SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 5 mėn. kaina – 37,50 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 5 mėn. kaina – 37,50 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2013 m. sausio 7 d.
Nr. 1 (802) StraipsniaiPožiūrisKodėl išgyveno Robinzonas Kruzas?         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Kodėl išgyveno Robinzonas Kruzas?

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako ekonomikos ekspertė, strateginių projektų vadovė Rūta VAINIENĖ.

 

Ar 2013 metais jau galima tikėtis, kad Lietuvoje bus mažiau apmokestinamas darbas, apskritai mokesčiai bus mažesni?

Permainų čia reikia, tik jų greitai, matyt, nebus. Pati didžiausia mokesčių našta darbo jėgai – „Sodros“ įmokos. Liūto dalį sumoka darbdavys, tačiau vis vien tai yra darbo vietos kainos dalis ir būtent tie 34 proc. lemia ir šešėlį, ir darbo kainą.

Įsivaizduokime mokesčių piramidę: jūs gaunate pinigus iš kurių jau išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, sveikatos draudimo ir „Sodros“ įmokos. Tada, kai jūs parduotuvėje leidžiate savo pinigus įsigydami kažką, prekės apmokestinamos PVM, kai kurios – akcizo mokesčiu.

Apskritai, tenka girdėti iš įmonių, jog Lietuvoje per daug įvairių mokesčių. Derėtų atsisakyti gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimo, nes tai teatneša tiesiog simboliškas pajamas į biudžetą – juk turtas įsigytas jau iš apmokestintų pajamų, tad neturėtų būti lažo kasmet dar primokėti. Žmonės investuoja į tokį turtą, o valdžia paspendžia spąstus. Tai tarsi raginimas: netaupyk, neinvestuok, o važiuok į užsienį, ten išlaidauk...

 

Bet ta nereformuota „Sodra“ – tarsi išganymas senimui, o tai badas grėstų...

„Sodra“ nebankrutavo tik todėl, kad nuolat – kasmet, kas mėnesį penima paskolų injekcijomis. Priešingu atveju būtų tekę kokių 40 proc. sumažinti pensijas ir kitas išmokas, kas sunkiai įsivaizduojama.

Tačiau tokia sistema negali gyvuoti šiuolaikinėmis sąlygomis: padidėja nedarbas, sumažėja darbo užmokestis, daugėja vyresnio amžiaus žmonių, tad „Sodra“ nebegali išlaikyti tokios naštos. Kai ji buvo sukurta, pensijos juk buvo numatytos vėlyvam amžiui ir nedidelei daliai, čia juk Oto fon Bismarko laikų dalykai, kai po I–ojo pasaulinio karo reikėjo kažkaip paguosti žmones. Dabar tokią sistemą turi nemažai šalių ir iš jos išeiti labai sunku. Tačiau išeidinėti reikia, nors tai bus ir skausminga, ir brangu...

 

O privatūs pensijų kaupimo fondai gali išgelbėti?

Taip, tai vienas iš kelių – būtent „Sodros“ dalies kaupimas privačiuose pensijų fonduose, asmeninėse sąskaitose. Mažėtų našta „Sodrai“ ir tai buvo toliaregiškas, pragmatiškas kelias, kurio, deja, buvo atsisakyta.

Įmokas reikia ne mažinti, o palaipsniui didinti į privačius fondus. O dabar problema nukelta į neaiškią perspektyvą.

Ar sulauksime dar šiemet progresinių mokesčių, nors jūs esate sakiusi, kad tai – investicijų baidyklė. Kodėl apskritai Lietuvoje nenorima, kad mažiau uždirbantys mažiau ir mokėtų?

Čia slypi klasta ir nėra taip, kaip jūs sakote. Jei būtų įvardinta, kad mažesnes pajamas gaunantiesiems mokestis mažinamas, turbūt niekas ir nesipriešintų, tačiau atvirkščiai – kalba eina apie daugiau gaunančiųjų apmokestinimą papildomai.

Juk uždirbantieji daugiau ir taip daugiau sumoka, juk turbūt nėra tas pats 15 proc. skaičiuoti nuo 1 tūkst. ar nuo milijono?

Kai Prancūzija įsivedė aukštą pakopą milijonieriams, tarkime, garsusis aktorius Žeraras Depardjė net nedvejodamas pasirinko kitą šalį mokesčiams mokėti... Valdžia kalba, kad žmonės turi būti turtingi, tačiau vos tu sukaupi turtą, už jį susilauki bausmės. Baudžia už tavo protą, už sugebėjimus, už tavo investicijas į išsimokslinimą. O žmonės nuo tokios klastingos saulės slepiasi šešėlyje...

 

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai retai naudojasi banko kortelėmis, o šis faktas tarsi leidžia manyti, jog didieji pinigai tūno šešėlyje. Kaip jūs vertinate siekį apriboti atsiskaitymus grynaisiais?

Tas draudimas – šaudymas tuščiais šoviniais.

Bus pataikyta į tą patį sąžiningą žmogų, kuris, norėdamas įsigyti šaldytuvą, turės atsiskaityti ne grynais, o įnešti juos į banką ir sumokėti pavedimu. Kontrabandininkas, kuris turi milijoną grynaisiais ir nori įsigyti „fūrą“ kontrabandinių cigarečių, tikrai neneš pinigų į banką, neperves jų į Baltarusiją, čia šešėlio nenušvies įstatymai.

Ir dabar galioja reikalavimas, kad reikia mokėti mokesčius, bet ar tokių sandorių dalyviai jų laikosi?.. Galima nustoti spausdinti litus, bet yra doleriai, eurai, o mūsų grynuosius, beje, spausdina valstybė, tai ji tampa šešėlio bendrininke?

 

Kokiu keliu siūlytumėte eiti Lietuvos valdžiai 2013 metais: ar didinti PVM, kitas lengvatas, ar siekti, jog žmonės dirbtų ir gautų padorias algas?

Būtų geriausia mažinti pridėtinės vertės mokestį visiems, jis buvo tarsi laikinai nuo 18 padidintas iki 21 proc. Nes vos tik ėmus kalbėti apie skirstymą grupėmis, pasirodo, kad reikia mažinti ir kūdikių prekėms, ir maistui, ir degalams. Čia būtų objektyvus ir neutralus sprendimas – mokesčių našta mažėtų visiems.

Blogai, kad valdžios bijo to laikino pajamų sumažėjimo, kuris būtų pradžioje, tačiau ilgainiui lėšos grįžtų per ekonominį aktyvumą, vartojimą ...

 

Ar nėra per daug sureikšminama minimali mėnesinė alga (MMA), juk nemažai šalių apskritai jos neturi?

Minimali alga tėra tik įrašas Vyriausybės nutarime. Jei pakeitus tą įrašą būtų galima pakeisti žmonių gyvenimus, įrašykime 10 tūkstančių.

Tik va, įmonės moka tiek, kiek uždirba, kiek dirbantis žmogus sukuria pridėtinės vertės.

Štai kaimo parduotuvėlėje pamainomis dirba dvi pardavėjos, parduoda kažkiek prekių. Dėl to, kad padidinama MMA, jos prekių daugiau neparduos, tad greičiausiai liks dirbti viena, parduotuvė sutrumpins darbo laiką, o gal ir visai užsidarys. Štai tokie administraciniai sprendimai, labai patrauklūs, tačiau, kur jie veda?

Žinoma, visada galima pasislėpti vokelyje... Štai kaime: dirba žmonės, veža šieną, remontuoja techniką, tačiau jie visi yra pašalpų gavėjai ir tas labai puikiai matosi tų pinigėlių mokėjimo dienomis... O kas rytoj? Išleidžia tuos pinigus ir vėl toliau eina nelegaliai dirbti.

 

Kaimelyje, kurio gyventojai gauna mažas pajamas, sviesto gabalėlis kartais kainuoja brangiau nei Vilniuje. Ar čia gali įsikišti valstybė, ar paliekame tvarkytis visagalei rinkai?

Reguliuoti kainas – didžiausia ekonominė nuodėmė. Tai išsyk sukurtų deficitą. Juk jei tai parduotuvėlei uždėtų antkainio ribojimą, ji negalėtų pabranginti sviesto, tai gal prekiauti juo neapsimokėtų ir to sviesto apskritai nebūtų. Tada tas žmogus turėtų važiuoti kitur ieškot šio produkto, leisti pinigus kelionei ir t.t.

Nes niekas nedirba taip, kad būtų iškart matomi nuostoliai, priešingu atveju ištinka įmonę bankrotas. Dabar, pavyzdžiui, reguliuojami vaistų antkainiai, na ir kas išeina? Žmogus paprašo pigesnio vaisto, jam atsakoma, kad neturi. Tu imi ieškoti kitų vaistinių. Žmogus netenka galimybės įsigyti vaistą iškart ir patogiai...

 

Pasaulyje, regis, ypač JAV plinta judėjimas prieš bankus. Kodėl jie lobsta, prekiauja neuždirbtais pinigais, įkeitinėja nekilnojamąjį turtą, sukelia krizes, o moka ir kenčia visi?

Komerciniai bankai iš valdžios yra gavę privilegiją tik dalį padėtų indėlių saugoti, kitas lėšas jie perskolina.

Jei jūsų sąskaitoje, kortelėje yra pinigų, tai jūs mokate iš tos kortelės ir likučiu naudojas dar trys žmonės. Per tą vadinamą dalinį rezervą, tokį ekonominį modelį bankai pridaugina pinigų ir tai sukelia ekonomikos krizes. Tačiau kiekvienas konkretus bankas niekuo dėtas, tai sisteminė yda. Reikia sistemą keisti, o ne užsipulti kokį konkretų banką ar apskritai neigti bankininkystę. Juk bankai teikia labai didelę paslaugą – jie suveda tuos, kurie taupo, su investuotojais.

Manau, kad daliniai rezervai nėra gerai, tačiau Europos centrinis bankas sumažino tą rezervo normą nuo 2 proc. iki 1 proc. – jei padedi 100 litų, gali laikyti 1 litą, o kitus skolinti. Tad visos akys turėtų krypti į įstatymų leidėjus.

 

Kaip paprastai galima būtų paaiškinti tą nuolatinį siekį, kad didėtų bendrasis vidaus produktas? Juk bent Lietuvoje mažėja gyventojų?

Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra darbo užmokestis ir įmonių pelnai. Gali būti taip, kad nedidėja tas darbo užmokestis, neauga pelnai, tuomet neauga ir BVP, tačiau atsirandant naujoms technologijoms, didėja darbo našumas, tad atsiranda prielaidos augti sukuriamai naujai vertei, to bent jau tikimasi... Kita vertus, aišku, kad BVP augimas – gerovės matas. Vien dėl infliacijos bendrasis vidaus produktas auga, na, statistikoje yra mistifikuojamų dalykų, nes į BVP patenka net ir tai, ką valstybė pasiskolina...

 

Kas, jūsų manymu, svarbiau – subalansuotas biudžetas, euro siekis, ar žmogus? Ar geriau gyventi skolon, džiugiai vartoti, ar karpyti išlaidas, taupyti – gyventi pagal pajamas?

Čia aš neįžvelgiu priešpriešos – taupymas eina kartu su augimu. Robinzonas Kruzas yra visų ekonomistų herojus ieškant atsakymo, kodėl jis išgyveno negyvenamoje saloje? Todėl, kad atidėjo pusę žuvies ir pasidarė meškerę. Po to pagavo dar daugiau, vėl pataupė ir pasidarė tinklą... Žodžiu, ne iš vartojimo, o iš taupymo gimsta ekonomikos augimas. Turi įdėti laiko, uždirbti. Deja, šiandien tai yra valdžios pamiršta vertybė. Rinką madinga kaltinti dideliu vartojimu, nors jį, manau, skatina būtent valdiškas išlaidavimas.

 

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Sausis     2013  
PrATKPŠS
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031 
Naujienos
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams
2018-11-09
„Sodra“ apie ligos išmokų skyrimą ir mokėjimą

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama