SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 6 mėn. kaina – 45 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 6 mėn. kaina – 45 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2013 m. sausio 28 d.
Nr. 4 (805) StraipsniaiPožiūrisPamirškime pavydo mokesčius         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Pamirškime pavydo mokesčius

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako Krikščionių partijos pirmininkas, ekspremjeras Gediminas Vagnorius.

 

Nemažai analitikų teigia, kad MMA didinimas tėra įrašas Vyriausybės nutarime, o gyvenimas parodys savo: bus mažinami etatai, risis bankrotai, žodžiu, verslas vėl ras būdų, kaip nesidalinti pinigų su darbuotojais. Kokios jūsų prognozės?

Reikia pasakyt, kad pagrindinės verslo organizacijos, įmonės ne tik pritarė, bet ir reikalavo didinti MMA nuosekliai, atsižvelgiant į infliaciją ir ekonomikos pokyčius. Nes nuo šios algos augimo priklauso vidutinio atlyginimo augimas, nuo jo didėjimo – pensijų dydis, o šie abu parametrai lemia vartojimą, tad MMA – vienas iš svertų, kaip reguliuoti rinkoje paklausą.

Europoje, kitur pasaulyje ši alga automatiškai metų pabaigoje indeksuojama bent infliacijos dydžiu, kad nekristų vartojimas. Diskusijos gali kilti tik dėl to, ar indeksuoti daugiau, nei infliacijos rodiklis. Pagal tam tikrą teoriją, nedera MMA indeksuoti daugiau, nei augo darbo našumas.

Deja, buvusi A.Kubilius vyriausybė nusižengė ekonomikos dėsniams ir žmonių atlyginimai, pensijos smuko penktadaliu.

Šiandien Lietuvos ekonomiką laiko tik eksportas, nes vidaus vartojimas yra sužlugdytas, tad dabartinės vyriausybės pastangos atstatyti vartojimą yra sveikintinos. Aišku, tai neturėtų būti daroma labai staigiai, nes ekonomika nemėgsta staigių judesių – kas nepadaryta per keturis metus, nebus įvykdyta per du mėnesius...

 

Būkim atviri, net ir padidinus MMA, vis vien žmonių pajamos atrodo varganai. Gal reikia keisti mokesčius, peržiūrėti, tarkime, darbo apmokestinimą?

Gyventojų pajamų mokesčio tarifai nėra dideli, tačiau mes susiduriame su dvigubais dalykais, nes dar mokame socialinio draudimo įmokas nuo visos uždirbamos sumos. Faktiškai Lietuvoje tuomet pajamų apmokestinimas tampa didžiausiu.

Būtina laipsniškai grįžti prie draudiminio mokesčio, nustatyti lubas, iki kurios sumos mokami mokesčiai. Juk jei yra lubos išmokoms, tai jos turi būti ir įmokoms. Tai galbūt skatintų neslėpti pajamų tuos, kurie gauna didesnius atlyginimus...

 

Analitikai kalba apie neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimą. Ar tai būtina daryti, juk vėl laimės tie, kurie daugiau ir dabar gauna....

Tie dalykai Lietuvoje ir anksčiau buvo didinami sinchroniškai. Dera pastebėti, jog didinant MMA valstybės biudžetas neturi papildomų išlaidų, nes vėliau iš to padidinimo biudžetas gaus keletą šimtų milijonų litų daugiau. Padidinus neapmokestinamąjį minimumą, biudžetas jaučia spaudimą. Apskritai, šis didinimas daugiau socialinės garantijos reikalas, neturįs sąsajų su ekonomika. Čia socialinio solidarumo vardan siekiama padėti tiems, kurie gauna mažas pajamas. Jei pajamos per keturis metus krito penktadaliu, tai reikia indeksuoti ir šį dydį, viską gerai apskaičiavus.

 

Pakalbėkime apie visiems svarbius vartojimo mokesčius. Ką daryti su PVM? Jis mūsų šalyje siekia 21 proc., lenkai jau ima mūsų rinką maisto prekėm užversti... Gal reikia ne atskirų išimčių, o PVM viskam mažinti?

PVM ir akcizai – labai jautrūs valstybės biudžetui, nes sudaro daugiau kaip 60 procentų įplaukų, todėl bet kokios išimtys, lengvatos mėsai ar kitiems produktams gali kainuoti milijardines sumas.

Vakaruose formuojasi tradicija grįžti prie proporcinės mokesčių sistemos, kurią palaiko ir socialdemokratai – tai reiškia vienodą tarifą nepriklausomai nuo pajamų, ūkio šakų. Galima išskirti vaistus, kažkokias svarbias socialines paslaugas, žiniasklaidą, kaip demokratijos tvirtinimo garantą, kaip konkurencijos, kuria neleidžia manipuliuoti visuomenės nuomone, įtvirtinimą. Arba, jei Lietuva netaikytų mokesčių lengvatos viešbučiams, kaip visoje ES, šis sektorius negalėtų sėkmingai vystytis ir konkuruoti.

Taigi, siekiant apsaugoti savo rinką, Lietuva gali taikyti mokestines išimtis, ypač jei tai daro kaimynai. Tačiau iš esmės tos lengvatos tik iškreipia rinką ir realios naudos žmones nepajunta.

O jeigu kalbėsim apie Lenkiją, tai ten maisto produktai pigesni ne tiek dėl mokesčių politikos, kiek dėl žemesnio zloto kurso, dėl galimybės per nuosavus pinigus reguliuoti, piginti savo produkciją. Tos valstybės, kurios turi savo pinigų sistemą, turėjo galimybes atpiginti vietos produkciją, pabranginti eksportą ir tokiu būdu pagelbėti savo rinkai.

Lietuvoje funkcionuoja „pusiau euras“, todėl daugelis produktų nekonkurencingi. Jei turėtume eurą arba litą, mums būtų tokiais atvejais naudingiau.

 

Kaimynų rinkose žymiai pigesni degalai ir cigaretės, o mes šiems produktams vėl kilstelėjom akcizo mokesčius. Ką po to galima kalbėti apie kovą su kontrabanda ar verkti dėl žlugdomos ekonomikos...

Manau, kad vyriausybė turėjo realias galimybes nedidinti akcizo dyzelinui ir tabakui, nes kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse šis mokestis ir dabar yra mažesnis. Tad mes čia regione imame pirmauti blogąja prasme, o dyzelino išties galima įsigyti pigesnio pasienyje... Mes privalome mokytis iš mažų senųjų ES narių, laikyti konkurencingus mokesčius, ypač tokius kaip akcizai, kapitalo apmokestinimas. Juk vien dėl didesnio kapitalo mokesčio du trečdaliai jo mokėtojų persiregistravo į kaimynines valstybes. Lietuva anksčiau iš pelno apmokestinimo gaudavo apie tris milijardus, dabar, regis, nesiekia suma nė milijardo. Kapitalas dabarties pasaulyje labai mobilus, net pati ES skatina steigti įmones ten, kur sąlygos geresnės.

 

Tenka girdėti ne vieną svarstant, kad jis nematąs prasmės mokėti valstybei mokesčius, kad ji jam nieko neduoda ir, tarkime, susirgus, tenka stoti į eilę...

Dėl to kalta konservatorių vykdyta politika, kuri man daugiau priminė kraštutinius socialistus. Buvo siekiama tarsi išlyginti pajamas, atimti daugiau iš tų, kurie daugiau uždirba. Galiausiai atsitiko taip, kad ne vienam rūpi geriau gauti pašalpą, dirbt nebesinori, o kartais ir neapsimoka...

 

Kodėl daugelyje pasaulio šalių taikomas nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje tarsi tapo patyčiu objektu ir iš jo kol kas tesurenkami grašiai. Gal čia vėl suveikė iš sovietmečio paveldėtas šaunumas – kas daugiau apgaus valdžią?

Nekilnojamojo turto mokestis niekam pasaulyje nekelia abejonių, tačiau Lietuvoje kol kas įvestas tik brangaus turto mokestis. Turtingieji piliečiai tą nekilnojamąjį turtą išskaidė savo šeimos nariams ir valstybė negavo planuotų lėšų. Mes taip pat atbaidėme tuos, kurie ketino investuoti į mūsų nekilnojamojo turto rinką bei pasitarnauti mūsų ekonomikai.

Anksčiau ar vėliau visuotinis nekilnojamojo turto mokestis bus įvestas, jį turės mokėti visi be išimties, o valstybė, savivaldybės galės nuo jo atleisti tuos, kurie gauna mažas pajamas. Tai turėtų tapti savivaldybių bene pagrindiniu biudžeto šaltiniu.

 

O gal derėtų apmokestinti ir automobilius? Kadangi mūsų šalyje jų daug, gal valstybei tektų papildomų lėšų?

Aš manau, kad tiek automobilių apmokestinimas, tiek kalbos apie progresinius mokesčius – gauni daugiau, daugiau moki – tėra populizmas.

Mums nereikia tokių pavydo mokesčių... Ne valstybei spręsti, kur gali panaudoti pinigus tie, kurie daugiau jų uždirba. Valstybei reikia skatinti darbo našumą, motyvaciją, o tam labiausiai tarnautų proporciniai mokesčiai.

 

Ką duotų reinvestuojamo pelno neapmokestinimas?

Tai duotų milžinišką naudą Lietuvos ekonomikai. Beje, 1998 metais tas neapmokestinimas buvo, tai anuomet davė ne vieną milijardą pajamų. Mūsų pavyzdžiu jį įsivedė ir sėkmingai iki dabar taiko Estija.

Tas investuojamo pelno neapmokestinimas, vėl tarsi sukelia pavydą, kad turtuoliai dar labiau lobs, kad valdžia jiems pataikauja... O išties nėra jokios prasmės apmokestinti pajamas, kurios nepatenka vartojimui. Tad sveikinu dabartinio premjero A.Butkevičiaus nusiteikimą grįžti prie ankstesnės tvarkos. Tai paskatintų investicijas, sulaikytų kapitalo bėgimą iš Lietuvos.

 

Pakalbėkime apie valstybės skolą. Vieni sako, kad ES šalys Lietuvai jos gali tik pavydėti, kiti virkauja, jog esame beviltiškai prasiskolinę....

Atskirkime du dalykus – bendra valstybės skola neviršija leistinų ribų, tačiau skolinimosi tempai neįtikėtini.

Per pastaruosius metus pagal skolinimosi mastus Lietuva tikrai pirmauja, bendroji valstybės skola išaugo trigubai. Tai turbūt pasaulio rekordas.

Buvusi vyriausybė pasiskolino 2,5 karto daugiau, nei visos kitos kartu sudėjus... Tad krizė buvo valdoma ne siekiant atstyti biudžeto pajamas, o atkakliai skolinantis. Šių skolų grąžinimas ir stabdys ekonomikos augimą. Gerai, kad tas skolinimosi tempas jau nukrito, Lietuva pamažu grįžta į normalų režimą. Reikia įstatymu uždrausti tokiais mastais skolintis bet kuriai vyriausybei ir gyventi pagal surenkamas įplaukas.

 

Lietuva jau ima atsilikti ne tik nuo Estijos, bet ir nuo Latvijos, kurioje krizės metu su TVF rekomendacijomis visi finansai buvo dar labiau nukarpyti. Gal bent eksportu galime džiaugtis?

Eksportas augo sparčiai, galime būti dėkingi kitoms valstybėms, kurių pastangomis atstatytos rinkos, nes mes esame itin priklausomi nuo Vokietijos, Didžiosios Britanijos ar Prancūzijos rinkų.

Estija ir Latvija neleido smukti vidaus rinkai, vartojimas išliko aukštesniam lygyje nei pas mus. Jei nėra vartojimo, mažėja darbo vietų, įplaukų į biudžetą.

Manau, kad buvusi vyriausybė taip ir nesuvokė skirtumo tarp valdymo išlaidų ir lėšų ateinančių per vartojimą...

Kitas dalykas, man niekaip nesuprantama, kodėl Lietuva skolinosi trigubai brangesnėmis palūkanomis, juk kitas sąlygas siūlė ne vien TVF. Ir nereikia mistifikuoti Estijos įžvalgumo, kad jie kaupė juodai dienai... Nežinau tokios vyriausybės, kuri kauptų rezervus sunkmečiui, na, Norvegija gal kaupia lėšas iš parduotos naftos...

Taigi, nė viena valstybė nededa pinigų į kojinę, o stengiasi nesiskolinti. Mūsų vyriausybė nepasinaudojo lengvatine teise gauti lengvatinius kreditus iš tarptautinių institucijų. Taip pasielgėme bene vieninteliai Europoje. Mes juk esame tų institucijų nariai, mokame įnašus ir nepanorėjome pasinaudoti tomis galimybėmis? Tos trigubai brangesnės palūkanos mums dabar per metus kainuos vieną milijardą du šimtus milijonų litų. Priminsiu, kad sumažintos pensijos sutaupė 600 mln. litų. Taigi, toks karštligiškas skolinimasis yra ant nusikalstamos veiklos ribos...

 

Ką daryti su bankais, nes verslas aimanuoja, kad kreditavimas stringa, o buvo metas, kai kas tik panorėjęs galėjo skolintis? Ar skandinavų monopolis bankininkystėje nėra vien teigiamas dalykas?

Lietuvoje bankų sektorius visiškai monopolizuotas, šiuo metu du bankai (manau, nujaujačiate apie ką kalbu), netiesiogiai valdo mūsų krašto bankininkystę. Kai Europos bankai mažino bazines palūkanas, Lietuvoje bankai to nedarė ir iš nepagrįstai aukštų palūkanų formavosi jų pelnai. Užpernai jie uždirbo per milijardą litų iš palūkanų maržos, o paskui vien tie du bankai išgabeno iš Lietuvos apie 25 mlrd. litų kreditinių išteklių. Suprantama, niekas negali uždrausti to daryti, tik valdžia šito remti neturėtų... Aš jau nekalbu apie „Snoro“ banko nacionalizavimą. Čia tas pats kaip sudužus namo langams ne juos pakeisti, o visai nugriauti namą, paskui ieškoti pastogės...

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Sausis     2013  
PrATKPŠS
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031 
Naujienos
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams
2018-11-09
„Sodra“ apie ligos išmokų skyrimą ir mokėjimą

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama