SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
Prasidėjo „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 12 mėn. kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • Prasidėjo „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 12 mėn. kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2013 m. birželio 10 d.
Nr. 22 (823) StraipsniaiPožiūrisIki Lietuvos sveikas protas dar neatėjo         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Iki Lietuvos sveikas protas dar neatėjo

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako Makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas, profesorius, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas RAIMONDAS KUODIS.

 

Pirmąjį darbo etapą baigė Vyriausybėje suburta mokesčių ekspertų grupė. Viena iš jūsų siūlytų idėjų – perkelti „Sodrai“ sumokamus mokesčius nuo darbdavio darbuotojui. O kokia nauda iš šių veiksmų žmogui?

Man nėra nauja dalyvauti mokesčių reformų darbo grupių veikloje, kurias steigdavo ir ankstesnės vyriausybės.

Išties, dabar nebuvau formalus šios grupės narys, tačiau dalyvavau jos darbe kaip konsultantas. Mano atneštos idėjos nėra naujos, taip pat ir siūlymas suvienodinti atlyginimą „ant popieriaus“ ir darbdavio darbo sąnaudas. Pažiūrėkime, kodėl pasaulyje įvyko tas išskyrimas darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo sistemoms mokamų mokesčių? Taip yra nutikę grynai dėl politinių priežasčių ir būtent politikai išnaudoja žmonių nesuvokimą, kad tas, kas turi teisinę prievolę mokėti mokesčius, nebūtinai tai daro iš savo pinigų, savo pelno. Ir darbdaviui uždėta prievolė mokėti 31 proc. mokesčių „Sodrai“ mokama ne iš jo pelno. Beveik visi pasaulio ekonomistai sutaria, kad šią sumą mokesčiams darbdavys tiesiog paima iš mūsų algos. Darbo davėjas Lietuvoje savo vardu kilniai sumoka mokesčius „Sodrai“.

 

Mes išties įsivaizduojame, kad mokesčiai teslegia kažkokių ne visai gerų verslininkų pečius...

Čia turime būtinai pakalbėti apie milžiniškus šešėlinės veiklos mastus, daugelį kartų linksniuojamus atlyginimus vokeliuose.

Žmonės, kurie nesupranta, kad tas 31 proc. mokamas iš jų algų, mielai renkasi vokelį – ir darbuotojui gerai, ir mielas darbdavys išlaisvintas nuo papildomų išlaidų, susijusių su jų darbo vieta. Šis mano siūlymas ir turėtų ryškiai sumažinti šešėlinę veiklą, kurios apimtys – vienos didžiausių pasaulyje, taip pat didinti biudžeto ir bendrojo vidaus produkto santykį.

 

Ką jūs manote apie dažną kalbėjimą, kad Lietuvoje per daug apmokestinamas darbas?

Darbo jėga Lietuvoje apskritai nėra brangi. Politikų pažadai, kad reikia MMA didinti iki 1500 Lt, neatrodytų taip žavingai, nes, jei naudotume tikrą darbo užmokesčio apibrėžimą, pamatytume, kad ši minimali alga ir dabar siekia 1310 Lt.

Akcentuodamas kovą su šešėliu, galiu pasakyti, kad perkėlus „Sodrai“ sumokamus mokesčius nuo darbdavio darbuotojui, tie verslininkai, kurie sąžiningai juos moka, jokio skirtumo nepajus, kaip ir skaidriai algas gaunantieji. Tiktai žmogus, kuris norės gauti vokelyje 1 tūkst. litų vietoj 1310 Lt, geriau žinos, kad pats savo noru atiduoda tą 31 proc. algos darbdaviui.

Tikiu, kad žmonėms bus mažiau noro tokiu būdu savanoriškai išsižadėti trečdalio algos...

 

„Sodros“ skola, regis, jau viršija 10 mlrd. litų. Jūs siūlote nuo „bendrojo katilo“ principo pareiti prie asmeninių sąskaitų. Ar tai reiškia, kad daug moki, daug ir gausi, jei gyvas būsi? O, jei alga maža, kaip tuomet?..

Šią idėją siūlau daugelį metų, paskutinį kartą rimtesnis svarstymas vyko 2010 metais.

Sutikite, kad dabar paskatų mokėti „Sodrai“ yra nedaug. Žmonės moka į kažkokį bendrą katilą ir nelabai žino, ką iš jo gaus atgal. Pensijos „plokščios“, nes gali mokėti įmokas nuo milžiniškos algos, o pensija tik šimtu, kitu bus didesnė už to, kuris mokėjo įmokas nuo MMA.

Visai kita motyvacija mokėti „Sodrai“ bus kai žmogus matys savo asmeninę sąskaitą ir ta papildoma pensijos dalis priklausys nuo to, kiek per gyvenimą sumokėsi įmokų.

Aišku, kad išliks perskirstymas pensijų sistemoje, nes bazinė pensija bus mokama iš bendrųjų mokesčių. Kadangi darbo grupė turėjo užduotį sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, tai būtent mano siūlomas žingsnis didžiąją dalį mokėjimų „Sodrai“ paverčia jau nebe mokesčiu, o skaidriu taupymo senatvei instrumentu. Taupymas liktų privalomas, nes, anot ekonomistų, žmonės neturi pakankamai valios kaupti senatvei. Taigi, atsirastų tamprus ryšys (kuris dabar išblukęs) tarp to, ką sumoki valstybei ir ką gauni atgal. Asmeninių sąskaitų sistema skatintų kuo ilgiau išsilaikyti darbo rinkoje, nebūtų noro palikti darbą tik sulaukus pensinio amžiaus. Kuo ilgiau dirbi, tuo daugiau sumokėsi, tuo didesnė tavo pensija.

Dar daugiau. Tokia tvarka leidžia išeiti į pensiją ir grįžti atgalios. Viskas skaidru, kompiuteris paskaičiuoja anuitetą, o grįžęs į darbo rinką gali kaupti toliau.

 

Ką duotų įmokų ribų į „Sodrą“ nustatymas?

Įmokų lubų nustatymas – kompleksinė visos „Sodros“ pertvarkos dalis. Jei mes neįvedame įmokų lubų, tai negalime, kaip jau minėjau, mokestį paversti kaupimo instrumentu. Beje, didžioji pajamų apmokestinimo progresyvumo buvo ir yra būtent „Sodroje“, nes nėra įmokų ribų, o yra ribojamos išmokos.

Jei politikai bandys spręsti mokesčių problemas ne kompleksiškai, o ištrauks vieną kokį elementą, sugrius visa reformos filosofija.

 

Darbo grupė siūlo perkelti bazinę senatvės pensiją į valstybės biudžetą, atitinkamai perskaičiuojant „Sodros“ įmokų ir GPM tarifus, išlaikant fiskaline prasme neutralų poveikį biudžetui. Ar taip galima išlaviruoti?

Fiskalinis neutralumas mažiausiai ambicingas dalykas, kurio turime laikytis, tačiau jei būtų įvykdyta siūloma reforma, biudžetas gerokai papilnėtų. Juk dabar gausybė problemų kyla dėl to, kad valstybė bando aprėpti ir vykdyti gausybę funkcijų, nors tam neturi adekvataus finansavimo.

Apie tai kalbu jau 12 metų, ir, kaip kažkada prognozavau, didelė dalis viešojo sektoriaus (sveikatos apsauga, švietimas) išsigims, taps korumpuotas, o socialinė sistema bus labai skurdi. Be to, noriu pabrėžti, kad paskatų sutvarkymas yra žymiai pigesnis, efektyvesnis metodas grumtis su šešėline ekonomika, nei policiniai veiksmai, nors Lietuvoje vyrauja būtent pastarieji.

 

Daugelis ekspertų kritikuoja PVM lengvatas, tačiau, jei jos būtų panaikintos šildymui ar vaistams, ar neatsivertų dar didesnė socialinė praraja?

Žiūrėkime, it šachmatuose, bent porą ėjimų į priekį.

Gal jums skambės paradoksaliai, bet net šildymo lengvata nėra socialiai teisinga, nors tiek daug žmonių slegia sąskaitos už šildymą. Juk lengvatą suteikiame visiems – kuo didesnį būstą turite, tuo jums nauda iš lengvatos didesnė. Todėl seniai siūlau ilgainiui atsisakyti visų PVM lengvatų, o surinktas lėšas skirti būtent tiems, kurie išties negali sumokėti už šildymą. Čia kalbame apie socialinės politikos fokusavimą.

Kažkada buvusi ministrė Vilija Blinkevičiūtė buvo panorusi, kad vaiko pinigus gautų visi, ir visiškai nesvarbu – ar iš neturtingos, ar iš milijonierių šeimos vaikai. Tai brangi ir socialiai žalinga idėja, nes skurstančios šeimos vaikas negauna iš valstybės tiek paramos, kiek galėtų gauti, jei parama būtų fokusuota.

Finansų paklodė, ištempta ant visų, tampa striuka ir skylėta.

 

Kodėl mažai kalbama apie turto mokestį, juk jis seniausiai yra bene visose šalyse, kuriose ekonomika sėkmingai kuriama rinkos sąlygomis. Na, tai kas, kad tai velniškai nepopuliaru, o siūlančiojo lauktų politinė savižudybė, bet vardan tos valstybės...

Šis mokestis mėgstamas ekonomistų, nes jis skatina turtą naudoti efektyvia ir yra socialiai teisingas – turi daugiau, daugiau ir moki.

Jei įvestume normalų turto mokestį, nereikėtų kalbėti apie miestų centruose gėdingai gadinančius urbanistinį veidą pastatus, 500 tūkst. ha Lietuvoje dirvonuojančios žemės. Žmonės nepuola parduoti lūšnynų dangoraižių statytojams, kad įsigytų namą kitur. Jei jiems reikėtų nuo tikrosios vertės mokėti bent nedidelį mokestį, susimąstytų, kas yra turtas ir kaip jis panaudojamas. Tačiau politikai turto mokestį daug metų vis atidėdavo ir jį, manyčiau, net kompromitavo. V.Uspaskichas siūlė atleisti nuo mokesčio vadinamąjį „džentelmeno rinkinį“: namas, sodas ir garažas, ir visai nesvarbu, kokio dydžio jie būtų.

Ekonomistai rekomenduoja taikyti turto mokestį nuo realios rinkos vertės, atėmus tam tikrą neapmokestinamą minimumą. Tačiau negalima to minimumo primityviai skirti, tarkime, šeimai, nes tai skatina ją skaidyti – išsiskyrę vyras ir žmona jau gautų 2 tokius neapmokestinamus dydžius. Tad ankstesnė vyriausybė paskubomis įvedusi tokį nepasvertą mokestį, surinko į biudžetą vietoj planuotų 17 tik 3 milijonus ir tuo patį mokestį kompromituoja. Pats jo administravimas brangiau kainuoja...

 

Prabilta apie automobilių mokestį, tai, regis, nėra Lietuvos atradimas?

Ar toks mokestis būtų socialiai teisingas? Manau, kad ne. Nes tiek pensininkas, kuris gal dar turi seną žiguliuką, tiek verslininkas, važinėjantis dideliu džipu, mokėtų fiksuotą mokestį.

Aš apskritai nemanau, kad reikia turėti kažkokį atskirą mokestį, kadangi pirkdami degalus mokame akcizą ir jis atitinka ekologinį mokestį. Nes važinėdamas galingu automobiliu pirksi daugiau degalų, sumokėsi daugiau akcizo, nei tas, kuris turi mažą mašiną ir važiuoja keliskart per metus į sodą.

Klausimas dėl šio mokesčio iškilo todėl, kad Finansų ministerija, neteisingai įvertinusi mano siūlomas priemones, nustatė, jog biudžetas praras apie 1 mlrd. litų pajamų. Aš pastebėjau klaidą skaičiavime (įkalkuliuotas ne mano pateiktas gyventojų pajamų mokesčio tarifas) ir tai ištaisius pasirodo, kad biudžetas praranda tik apie 300 mln. litų, apimant „Sodros“ įmokų lubas. Todėl nėra ko verstis per galvą ir siekti kaip kompensaciją įvesti nepopuliarius ir socialiai neteisingus mokesčius.

 

Kaip jūs vertintumėte galimą indėlių ir palūkanų apmokestinimą?

Ar verta ir kokiu mastu reikia apmokestinti taupymo grąžą priklauso nuo to, ar gerai suprantame teisingumo argumentą apmokestinime ir kas yra pajamos. Mūsų dažnas politikas nežino, kas gi yra pajamos, dažnai jas maišo su įplaukomis, o tai nėra tas pats.

Ekonomikos mokslas pajamas griežtai apibrėžia pagal vadinamąjį Haigo – Simonso kriterijų. Negirdėjau šią sąvoką naudojant Lietuvos viešojoje erdvėje. Tad, žvelkime į pajamas per viso gyvenimo prizmę. Pamatysime, kad tarkime, du žmonės gauna visiškai vienodą atlyginimą visą gyvenimą, tačiau vienas viską išleidžia, kitas šiek tiek sutaupo. Jei apmokestinsime palūkanas, tai išeis, kad per visą gyvenimą taupiusį apmokestinsim daugiau, nei švaistūną. O juk santaupos virsta įmonių investicijom... Tad taupusis turi būti skatinamas, o ne baudžiamas. Na, galbūt tas siūlymas – darbo grupės reveransas socialdemokratų nuostatoms.

Politikai mėgsta gražius įpakavimus, net jei jie ir kenkia ekonomikai. Jei reformas darytų ekonomistai, jos kitaip atrodytų ne tik Lietuvoje.

 

Tai kaip čia išeina? Darbo grupėje dirbantys ekspertai neretai lieka it musę kandę, pasirodo, jų argumentuotos išvados ir skaičiavimai neatitinka kokios partijos programos?

Bėda ta, kad mokesčių klausimais kalbantys politikai nežino, nei kas yra mokestis, jo progresyvumas, pajamos, alga.

Politikai yra įvarę save į savotišką semantinį kampą progresinius mokesčius siedami tik su tarifo laiptais. Tačiau reikia kalbėti ne apie laiptus, kurie yra vienas būdų progresyvumą turėti, o apie mokesčiais sumokamų pajamų dalį – jei ta dalis didėja, mokestis bus progresinis. Mokesčio laiptai yra brangus būdas pasiekti progresyvumą, nes labai iškraipo žmonių paskatas dirbti aplink laiptų lūžius. Todėl dar 2008 m. pasiūliau neapmokestinamų pajamų dydžio diferencijavimą. Be to, pasikartosiu, jog didžioji dalis progresyvumo glūdi „Sodros“, o ne gyventojų pajamų mokestyje. Sudėję tuos dalykus krūvon, Lietuvoje ir dabar matome gana stačią progresyvumo kreivę mokesčiuose. Ir vyriausybės programoje kalbama ne apie progresyvumo įvedimą, o apie progresyvumo laipsnio padidinimą. Būtent, ta mano 2008 m. siūlyta NPD formulė, jei būtų įgyvendinta, gerokai padidintų šį laipsnį. Tad šiuo požiūriu darbo grupės pasiūlymai atitinka vyriausybės programą ir darbo grupės mandatą.

Matyt, mūsų siūlymus puolantys politikai nėra jos skaitę ir darbo grupės rezultatai visiškai nepelnytai kritikuojami.

 

Pakalbėkime apie kitus dalykus. Štai, pavyzdžiui, viešieji pirkimai, kur aklai įsikibta tik į mažos kainos kriterijus, nors jie, kažkodėl, taip ir nesustabdo klestinčios korupcijos...

Kaštų ir naudos analizės netaikymas yra didžiulė šios šalies bėda. Juk esmė ne tiek tame – skaidriai ar ne atliktas pirkimas, o ar apskritai jo reikėjo? Būtent kaštų ir naudos analizė parodytų, ar to dalyko iš viso reikia, ir kad menkaverčiams pirkimams nereikia tų kalnų popierių.

Yra šalių, kurios tiesiog taiko burtų metodą. Jei vyriausybei reikia kompiuterio, žmogus užrištomis akimis meta kauliuką, ant kurios parduotuvės jis iškrenta, ten ir perkama... Tai gerokai pigiau nei visos sudėtingos, pasiūlą siaurinančios sąlygos, kurias įvykdžius reikia pirkti gerokai brangesnį kompiuterį, nei nuo lentynos.

Iki Lietuvos sveikas protas dar neatėjo. Kodėl mažos kainos kriterijus turi būti lemiamas, jei ekonomistai viską vertina tik pagal kainos ir kokybės santykį?

 

Ką manote apie euro įvedimą? Juk tai turės savo kainą...

Tokį projektą kaip euro įvedimas paprastai lemia ne ekonominiai, o politiniai argumentai. Tad čia sutarimą tarp abiejų pusių surasti sunku. Ekonomistas atsargiau žiūrėtų bent į euro įsivedimo datą ir analizuotų, ar verta tai daryt dabar, kai krizė euro zonoje bene aukščiausiam taške, kai kyla klausimų dėl jos išlikimo.

Politikai gi padaro priešingą išvadą ir sako, kad būkime solidarūs, pagelbėkime Europai sunkiausiu jai metu. Kas čia teisus? Kiekvienas pilietis gali turėti labai skirtingą nuomonę šiuo klausimu. Bet politikai jau apsisprendė.

 

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas neseniai labai aiškiai pasakė, kad bendradarbiavimas vertas tiek, kiek sumokame ir išvardijo mūsų neįvykdytus projektus ir darbus. Ar esame neįgalūs ar korumpuoti vykdydami strateginius projektus?

Kas yra strateginis projektas turi parodyti ne politikai, o kaštų ir naudos analizė. Sąžiningos analizės nepraeitų nei Visagino AE, nei „Rail Baltica“ projektai, nors politikai juo jau pakrikštiję „strateginiais“. Ekonominę prasmę turintys projektai energetikoje tai būstų renovacija, tiltas į Švediją ar SGD terminalas, bet ir čia turime klausti savęs, kokio pajėgumo reikia, iškart pirksime ar dalimis mokėsime?

Tačiau šitoje šalyje ekonomika dažniausiai yra ignoruojama. Juk kam paraleliai tiesti bėgius dėl skirtingo jų pločio už kelis mlrd. litų?

Aš suprasčiau, jei Baltijos šalys nebūtų turėję geležinkelio į Lenkiją. Tačiau tas, kas veža krovinius iš Kinijos ar Kazachstano savaitėmis, už tai, jog krovinys bus atgabentas valanda anksčiau nemokės nė cento. Jei kalbame apie keleivių vežimą, tai beveik 200 mln. litų per metus nuostolio atnešančią veiklą seniai derėjo apkarpyti iki maršruto Vilnius – Kaunas.

Politikų utopija, kad lietuviai puls keliauti per „Rail Baltica“, yra per brangi. Juk ir dabar galime tai daryti, tik valandėlę užgaišime keisdami ratus...

Mano disertacijos tema buvo apie IAE uždarymą, jos poveikį ekonomikai. Tad kas domisi, jau žino, kad atominės energijos technologija ekonomiškai seniai bankrutavusi, ją gali sau leisti šalys, kurioms reikia plutonio atominėms bomboms.

Baltijos šalims statyti AE tikrai nereikia dėl finansinio nepagrįstumo. Yra žymiai efektyvesnių ir pigesnių variantų, kurie padėtų spręsti žmonėms aktualesnius šildymo, o ne tik elektros klausimus. Juk pigi elektros energija iš VAE bus apie 2040 metus. Manau, kad AE projekto finansinė analizė iš esmės yra sufabrikuota, naudojant visą įmanomą optimizmą dėl AE ekonominių ir finansinių parametrų. Todėl tai vėl politinis projektas.

Negalima energetinio savarankiškumo aklai tapatinti su atomine elektrine, kaip tai daro politikai. Renovacija, vietinių išteklių pagrindu vystoma kogeneracija, panaudojant jos plėtrai ES pinigus, rezultatus duos žymiai greičiau ir ji nebus tiek finansiškai pavojinga kaip AE.

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Birželis     2013  
PrATKPŠS
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
Naujienos
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams
2018-11-09
„Sodra“ apie ligos išmokų skyrimą ir mokėjimą
2018-11-06
VMI pradėjo pervesti gyventojų skirtą paramą organizacijoms bei partijoms ir viešai skelbia duomenis
2018-10-26
Iki lapkričio 15-osios reikia sumokėti žemės mokestį
2018-10-15
VMI: 7 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų pamiršo pateikti GPM313 deklaraciją
2018-10-11
Ką turi žinoti jaunos šeimos, pretenduojančios į subsidiją namui statyti regione
2018-10-09
VMI paskelbė 200 turtingiausių Lietuvos viešų asmenų sąrašą
2018-10-05
Dar mėnesį savarankiškai dirbantiems „Sodra“ suteikė galimybę sumokėti įmokas
2018-09-25
Pasenę elektroninio parašo įtaisai 5 tūkst. vartotojų bus keičiami naujais
2018-09-20
Baigę mokslus ir nedirbantys jaunuoliai už rugsėjį turi sumokėti PSD įmoką
2018-08-30
VMI stebimi autoverslininkai biudžetą papildė beveik 4 mln. eurų
2018-08-30
Ką jaunimui svarbu žinoti apie sveikatos draudimą?
2018-08-27
Numeriu 1883 bus konsultuojami ne tik „Sodros“, bet ir Darbo biržos klientai
2018-08-23
„Sodra“: didėja dirbančiųjų algos
2018-08-13
Žemiau skurdo ribos gyvena beveik ketvirtadalis Lietuvos žmonių
2018-08-13
Registrų centras apie nekilnojamojo turto nuomos sutarčių registravimą
2018-08-10
Pensijų perskaičiavimas: ką senjorams būtina žinoti?
2018-08-09
Tūkstančiams gyventojų – „Sodros“ priminimai sumokėti skolas
2018-08-07
„Sodra“ pradėjo mokėti perskaičiuotas senatvės pensijas
2018-07-31
Iš alimentų nemokėjusių tėvų, skolas išieško „Sodra“
2018-07-23
„Sodros“ priminimai sumokėti PSD įmokas
2018-07-19
Pamiršusiems sumokėti mokesčius gyventojams skaičiuojami delspinigiai
2018-06-28
VMI paskelbė 2017 m. Lietuvos PVM atotrūkio rodiklius
2018-06-20
Vairuotojų nuotraukas „Regitra“ ima iš Gyventojų registro
2018-06-19
„Sodros“ naujoje prognozuojamos pensijos skaičiuoklėje galima sužinoti, kokios senatvės pensijos tikėtis
2018-06-11
VMI už 4 mln. eurų kurs išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemį i.EKA
2018-06-06
Po metų lietuviškus vairuotojo pažymėjimus turėtų pakeisti tarptautiniai
2018-05-30
Iki birželio 4 d. stabdomas metinių finansinių ataskaitų pateikimas Registrų centrui
2018-05-29
„Regitroje“ su naudotų automobilių pardavėjais bendraus VMI
2018-05-28
„Sodra“ viešina daugiau duomenų apie darbuotojų pajamas šalies įmonėse

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama