SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2017 m. • • • • • El. versijos 7 mėn. kaina 50,40 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2017 m. • • • • • El. versijos 7 mėn. kaina 50,40 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2012 m. gruodžio 10 d.
Nr. 46 (800) StraipsniaiPožiūrisNegalima bausti žmones mokesčiais         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Negalima bausti žmones mokesčiais

 

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako Seimo narys Remigijus Šimašius.

 

  Teisingumo ministerija informuoja, kad į gerąją pusę keičiasi verslo priežiūra. Kokius pagrindinius akcentus galėtumėte išskirti? Ar verslas išties nebelaukia įvairių kontrolierių su siaubu, kai nežinia ką tikrins, neaišku už ką baus?

Na, būtų per drąsu teigti, kad situacija visiškai gera, bet akivaizdu, jog kai kuriais atžvilgiais reikalai pagerėjo. Šiandien jau galime pasakyti, kad verslo prižiūrėtojai, inspektoriai nebeužsiima savotišku verslo terorizavimu. 2012 m. viduryje atliktoje apklausoje 60 proc. verslininkų teigia, jog inspektorių požiūris į juos pagerėjo, jie tapo mandagesni.

Jūs galite sakyti, kad tai paviršinis požiūris, tačiau aš manau, jog tai itin svarbu. Sutikite, kad kai mes išsikviečiame santechniką, jį pamatę juk nežinome, ar jis geras meistras, tačiau susidarome pirminę nuomonę: ar jis atėjo laiku, pasibeldė, nusiavė batus...

Tad ir verslo priežiūroje mes bent priartėjome prie to standarto, kad žmonės elgiasi žmoniškai.

O skirtingose institucijose situacija gėrėja sparčiau, kitur – lėčiau.

 

Pasiekta, kad beveik 50 proc. visų patikrinimų yra atliekama naudojant kontrolinius klausimynus. Iš viso parengta 67 klausimynai 31 skirtingai sričiai. Kas tai per trafaretai?

Kadangi problemų yra daugiau nei resursų joms spręsti, būtina susikoncentruoti į svarbiausius dalykus. Pirmas ir itin svarbus kontroliuojančių institucijų siekis – verslininkai, ūkio subjektai turi aiškiai suprasti, ko iš jų reikalaujama, kad nebūtų, kaip anksčiau, tik nuoroda, tarkime į 40 teisės aktų sąrašą. Tad klausimynai, kuriuose surašyti esminiai klausimai, taikytini, visų pirma, viešajam maitinimui, smulkiajai prekybai, grožio paslaugoms – didžiajai daliai smulkaus verslo, juose ir išdėstyta, kaip turi būti įrengta kirpykla, kokie sanitariniai reikalavimai ir t.t. Tas klausimynas yra viešas ir verslininkas mato, ką tikrins inspektorius, tad galima iki, sakykime, planinio patikrinimo trūkumus pašalinti.

Kitas dalykas – inspektoriai negali reikalauti „iš kepurės“, jiems taip pat žymiai paprasčiau dirbti, o jų vadovai irgi negali prasimanyti kažkokių nenumatytų reikalavimų. Manau, kad tai veikia ir kaip antikorupcinė priemonė, nes užkirstos sąlygos tikrinti bet ką ir bet kaip...

 

2012 m. viduryje trys verslo priežiūros institucijos pasirašė memorandumą dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų. Įsigaliojo dviejų datų taisyklė, ką tai duos verslui?

Kaip mokesčių srityje – apie jų keitimą reikia pranešti prieš pusmetį, taip dabar nustatyta, kad apie naujus reguliavimus būtina pranešti prieš tris mėnesius. Sakykime, įsigalios naujas prekių žymėjimas, reikia naujų produkcijos etikečių, pasikeitė reikalavimai įmonės patalpų įrengimui, juk tam reikia ir laiko, ir pinigų. Tad verslininkai jau prieš 3 mėnesius žinos, kokie nauji verslo priežiūros reikalavimai ir galės jiems pasirengti.

Mažareikšmio ženklinimo neatitikimai ir neadekvati kontrolierių reakcija į juos išties pridarydavo verslui problemų. Juk nėra reikalo iškart mojuoti nuobaudų kardu, jei nėra taško ant „ė“ kinų gamintos prekės aprašyme, kažkur nepadėtas kablelis. Tad šie pažeidimai nedaro vartotojui rimtos grėsmės ir galima apsieiti ne bauda, o įspėjimu, juolab nebus reikalaujama pakeisti visų etikečių.

 

Vis vien kelia nuostabą, kad veikia net 43 verslo priežiūrą atliekančios institucijos....

Šis skaičius su klaustuku ir priklauso, nuo to, kaip žvelgsime. Tarkime, Teisingumo ministerija prižiūri antstolius ir notarus, juos įtraukti, ar ne?

Kažkada buvo suskaičiuota 150 kontroliuojančių ir prižiūrinčių institucijų, kai kurios sujungtos per keturis metus arba panaikintos. Vykdant verslą prižiūrinčių institucijų reformą, mums svarbiausią buvo pakeisti tai, kaip jos veikia. Tikslas yra, kad jos būtų verslo pagalbininkėmis, konsultantėmis, o ne budeliai.

Tačiau apskritai, mano galva, jų yra per daug ir derėtų toliau koncentruoti. Juk vertinant prioritetus, tikrinimo riziką, manevro laisvę turi didesnė institucija, blogai, kai viena institucija įkurta vienam tikslui siekti...

Kai ką sparčiau padaryti mums trukdė opozicija, tuo pat reikalaudama staigesnių institucinių pertvarkų, funkcijų koncentracijos. Dabar būsima valdžia galės pati vykdyti reformas, apie kurias kalbėjo.

 

Yra parengtas elektroninių baudų taikymo įstatymo projektas, kuriam nepritaria antstoliai...

Egzistuoja nemenka problema – baudos išieškojimo kaštai siekia 100 litų, o pati bauda – keliolika litų. Antstoliai sutinka, jog valstybė veiktų kaip vienas išieškotojas – jei jūs skolingas vienai institucijai 10, kitai 20 litų, tai išieškojimas bus konsoliduotas – išreikalauti iškart 30 litų bus pigiau. Jie nesutinka, kad būtų suprastintas išieškojimas ir lėšas mokesčių inspekcija nurašytų nuo asmens turimos sąskaitos. Galbūt nenorima investuoti į centralizaciją ir procedūrų atpiginimą.

 

Valstybės tarnautojai skatinami pranešti apie galimai daromas korupcines ir kitas neteisėtas veikas institucijose, siūloma užtikrinti visišką jų anonimiškumą. Ar veikia tokia „skundimo“ sistema?

Aš manau, kad yra visokių atvejų – dalis valstybės tarnautojų pagal darbų apimtis ir atsakomybę uždirba ryškiai per mažai, yra tokių, kurie už buvimą darbe gauna per daug... Antikorupcinės iniciatyvos yra svarbios, sudarytos galimybės pranešti STT apie galimus piktnaudžiavimus, garantuojamas anonimiškumas ir apsauga.

Yra parengtas procedūrų aprašymas, kaip apsaugoti nuo viešumo asmenį, pranešusį apie korupciją. Taip turėtų būti kuriama nepakantumo atmosfera, formuojama pilietinė visuomenė. Tačiau tai nelengvai skinasi kelią. Štai jau du metai galioja Viešojojo administravimo įstatymo pataisos, kurios suteikia teisę verslo priežiūrą vykdančiam inspektoriui „paskųsti“ savo vadovui, kad koks nors reikalavimas per brangus, kvailas, neduoda jokios naudos. Žvelgdamas į ataskaitas matau, kad tokių atvejų kaip ir nėra, o kita vertus, atėję pas verslininką kontrolieriai neretai bėdoja, kad dėl šiokių ir anokių reikalavimų kalti ten viršuje sėdintys viršininkai... Tad tuomet sunku sužinoti, kaip realybėje veikia vienas ar kitas teisės aktas.

 

Kodėl Lietuvos teisininkai vis bando atrasti dviratį ir kurti kažkokius hibridus. Ko tik mūsų teisėje nėra – dalis iš Amerikos, kita – iš Ispanijos, Kanados ar Vokietijos... O kodėl nepaėmus mums turbūt artimų pavyzdžių iš, tarkime, Suomijoje esančio Ukmergės dydžio miestelio?

Na, turinio prasme – taškinis nusižiūrėjimas, mano galva, yra problema. Aš visada teisės aktų aiškinamuosiuose raštuose norėjau matyti, kodėl taip daroma, koks tikslas, kokios alternatyvos?

Manau, jog situacija pagėrėjo, tačiau dera pripažinti, kad dar dažnai siūlomos priemonės nežinomam tikslui...

Kalbant apie teisėkūros procedūrą, siekiant tai išgyvendinti, mums yra kur tobulėti, tačiau ir mes turime pasiekimų, kuriais domisi kitos šalys. Visų pirma turiu mintyje teisės aktų viešinimą, akivaizdu, kad čia situacija pasikeitė 180 laipsnių. Nes, atėjęs dirbti, radau kai kuriuos teisės aktų projektus, kurie buvo rengiami 10 metų ir nė vienas nepaviešintas... Dabar nėra kito būdo perduoti kitų ministerijų peržiūrai dokumento jo nepaskelbus internete. Čia esame tarp kelių pirmaujančių šalių.

 

Jūsų manymu, ar pasiteisino modelis, kai Teisingumo ministerija tapo vienintelė visų rengiamų teisės aktų vertintoja? Tai didelė atsakomybė, bet ar pakanka ekspertų? Kita vertus, ar toks teisinio vertinimo monopolis nesudaro galimybių piktnaudžiavimui ar sąmoningai paliekamoms landoms?

Skirtingais aspektais teisės aktai vertinami skirtingų institucijų ir dabar. Anksčiau formaliai tarsi buvo atskirta – Teisingumo ministerija vertino įstatymų projektus, o Vyriausybės teisininkai –Vyriausybės nutarimus. Neretai teisinės diskusijos užsitęsdavo, (sakoma, kur 2 teisininkai – 5 nuomonės), vykdavo atsakomybės išplovimas, tad koncentravimas vienoje vietoje nėra blogai.

Ar tai būtinai turi vykti Teisingumo ministerijoje – kitas klausimas. Gali būti ir nepriklausoma teisinio vertinimo institucija, panašiai kaip Europos teisės departamentas, ateityje, manau, galėtų veikti ir nepriklausoma teisės aktų rengimo institucija.

Dar norėčiau pasakyti, kad ekspertus iš šalies kartais būtina samdyti. Juk yra tokių funkcijų, bylų, kur prireikia teisinės paslaugos kartą per 4 metus. Nejau tam laikyti etatą? Aišku, būna ir perlenkimų, čia kiekvienu atveju dera žiūrėti atskirai.

 

Teisingumo ministerija užregistravusi bene 40 politinių partijų Lietuvoje, rinkimuose dalyvavo 28. Ar čia mūsų pilietinis nebrandumas, ar tiesiog ūmus demokratijos proveržis?

Tas teorinis partijų skaičius, galvoju, mažesnė bėda, nei daug kam atrodo. Čia tik gali būti vienintelė našta mokesčių mokėtojams, kai savivaldybės turės suteikti patalpas, jei partija gauna atitinkamą skaičių mandatų. Juk kitos negauna nei subsidijų, nei kitų dalykų, žmonės mena gal keliolika pavadinimų.

Galbūt aktualesnis dalykas – mirusių juridinių asmenų buvimas registre. Čia reikia ryžtis supaprastinti tvarką (esame jau ir Seimui perdavę tai numatančius teisės aktų projektus), kaip padaryta norintiems uždaryti akcines bendroves. Tokiu principu ir partijas lengviau uždaryti, galbūt paradoksalu, tačiau procedūra analogiška.

 

Jūs esate Liberalų sąjūdžio narys bene nuo 1995 metų. Ar Lietuvoje yra išpurenta dirva tokiai ideologijai? Juk neretai jūsų idėjos „sueina“ į valstybės vaidmens neigimą ir visų paslaugų, funkcijų, turto privatizavimą. Panaikini valytojų etatus ir samdai privačią kompaniją gerokai brangiau...

Pradedu nuo antrosios klausimo dalies ir sakau, kad dėl to viso privatizavimo reikia vertinti kiekvienu atveju atskirai. Štai mūsų ministerijoje atsisakius savo transporto priemonių, išlaidos nuomojamoms sumažėjo bene 3 kartus. O dėl, tarkime, informacinių technologijų, galbūt per daug samdoma iš šalies, nes tuomet visi smulkūs pakeitimai apauga ilgomis procedūromis.

O liberalų potencialas dar nėra Lietuvoje atskleistas, išnaudojamas. Tam galbūt įtaką daro mūsų oponentai mus šaržuodami ir kabindami etiketes, taip pat nepadėjo įvairūs susiskaldymai. Liberalų sąjūdis rinkimuose nuosekliai, nesiblaškydamas išsakė ir gynė savo idėjas, rinkėjai tai įvertino – gavome bene 47 tūkst. daugiau balsų nei anuose rinkimuose į parlamentą. Taip, kad perspektyvos geros...

 

Esate vadovavęs Laisvos rinkos institutui. Ar nemanote, kad mūsų vis dar daug ką kuriančioje ir pertvarkančioje šalyje laisvosios rinkos dėsniais kartais dangstomas paprasčiausias darbo, prekių, paslaugų kainų diktatas?

Visada išlieka grėsmė, kad prisidengus viena idėja daroma kitkas. Aš dažniausiai gana akivaizdžiai matau štai ką – prisidengus vartotojų teisių gynimu, stumiamos grynai monopolinės iniciatyvos. Tai yra daugelyje sričių. Na tai kas, kad vartotojų teisės Lietuvoje ginamos bene griežčiausiai palyginti su Europa, o prekių kainos didesnės...Na, sakykime, tai, kad daugybė internetinių pardavėjų neprekiauja Lietuvoje ir yra didžioji vartotojų problema.

O jei mes nuoširdžiai kalbame apie laisvą rinką, tai niekas neturi sukurti barjerų ateiti ir pasiūlyti tai, ką geriausiai darai, neriboti konkurencijos.

 

Kaip suprantame, liberalų rėmėjas ir rinkėjas – vidurinioji klasė. Ar sutiktumėte, kad jos neįmanoma Lietuvoje sukurti neįvedus progresinių mokesčių?

Aš čia nematau jokios logikos. Neseniai skaičiau ekonomistės A.Maldeikienės straipsnį apie tai ir buvau šokiruotas dėl esminės logikos nebuvimo. Ten sakoma, kad dėl progresinių mokesčių vidurinioji klasė mokėtų mažiau ir lyginama su JAV. Ten juk pajamos didesnės, ten mokėdamas progresinius mokesčius sumoka mažiau, tačiau Lietuvoje realybė kita. Čia reikia ne išlaikyti tą viduriniąją klasę, o ją sukurti. Ar mes norime apmokestinti tuos žmones, kurie jau išsikapanojo iš mažesnio atlyginimo ribų? Čia yra daug mitologijos. Galvočiau, kad įmonių vadovų, teisininkų, kurie, tarkime gauna 5 tūkst. litų atlyginimą yra mažiau, nei tiek uždirbančių tolimųjų reisų vairuotojų.

Nereikia siekti bausti žmones mokesčiais už tai, kad jie daugiau uždirba.

 

Daug kas dažnai iš įvairių tribūnų kalba, jog Lietuvoje mažai teisingumo? Ar po jūsų darbo ministru to teisingumo padidėjo?

Idėjų istorija liudija, tai aprašė Harold Berman, kad labiausiai tarpusavyje konkuruoja dvi idėjos. Viena – tiesos ir teisingumo idėja, tai suprantama aišku, iš to kyla revoliucijos. Kita, žinoma, yra tvarkos idėja. Žmonės nemėgsta netvarkos, neatsitiktinai ir viena partija taip pasivadino. Šios abi idėjos artimos žmonėms ir visada gali pasakyti, kad abiejų dalykų yra per mažai.

Lietuvoje teisingumo siekis vis dar įstringa biurokratinėse procedūrose, jas reikia padaryti žymiai paprastesnėmis.

Manau, kad dalį siekių pavyko įgyvendinti, kad teisėjas taptų teisėju, o ne raštininku. O teisingumas – universalus, o ne atskirai kiekvienam taikomas, tad, kaip ir sakiau, jo visada trūko ir trūks...

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Gruodis     2012  
PrATKPŠS
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31 
Naujienos
2017-05-25
Fiziniai asmenys, PVM mokėtojai, jau gali i.SAF portale išrašyti ir gauti elektronines PVM sąskaitas faktūras
2017-05-17
Nedeklaravusiems brangaus nekilnojamojo turto ir nesumokėjusiems mokesčio, VMI siunčia priminimus
2017-05-16
Tūkstančiams gyventojų „Sodra“ siųs vyšninius vokus
2017-05-12
Vaiko priežiūros išmokas „Sodra“ mokės 5 dienomis anksčiau
2017-04-25
Iš PSD įmokų skolininkų sąskaitų „Sodra“ priverstinai nurašė 780 tūkst. Eur
2017-04-19
VMI: teikiant pajamų deklaraciją, reikia nurodyti ir užsienyje gautas pajamas bei informuoti apie elektronines sąskaitas
2017-04-13
Tūkstančiai gyventojų nesusigrąžino gyventojų pajamų mokesčio permokos
2017-04-07
VMI jau pervedė pirmąsias pajamų mokesčio permokas
2017-03-31
Gyventojams pasikeitė atsiskaitymo už komunalines paslaugas internetu tvarka
2017-03-30
PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis VMI galima perduoti paprasčiau
2017-03-28
„Sodra“ pradeda nesumokėtų PSD įmokų priverstinį išieškojimą
2017-03-02
Pensijų kompensacijos senjorams bus išmokėtos kovą
2017-03-02
VMI pirmą kartą suformavo preliminarias Avansinio pelno mokesčio deklaracijas
2017-02-17
VMI: užsienio kompanijoms lengviau registruotis mokesčių mokėtojais
2017-02-15
VMI skelbia ilgalaikių skolininkų sąrašą
2017-01-24
Nemokantiems PSD įmokų, skolas „Sodra“ išieškos priverstiniu būdu
2017-01-12
Prašymus antstoliams dėl skolų išieškojimo galima teikti ir internetu
2017-01-12
Nuo sausio – elektroninės žemės sklypų kadastro duomenų bylos
2017-01-09
VMI vertins važtaraščių duomenų teikimą į i.VAZ
2016-12-14
Mokestį už „prabangų“ nekilnojamąjį turtą deklaruoti ir sumokėti privalu iki gruodžio 15-osios
2016-12-11
Registrų centras ragina bendroves pakeisti įstatus dėl euro įvedimo
2016-12-07
Gruodį – paskutinis I-ojo etapo pensijų kompensacijų mokėjimas
2016-12-07
Laiku nesumokėjus PSD įmokų, pirmiausia reikia padengti skolą
2016-12-01
Nuo gruodžio 1 d. – nauja apskričių VMI struktūra
2016-11-08
VMI pradėjo pervesti gyventojų skirtą paramą įvairioms organizacijoms ir partijoms
2016-11-02
Įdarbinusiems jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones kompensuos dalį darbo užmokesčio išlaidų
2016-10-20
VMI primena: „atminties“ neturinčių taksometrų registravimas mokesčių inspekcijoje tik iki spalio 30 d.
2016-10-18
Nuo lapkričio 2 d. keičiasi Registrų centro klientų aptarnavimo Vilniuje tvarka
2016-09-23
Nuo šiandien galima testuoti PVM sąskaitų faktūrų (i.SAF) ir elektroninių važtaraščių (i.VAZ) sistemas
2016-09-23
Nuo spalio 1-osios visos įmonių deklaracijos turės būti teikiamos tik elektroniniu būdu

Adresas: Pylimo g. 8/2 - 13, Vilnius LT-01118
Tel.: (8 5) 231 06 66
Fax.: (8 5) 231 06 66
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama