SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 4 mėn. kaina – 30 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 4 mėn. kaina – 30 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2012 m. gruodžio 17 d.
Nr. 47 (801) StraipsniaiPožiūrisJau ima žmogų gožti taisyklės...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Jau ima žmogų gožti taisyklės...

 

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako Prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Rimantas ŠIDLAUSKAS.

 

Gal pradėkime nuo žemiškų dalykų. Kam reikalingi Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, jei yra daugybė šių sričių susivienijimų, asociacijų, konfederacijų?

Nereikia žiūrėti tik iš nūdienos perspektyvų. Prekybos ir pramonės rūmai turi ilgą istoriją. Pirmieji pasaulyje buvo įkurti Marselyje 1599m. bendriems prekybininkų interesams apginti – bendrai kovai su piratais. Kiti – beveik po šimtmečio, berods Briugėje, tuometiniuose Nyderlanduose, kurie priklausė Ispanijai.

Plačiąja prasme, rūmai yra verslo savivaldos organizacija, vienijanti verslo bendruomenę, ginanti ir atstovaujanti savo narių interesus. Kai kuriose šalyse (Vokietija, Austrija) rūmai yra valstybiniai, narystė tenai privaloma, taigi ten rūmai atlieka ir valstybės registro funkciją.

Kitur, kaip ir pas mus, narystė yra savanoriška. Mus vienija Europos Prekybos, pramonės rūmų asociacija „Eurochambres“, kuri aktyviai dirba su Europos Komisija bei kitomis institucijomis.

 

Kitaip tariant, nerandi kalbos su savo nacionaline Vyriausybe, gali bandyti apginti savo interesus per „Eurochambres“...

Būtent, Lietuvoje yra 5 Prekybos, pramonės ir amatų rūmai: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Visi turi įstatymu apibrėžtą veiklos teritoriją, filialus kai kuriuose didesniuose Respublikos miestuose. Mes aktyviai dirbame su nariais, rengiame įvairius verslui naudingus susitikimus, vykdome tarptautinį bendradarbiavimą, kartu su savivaldybėmis rengiame regionines kasmetines verslo pasiekimų parodas.

Valstybė tradiciškai Rūmams delegavo prekių kilmės sertifikatų išdavimą, Stambulo Konvencijos (laikino prekių įvežimo) vykdymą, Force Majeure – nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančių pažymų išdavimą. Daug metų dalyvavome profesinių kompetencijų vertinimo procese.

Mes išsilaikome patys. Na, o dėl daugelio įvairių asociacijų, iš dalies tai apspręsta natūraliu noru vienytis pagal interesus. Dalinai mes buvome atkurti (juk veikėme Lietuvoje tarpukariu) privatizacijos įkarščio metu, kai stambiems žaidėjams savo interesus ginti buvo daug lengviau prisidengiant asocijuotos verslo struktūros dariniu.

 

Amatai. Šį žodį, regis, vis rečiau taria Lietuvos jaunuolių lūpos, vis daugiau profesionalių amatininkų pasigenda verslas ir pramonė. Ar ne metas imtis valstybei kokios specialios programos, kad pakelti amato prestižą? Kaip Rūmai gali prisidėti? Kodėl šalies aukštosios mokyklos išdarinėja ką nori ir rengia krūvas vadybininkų, teisininkų, nors rinkoje jų perteklius?

Amatai mūsų sistemoje kol kas yra daugiau žodis, atkeliavęs iš tarpukario, nei realus veiklos turinys. Galėtume daug nuveikti, nes esame geriausiai struktūrizuoti Lietuvoje geografiškai. Mes esame visur.

Kaip žinia tradicinius amatus, tautinį paveldą globoja Žemės ūkio ministerija. Ji kontroliuoja įvairias programas amatams gaivinti, tam skirtas europines ir nacionalines lėšas. Mūsų vykdomosios valdžios struktūros tebelaiko normaliu dalyku tiesioginį verslavimą užuot užsiėmę programų kūrimu bei leidę dirbti mums. Antra vertus, reikėtų daug ką keisti smulkų ir vidutinį verslą reglamentuojančiuose įstatymuose.

Deja, dar ne vieneri metai praeis, kol Vyriausybė ar įstatymų leidėjas „atsilaisvins“ nuo svarbesnių darbų ir atkreips į tai dėmesį.

Visiškai sutinku, kad santykis tarp mūsų aukštosiose mokyklose rengiamų specialistų kiekio ir specialybių bei valstybės poreikio yra neadekvatus. Aišku, kalbu apie valstybės finansuojamas studijas. Už savo lėšas kiekvienas studijuoti gali ką tik nori.

Lietuviai politikai yra nenuilstantys reformatoriai, ypač tose srityse, kurių griežčiau nereglamentuoja Europos Sąjungos teisė. Pažiūrėkime, kas 4 metai skelbiamos reformos švietimo, socialinės apsaugos srityse...

 

Prekyba, regis, šalyje klesti. Ar jūs neįžvelgiate šios veiklos monopolizavimo ženklų Lietuvoje? Visur vyrauja tie patys didieji prekybos centrai ir jų mažesni padaliniai. Kodėl į mūsų rinką neateina pasauliniai pigesnių prekių pardavėjai?

Prekyba iš tiesų klesti, vystosi kitos paslaugų ir aptarnavimo sferos. Tam tikrą monopolizavimą būtų galima pastebėti.

Mano galva padaryta klaidų: kas dar kur normaliame pasaulyje leistų tokius prekybos centrus viduryje miesto statyti? Visur Europoje jie yra užmiesčiuose. Jie nusiurbia, tiesiogine to žodžio prasme, visas galimybes smulkiajam verslui. Pažiūrėkime, kas liko iš Laisvės Alėjos gyvasties, Kaune atsiradus prekybiniam monstrui pačiame centre? Pigesni tinklai? Gal būt, bet pažvelkime plačiau, juk tikrai esame maža rinka perkamosios galios prasme. Po 20 metų į Lietuvą žengia IKEA. Juk tai ne brangiausia parduotuvė...

 

Ar tik Lietuvos pramoninkus ir verslininkus nebus apėmęs postsovietinis godulys? Aišku, gražiai atrodo, kai sakoma, jog šalį iš nuosmukio gelbsti verslas, tačiau neseniai matėme skaičius, kurie rodo, kad Latvijoje vidutinė alga bene 14 proc. didesnė nei Lietuvoje, o juk ten krizė buvo bene ūmesnė ir su TVF rekomendacijomis visi finansai apkarpyti mažiausiai 25 proc...

Kodėl postsovietinis? Sovietiniais laikais bent Lietuvoje tokio mąsto niekas neįsivaizdavo. Verslas iš tiesų tempia ekonomiką kaip lėktuvas su vienu varikliu – per eksportą. Vidaus vartojimas neauga.

Jei ir auga, tai atvykstančių kaimynų, ypač baltarusių sąskaita. Bet tie dažniausiai perka importines prekes, kurių Baltarusijoje arba nėra, arba jos daug brangesnės.

Vidutinė alga yra labai sąlyginis, santykinis dydis. Mes neatsižvelgiame į šešėlinę ekonomiką, kuri sudaro apie 1/3 BVP, nelegalų darbą, taip pat į tuos milijardus litų, kuriuos siunčia mūsų emigrantai.

 

Ekonomikos augimas 2012 metų III ketvirtį – 4,4 proc. – to neprognozavo jokie ekspertai. Tad gal iš tiesų yra realus kai kurių politikų pažadas sparčiai didinti minimalią algą?

Niekada nemėgau skaičių. Pažiūrėkime, kiek kritome per keletą pastarųjų metų, ir nuo kokio „dugno“ tie augimo procentai? Tendencija yra pozityvi, bet trapi, neaišku, kiek ilgalaikė.

Mes gyvename globalioje erdvėje. Kiek aplink mus augančių rinkų? Minimali alga kai kam yra lyg panacėja. Yra nemažai šalių, kur jos nėra.

Lietuvoje MMA kėlimas yra ne toks paprastas dalykas. Padidinus ją, nereiškia, kad daugiau gaus mažiausiai uždirbantys. MMA pakėlimas paliestų ir viešąjį, biudžetinį sektorių. Mažajam, smulkiam verslui periferijoje tai gali sukelti problemų, bankrotų.

Man atrodo, kad MMA problemos sureikšminimas atitraukia dėmesį nuo daug svarbesnių, dramatiškų problemų. Po 30 metų Lietuvoje nebebus kam dirbti, mokėti mokesčių. Emigracijos tendencijos, demografinė kreivė yra tragiškos...

 

Ką turi padaryti Lietuvos valdžia, kad šalyje sumažėtų šešėlis: kad sumenktų kontrabandos mastai, atlyginimai vokeliuose, kad praskaidrėtų kiti ekonominio gyvenimo patamsiai?

Niekas taip nedemoralizuoja valstybės tarnybos, jos struktūrų, kaip nuolatinės reformos ir kas rinkiminį ciklą nutinkantis virsmas, darbo kurso kaita.

Ateina vieni ir sako – anie darė ne taip, po 4 metų – vėl atvirkščiai.

Nestabilumas, prisitaikymas, prisitaikėliškumas, išliksiu – visiems būsiu geras ir korupcija – sąlygos, kuriose mes gyvename. Neskaidrus partijų ligšiolinis finansavimas (pagaliau pakeistas), sąlygojantis nesąžiningo verslo gynimą iš jo remiamų politikų pusės.

Nebuvo nuoseklių ilgalaikių pasvertų pastangų kovai su šešėliu. Yra daug sąžiningo verslo, reikia su juo nebijoti kalbėtis, tada ir priemonės kovai su šešėliu bus efektyvios, mokesčių sistema bus efektyvesnė ir paprastesnė.

Aš kažkaip vis dažniau pastebiu, kad ypač įstojus į ES, gyvą žmogų vis labiau gožia sausi reglamentai, instrukcijos, taisyklių kūrimo taisyklės ir t.t.

 

Dabar vėl prabilta apie akcizo dyzelinui didinimą. Sakykite, ar įmanoma kažką įrodyti ES ir dėl kuro, ir dėl rūkalų, ar mūsų įsipareigojimai siekti ES vidurkio čia buvo teisingi ir nekvestionuojami?

Ne tada šunis laikas lakinti, kai metas į medžioklę eiti... Įsipareigojimai yra įsipareigojimai.

Manau, kad situacija gal kiek stabilizuosis degalų, alkoholio bei tabako kontrabandos požiūriu kitais metais. Rusija (nuo jos tiesiogiai priklauso Baltarusija) stiprokai kelia ir toliau didins kainas, akcizus. Gal kainų skirtumas nebebus toks drastiškas lyginant su Lietuva? Mažesni pelnai kontrabandininkams, didesnė rizika, žinoma, svarbu, ar naujoji Vyriausybė vykdys ryžtingai dabar dalijamus pažadus.

Bet kokių valstybės veiksmų sėkmę, mano galva, lemia daug veiksnių. Vienas jų, ar Vyriausybė dirba, kaip visuma, ar kaip atskiros tarpusavyje konkuruojančios žinybos. Kiek nepriklausomos nuo politinių skersvėjų ir principingos gali būti mūsų gausios ir įvairios specialiosios tarnybos?

 

Kodėl verslas taip vieningai atmeta progresinių mokesčių idėja, juk ne vienoje Europos valstybėje jie renkami?

Kažkas iš mano pažįstamų yra pasakęs: „pereikime pradžiai prie atlyginimų, vėliau galėsime pereiti ir prie progresinių mokesčių“. Humoras visada turi dalį tiesos. Iš dalies jau ir dabar yra progresiniai mokesčiai, o jei juos dar „suprogresinti“, tai užmuš bet kokią iniciatyvą, norą siekti ar uždirbti nors kiek daugiau. Atbaidysime galutinai labiau kvalifikuotus specialistus.

 

Kaip apskritai Rūmai vertina Lietuvos mokesčių sistemą? Ką siūlytumėte būsimoms valdžioms koreguoti?

Palinkėjimai tik du. Mokesčių sistemą reikėtų padaryti paprastesnę, galėtų būti mažiau pačių mokesčių, bet paprasčiau ir efektyviau administruojamų. Kodėl atskiri iki šiol nekilnojamo turto ir žemės mokesčiai? Ar ką davė titaniškos pastangos apmokestinti tarnybinių automobilių naudojimą savo reikmėms? Efekto mažai, o diskusijų buvo ištisi mėnesiai...

Kitas dalykas – mokestinė aplinka turi būti stabili ir prognozuojama. Mokesčių keitimą reikėtų svarstyti ne dažniau, kaip kartą per metus, geriausia tai daryti tvirtinant biudžetą.

 

Jaunimo nedarbas, didėjantys emigracijos keliai. Ar nebūtinas staigus ir veiksmingas planas, kaip paremti naujas darbo vietas, jaunus žmones, kurie nori imtis verslo? Dabar neretai dar nepradėjus triūsti, jau ateina sąskaitos – mokėti mokesčius.

Nedarbas, auganti emigracija – labai bauginantys dalykai. Reikalingas realus planas, vakarų patirties išnaudojimas. Yra tų instrumentų. Visos iki šiol taikytos priemonės tėra dalinės. Tą įrodo neslūgstantys emigracijos mąstai. Reikės išminties ir kantrybės, kad priemonės būtų realios ir duotų rezultatą.

Ekonomikoje staigūs būna tik nuosmukiai, skatinimo priemonės vaisius ima duoti po metų, kitų. Reikia, kad mūsų žmonės jomis patikėtų. Juk kas iš to mūsų deklaruojamo neveikiančio vieno langelio principo, kovos su kontroliuojančių institucijų skaičiumi, jei realiai mažai kas pasikeitė.

Girdėjau ir tokį pajuokavimą: „tautietis, susidūręs su mūsų teritorijų planavimo peripetijomis negali neemigruoti“.

 

Ar Pramonės, prekybos ir amatų rūmai rūpinasi kaip pritraukti investicijų, gerinti Lietuvos įvaizdį? Ar jūs daugiau dirbate su mūsiškiais?

Aš nemėgstu to pasakymo: „kelti valstybės įvaizdį“. Nesuprantu, ką jis reiškia. Turime gerėti patys, gerinti savo verslo sąlygas, investicinį klimatą, patrauklumą.

Juk, jeigu veidas kreivas, tai ir veidrodis taip rodo. Kaip kitaip tą įvaizdį pataisysi ar pagerinsi?

Investicijų pritraukimo srityje daug dirbame ir per savo partnerius užsienio prekybos, pramonės rūmus, bendromis pastangomis su savivaldybėmis per susigiminiavusių miestų projektus, forumus, verslo misijas ir t.t.

 

Kokia pozicija jums labiau priimtina – ar skolintis, išlaidauti, skatinti vidaus vartojimą, ar griežtai taupyti, siekti mažo biudžeto deficito, siekti euro?

Čia būtų geras klausimas kokiam nors mėgstančiam išmintimi sužėrėti ir pacituoti daugybę garsių pasaulio ekonomistų dabarties tautiniam analitikui.

Aš nematau prieštaravimo tarp protingo taupymo ir racionalaus išlaidavimo. Euras nėra savitikslis dalykas, mes jį turime, tik litais. Turiu omenyje lito fiksuotą susiejimą su euru.

 

Kokia pramonė, prekyba, amatai Lietuvoje turi daugiausiai perspektyvų, neišnaudotų galimybių?

Reikia labai rimtai pagalvoti apie mūsų regioninio vystymosi strategiją, investicinius prioritetus. Tuštėja ne tik miestai, išmiršta miesteliai ir kaimai. Neturime aiškesnės vizijos tokiai ūkinei veiklai, kaip mikroįmonės. Nelabai aiškus tas smulkaus ir vidutinio verslo apibrėžimas ir reglamentavimas.

Tai yra būtent tie ūkinės veiklos segmentai kuriantys darbo vietas ir taip vadinamą vidutiniąją gyventojų klasę. Jos mes beveik neturime.

 

 

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Gruodis     2012  
PrATKPŠS
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31 
Naujienos
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams
2018-11-09
„Sodra“ apie ligos išmokų skyrimą ir mokėjimą

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama