Parduodant pastatų dalis (tik butus) bei sudarant nuomos sutartis, žemiausios rūšies energinio naudingumo sertifikatą elektroniniu būdu galės gauti notaras.
Paprastesnę energinio naudingumo sertifikato išdavimo tvarką turi patvirtinti Aplinkos ministras.
Pasak Aplinkos ministro Valentino Mazuronio, visiškai atsisakyti energetinio naudingumo sertifikatų negalima, nes tai numatyta įpareigojančioje europinėje direktyvoje, tačiau Lietuvos valdžia eis kitu keliu – leis išduoti tipinius energetinio naudingumo sertifikatus, atsižvelgus į statybos metus ir panašius tipinius parametrus.
Nuo šių metų pradžios įsigalioję Statybos įstatymo pakeitimai numato, kad, norintys parduoti ar nuomoti būstą bei kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas privalo turėti konkretaus pastato energinio naudingumo sertifikatą, kuris kainuoja 200–400 Lt. Tačiau tipinio energinio naudingumo sertifikato (tipiškų projektų) elektroninis variantas notarui kainuotų tik apie 10 Lt, t. y. dešimt kartų pigiau nei dabar kainuoja tikrąsias suvartojamos šiluminės energijos sąnaudas nusakantis energetinis pasas.
Taigi, pastato savininkai, norintys sudaryti būsto pirkimo–pardavimo ar nuomos sandorį, jau artimiausiu metu galės kreiptis pas notarą, kuris, elektroniniu būdu iš Statybos produkcijos sertifikavimo centro registro per savaitę gavęs tipinį elektroninį sertifikatą, galės forminti sandorį. Sertifikatas notarui bus išduodamas atsižvelgus į pastato statymo metus ir kitus žemiausio lygio parametrus.
Valentino Mazuronio teigimu, jeigu pastato savininkas, nuomininkas ar pirkėjas nesutiks, jog būstas ar kitos paskirties atskiro naudojimo patalpa būtų įvertinti kaip žemiausios energetinės klasės, palyginus su kitais tokio pat tipo statiniais, ir norės gauti tokį dokumentą, kuris apibrėžtų tikrąjį pastato energetinį naudingumą, galės tokį dokumentą gauti, mokėdamas keletą šimtų litų.
„Bet aš rekomenduočiau paprašyti pastarųjų trejų metų šilumos sąskaitų ir viskas bus aišku“, – teigė ministras.
Energinio naudingumo sertifikatas – tai informacija, norintiems žinoti, kokios yra konkretaus pastato ar atskiros jo dalies, pavyzdžiui, buto suminės energijos sąnaudos. Kuo mažiau energijos suvartojama pastato šildymui, tuo aukštesnei energinio naudingumo klasei jis yra priskiriamas.
Energinio naudingumo sertifikato nereikalujama kultūros paveldo statiniams, maldos namams, laikiniems objektams, gamybos, pramonės, sandėliavimo ir ūkio, poilsio paskirties pastatams ir sodo namams, naudojamiems ne ilgiau kaip 4 mėnesius per metus.
