. amžiaus asmenys, kartais vedini lengvabūdiško smalsumo ir negalvojantys apie skaudžias to pasekmes – baudžiamąją atsakomybę. Pasinaudosiu jūsų suteikta vieša erdve, perspėjant jaunus žmones, kad už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų kontrabandą, Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas numato griežtą atsakomybę: už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų. O jei asmuo neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų arba turi tikslą jas platinti, jam gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 15 metų. Linkėčiau, kad tie, kurie galvoja, jog atsisiuntimas kvaišalų – viso labo nekaltas žaidimas, išgirstų įstatymo nuostatas.

 

Ar muitinė geba kovoti su falsifikatais, įvairių garsių kompanijų padirbinimais? Kas daugiau neramina, ar įvežami nežinia kur pagaminti „Adidas“, ar Lietuvos kokiame sandėliuke pilstomas „Chanel“? Juk turguose tokių „originalių“ prekių gausu...

Kaip minėjau, šiuolaikinės muitinės vaidmuo – apsaugoti Europos Sąjungos ekonominę erdvę, rūpintis jos visuomenės saugumu. Taigi, muitinei rūpi ir per sieną važiuojantys, ir šalies viduje gaminami falsifikatai. Nežinia kur pagaminti „Adidas“, „Chanel“ gali kenkti teisėtos ženklo savininkės finansams, prestižui, valstybei – nesumokėtais mokesčiais, o visuomenei – ir sveikatai. Prekės, kurios gaminamos pažeidžiant prekės ženklo savininko teises, nesilaikant nustatytų reikalavimų, gali stipriai pakenkti jų pirkėjui, nes kas gi atsakys už klastotų žaislų, kosmetikos priemonių kokybę ar vaistų šalutinį poveikį?

Teisės aktai leidžia muitinei tikrinti ir sulaikyti tas iš trečiųjų šalių gabenamas prekes, kurios yra galimai suklastotos, ir tokiu būdu jai suteiktomis specifinėmis priemonėmis įgyvendinti visuomenės saugos ir saugumo užtikrinimo funkciją. Reikia paminėti, kad muitinės veiklos rezultatai yra bendradarbiavimo su intelektinės nuosavybės teisių savininkais rezultatas – muitinė turi priemones užkirsti kelią suklastotos produkcijos patekimui į Lietuvą (Europos Sąjungą), o teisių savininkai – informaciją (kaip atskirti klastotę, originalios produkcijos gamintojai ir kt.).

Dėl turgaus – tai reikia pasakyti, kad muitinė negali pvz., Gariūnų turguje konfiskuoti ten pardavinėjamų klastočių, nes tai yra Bendrijos prekių statusą turinčios prekės. Tačiau muitinė bendradarbiauja su rinką kontroliuojančiomis institucijomis ir kartu atlieka reidus (operacijas) turgavietėse ir kituose prekybos taškuose.

 

Ar aktualūs Lietuvai kultūros vertybių išvežimo pažeidimai, ar apskritai pasitaiko tokių atvejų?

Leidimas išvežti meno kūrinį iš Lietuvos reikalingas tada, jei vertybei daugiau kaip 50 metų. Leidimus išduoda Kultūros paveldo departamentas. Muitinės funkcija – užtikrinti, kad kultūros vertybėmis pripažinti kūriniai neiškeliautų nelegaliai į trečiąsias šalis. Pažeidimų šioje srityje nustatoma nedaug, per pastaruosius trejus metus jų buvo nustatyta vos keletas. Vertybėmis pripažintus kūrinius buvo bandoma išsiųsti paštu iš Lietuvos į kitas ES šalis.

 

Kaip vertinate MDAS sistemą, kai elektroninėmis priemonėmis pateikiama informacija apie visas įvežamas arba išvežamas prekes, jų įforminimą bei kontrolę, deklaracijų duomenų apdorojimą? Ar tai padėjo uždaryti nelegalios veiklos landas?

Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema (toliau – MDAS) – tik viena iš beveik 30–ties integruotos muitinės informacinės sistemos posistemių. Jos įdiegimą vertinu teigiamai, nepaisant trumpalaikių techninių trikdžių, kurie, beje, būdingi kiekvienai elektroninei sistemai. Beveik šimtaprocentinis muitinei pateikiamų deklaracijų apdorojimas MDAS yra progresyvus dalykas, užtikrinantis kokybiškesnį pateiktų duomenų vertinimą (sumažinant iki minimumo žmogiškojo faktoriaus sąlygotas klaidas) ir leidžiantis sutrumpinti muitinio įforminimo trukmę. MDAS ženkliai patogesnis verslo atstovams, kurie, tinkamai suorganizavę savo veiklą, turi galimybę fiziškai nebūti muitinės įstaigoje, kur vykdomas pateiktos deklaracijos apdorojimas ir prekių išleidimas pasirinktai muitinės procedūrai ar muitinės sankcionuotam veiksmui. Toks netiesioginio valstybinės institucijos pareigūnų ir verslo atstovų bendravimo būdas ženkliai sumažina ir pareigūnų piktnaudžiavimo, ir nelegalios veiklos galimybes, nes atlikti kažką nelegalaus be pėdsakų praktiškai nepavyktų.

 

Ar pasiteisina muitinis tikrinimas, grįstas rizikos analizės rezultatais?

Rizikos valdymas – tai pagrindinis muitinės kontrolės instrumentas, užtikrinantis optimalų prekių srautų laidumą ir kokybišką muitinį tikrinimą. Bendrijos muitinės kodeksas įpareigoja visas ES šalių muitinių administracijas tikrinimus atlikti vadovaujantis rizikos analizės rezultatais, taip pat dalį prekių pasirinkti tikrinimui atsitiktinai. Šias nuostatas sąlygojo nuolat didėjantis gabenamų prekių srautas ir prievolė muitinei, turinčiai ribotus resursus, užtikrinti tinkamą jų kontrolę, kad visos gabenamos prekės būtų tinkamai deklaruotos, reikiami mokesčiai sumokėti, kad nepatektų į ES draudžiamos, nesaugios, pavojingos ar kontrabandos būdu gabenamos prekės. Rizikos analizė, tiek atliekama centralizuotai informacinių technologijų pagalba, tiek lokaliai muitinės postuose stebint ir analizuojant vykstančių asmenų ir automobilių srautą, padeda muitinei greitai apsispręsti dėl būtino tikrinimo, tuo pačiu nesudarant kliūčių ir greitai įforminant muitinės procedūras sąžiningam verslui.

 

Ar ne per didelė disproporcija tarp daromos kontrabandininkų žalos valstybei ir sankcijų, kurios yra skiriamos pažeidėjams?

Apžvelgus pastarųjų metų (t. y. nuo 2011 m. balandžio) teismų praktiką, nustatyta, kad vidutiniškai nagrinėjamu laikotarpiu skiriama 34 tūkst. litų dydžio bauda (t. y. 263 MGL). O vidutinis vienai bylai tenkantis sulaikytų tabako gaminių kiekis yra apie 850 tūkst. vnt. cigarečių, kurių užkardyta mokestinė žala siekia 260 tūkst. litų. Tuo tarpu baudos dydis vienai bylai siekia vidutiniškai 58 tūkst. litų. Taigi, skaičiai rodo, kad vidutinės teismo skiriamos baudos dydis padengia tik penktadalį valstybei daromos žalos.

Tad pagal muitinės pareigūnų atliktą analizę bausmių skyrimo tabako ir alkoholio kontrabandos bylose disproporcija išties yra didelė, tačiau mes negalime nepastebėti ir to, kad ji tolydžiai mažėja. Ir tai nuteikia viltingai.

 

Kaip jūs žvelgiate į siūlymus kai kurias konfiskuotas prekes ne naikinti, o pardavinėti?

Dalį konfiskuotų prekių muitinė parduoda aukcionuose. Per 2013 m. 9 mėnesius jų parduota už beveik 3 mln. litų. Tai ir automobiliai, ir juvelyriniai dirbiniai, įvairios plataus vartojimo prekės. Bet jei jūs klausiate apie akcizines prekes, t. y. tabako gaminius, tai tokios nuostatos laikosi dauguma pasaulio valstybių, o Europos Sąjungos šalyse naikinti kontrabandines cigaretes įpareigoja teisės aktų reikalavimai. Kontrabandines cigaretes pardavinėjant, būtų iškreipiama rinka, daroma žala teisėtam verslui, kuris moka mokesčius, sukuria darbo vietas ir pan. Tad valstybė, pardavinėdama kontrabandinius rūkalus, įsitrauktų į nevisiškai sąžiningą konkurenciją. Legaliai veikianti įmonė turėtų konkuruoti su valstybe, pardavinėjančia nelegaliu ir neteisėtu būdu įvežtas cigaretes.

Rūkalai priklauso rizikingo verslo grupei, todėl jam nustatyti aukštesni reikalavimai. Norint jį pradėti, reikia nemažų netiesioginių investicijų (licencijos, banderolės ir pan.). Visa tai yra mokesčiai į valstybės biudžetą. Vidutiniškai net 70 proc. legalios cigaretės vertės sudaro mokesčiai. Tai – valstybės pajamų šaltinis, iš kurių statomos mokyklos ir ligoninės, darželiai. Tai dar viena priežastis, kodėl valstybė turėtų saugoti vidaus rinką ir neiškreipti jos prekiaudama nelegaliais tabako gaminiais.

 

Kaip sekasi muitinei bendradarbiauti su verslu? Kokios Muitinės konsultacinio komiteto funkcijos ir darbai?

Šiandien muitinė ir verslas vis geriau supranta vieni kitus, nes bendradarbiaudami kartu ieško geriausių išeičių. Dirbame tam, kad verslininkai suprastų sąžiningos konkurencijos naudą ir į muitinės pareigūnus žvelgtų kaip į partnerius, o ne kaip į prievaizdus.

Muitinės konsultacinis komitetas veikia nuo 2000–ųjų metų. Jo struktūrą sudaro MKK taryba, asocijuotų verslo struktūrų įgaliotieji atstovai ir regioniniai pakomitečiai. MKK tarybos darbe dalyvauja ir valstybės institucijų, kurių veikla susijusi su muitinės procedūromis, atstovai. Šis komitetas įkurtas siekiant gerinti verslo aplinkos sąlygas, stiprinti muitinės ir verslo visuomenės bendradarbiavimą. Komitete nagrinėjami muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai, jų praktinis taikymas, teisės aktų projektai, aktualūs verslui muitinės veiklos klausimai, kita.

 

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Lapkritis     2013  
PrATKPŠS
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Naujienos
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams
2018-11-09
„Sodra“ apie ligos išmokų skyrimą ir mokėjimą

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama