SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 7 mėn. kaina – 52,50 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 7 mėn. kaina – 52,50 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2012 m. lapkričio 26 d.
Nr. 44 (798) StraipsniaiPožiūrisGyvename melo ekonomikoje         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Gyvename melo ekonomikoje

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako Vilnius universiteto docentė Aušra Maldeikienė.

 

Kaip jums atrodo progresinių mokesčių idėja Lietuvoje, kokiose ES šalyse jie sėkmingai funkcionuoja?

Šie mokesčiai, manau, būtini, jų nėra tik Rusijoje ir jos satelituose... Jų principas – nustatoma metinė suma, kuri žmogui reikalinga tiesiog išgyvenimui toje šalyje, nuo šių lėšų mokesčiai neimami – 0 tarifas. Tenai sveiko proto žmonės suvokia, kad valgo ir vaikai (kas Lietuvoje neretai pamirštama), tad ir kiekvienam vaikui skiriama tam tikra neapmokestinama suma, tarkime po 3 tūkst. vaikui. Tad, sakykime, JAV tėvo ir mamos – šeimos – vidutinės pajamos, nuo kurių neimami mokesčiai – apie 45 tūkst. per metus ir auga du vaikai, tad iki 39 tūkst. jie nemokės mokesčių. Mano galva, Lietuvoje tarp partijų gali vykti vienintelė diskusija, kokia ta vidutinė metinė nulinio tarifo suma: kairieji, tarkime, siūlo 18 tūkst. litų+2 tūkst. už vaiką, dešinieji – 15 tūkst.+ 500 litų už vaiką.

 

Tai lyg ir paprasta, kodėl tuomet stringa tokios metodikos pritaikymas?

Man visada keista, kad tie, kurie tuos mokesčius bando komentuoti ar kritikuoti, nelabai supranta esmės. Negali parašyti elementarios progresinių mokesčių formulės. Aišku, labai daug samdomų darbuotojų Lietuvoje ir gauna tuos 15 tūkst. litų per metus – 1 100 litų per mėnesį, plius pridedame sumą vaikams. Tad biudžeto įplaukos pirmus metus smuktų, bet tvarkyti ekonomiką kitaip – paprasčiausiai neįmanoma, negalima kitaip sukurti tvirtą viduriniąją klasę. Gero ekonomisto Miltono Friedmano plokščiųjų mokesčių idėją neretai perėmė kvailiai, nes būtent jis sakė, kad 0 tarifas turi būti iki išgyvenimui skirtos sumos, o tada visi moka vienodai. Dabar nuo 850 litų rinkti visus mokesčius naudinga biurokratams, kurie po to atgal dalina pašalpas...

Žodžiu, mes tik mokame gąsdinti, kad jei gausi 3000 Lt bus vienas tarifas, o jei 3001 Lt – žymiai didesnis, (juk mokėtume nuo to 1 lito) tai ekonominė nesąmonė, neturinti nieko bendro su progresiniais mokesčiais.

 

Ar minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas išties skausmingas ne tik smulkiajam verslui, bet ir visai pramonei? Juk klestintis stambusis ir taip turbūt ne grašius darbuotojams moka. Gal galima kažkokia diferenciacija?

Čia nemaža dalis mito. Žmones atleidžia kasdien, jie palieka šalį ir šių procesų analizės nėra. Darbdaviai sako, kad negalime kelti MMA, tuo pat teigia, kad trūksta darbininkų ir atsivešim jų iš Kinijos. Bėda, kad mes neturine tikslios ekonominės statistikos, tikslių skaičių ir gyvename, sakyčiau, melo ekonomikoje.

Sovietmečiu tai irgi buvo – nieko parduotuvėje nėra, bet visi pavalgę, egzistavo blato santykiai ir t.t., jei jų neturi – kvailys. Dabar meluojama, jog labai daug žmonių gauna MMA. Tačiau situacija juk kitokia: vieni dirba už tą MMA keliose vietose, kiti – gauna vokelius, prasimano kitokių šalutinių pajamų.

Baisiausia, kad tikrai yra dalis žmonių , kurie gauna tik MMA ir jie pakliūva į kreivų veidrodžių karalystę – jie su ta suma skurdžiai, o aplink – gerai gyvenantys...

 

Na, bet Lietuvoje stebimas ekonomikos augimas...

Biudžeto deficitą galima subalansuoti išvarant žmones iš šalies... ir nedarbas mažėja. O juk išvykstama, ypač iš provincijos, tiesiog iš nevilties – ne mokytis ir ne pasižmonėti.

Dabartinėje melo ekonomikoje daug kalbama apie aukštas technologijas, kas bus 2030 metais, o Lietuvoje šiandien trūksta pardavėjų ir tolimųjų reisų vairuotojų. Va, tau ir aukštosios technologijos... Numarinta amatų mokymosi struktūra, aukštasis mokslas labai žemos kokybės, nes Lietuva neturi tiek aukštos kvalifikacijos dėstytojų, kiek yra aukštųjų mokyklų. Taip, kad valdžios ponai, imkite kalbėti sąžiningai. Kur šeimos su mažiausiai dviem vaikais, gyventojų prieaugis? Kodėl pinigus atėmėt iš pensininkų ir atidavėt šeimoms – vaikams iki 2 metų auginti, tarsi vėliau tas vaikas pradeda dirbti, ar nustoja valgyti?

 

Daug kas sako, jog reikia mažinti darbo apmokestinimą. 2011 metų duomenimis, Lietuvoje viena darbuotojo valanda darbdaviui atsieina 5,5 euro, na, o Estijoje – 8,1 euro. Tik Bulgarijoje ir Rumunijoje darbo sąnaudos mažesnės nei Lietuvoje – tenai atitinkamai 3,5 ir 4,2 euro už valandą.

Čia irgi reikia tam tikros analizės, galima įžvelgti ir neproporcingai apmokestinamą darbą. Tačiau ir vėl yra melo ekonomikos. Paprastas pavyzdys – verslo liudijimai, jų tokių niekur pasaulyje nėra ir tai Lietuvos įnašas į ekonomikos raidą...

Štai žvelgiu aš į vienos kandidatės į Seimą deklaraciją. Uždirbo per metus 152 tūkst. Lt, sumokėjo 345 litus mokesčių, verčiasi individualia veikla – šachmatininkė... Gal čia kažkas neteisingai užpildyta, bet pats faktas absurdiškas. Vėl melo ekonomika. Žmogus gaunantis dileles sumas išvengia mokesčių, o sugraibantis 10 tūkst. litų per metus juos visus sumoka ir po to eina valstybės prašyti pašalpos.

 

Korupcijos šaknys mūsų katalikiškame krašte giliai įleistos. Ar veikia Lietuvoje visuotinis turto ir pajamų deklaravimas? Kaip čia nemažai tarnautojų, politikų, gaudami du ar tegu keturis tūkstančius sugeba ir namui, ir vilai, ir apskritai prabangiam gyvenimui susitaupyti? Nejau visi jie dalyvauja kokiuose viešuosiuose pirkimuose?

Viskas galėtų veikti, jei rimtai veiktų mokesčių inspekcija. Normalioje valstybėje jau pirmas teismo posėdis išspręstų, kokios tavos pajamos ir kokie turtai. Žinoma, jei teismuose sėdi venckienių išsilavinimo teisėjai, reikalai nejudės. Na, išgirdus pradžioje tokias kalbas, tarsi juokinga, bet tas greitai praeina, juk tokie teisėjai turi spręsti ir ekonomines bylas, susigaudyti mokesčiuose.

 

Kaip galima suderinti du dalykus – mažinti valstybės išlaidas ir kartu didinti paramą verslui?
Šitie indai sunkiai susieina. Na, išties, rodikliai kalba, kad Lietuvoje verslas skatinamas labiausiai palyginti su ES – 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.

Viskas čia gražu, tik mes nežinome, ar tai efektyvu. Jei verslą paskatinai 1 litu ir gavai bent 1,30 Lt, jau neblogai, bet jei nulį, tai anoks čia skatinimas. Tarkime viešasis sektorius ir jo dalis – vidurinis mokslas. Tai jis neadekvačiai brangus, mokytojai tikrai gauna geras algas ir jų smarkiai per daug. Na, tas geras uždarbis – vos virš 2 tūkst. litų – antra vertus nėra kalnai. Bet mes nežinome, kiek gauna kiti vokeliuose, kaip mūsų kainas iškraipo tie 4 milijardai, kurie kasmet pasiekia Lietuvą iš emigracijos. Tai didelis spaudimas kainoms, jei tuos nesukurtus mūsų pinigus išimtume iš rinkos, verslas negalėtų taip žaisti kainomis, jo būtų daugiau. Kaip pasaulis atrodo išties mažai uždirbančiam ir pinigų iš užsienio negaunančiam? Čia aš vėl apie melo ekonomiką...

 

Keli privatizuoti tabako, konditerijos, cukraus fabrikai, telekomas – viena kita kompanija atrado Lietuvą. Ar mes esame neįdomūs, ar nepatrauklūs, kad tų investicijų ne itin daug? O juk ir specialistų šalyje turime, ir įsikūrę esam tarp Rytų ir Vakarų rinkų...

Dėl užsienio investicijų – iš Lietuvos pinigai ir išvežami. Pernai tokiu būdu iš BVP iškeliavo 1,8 mlrd. litų. Užsienio investicijos yra gerai, kai yra ekonominė nauda, kaip ir kalbant apie verslo skatinimą.

Reikia pripažinti, kad investuotojus atbaido labai maža rinka. O dėl kaimynų rinkų? Kas čia gali būti, jei mūsų darbas iš ryto atsikėlus yra iškeikti Rytus...kad tikrai atrodytum lojalus valstybei. Daug mūsų politikų įvaldę tą pačią sovietinę retoriką ir neieško naudingų interesų, o dairos priešų. O atradęs, nejau imsies su juo verslo...

 

Lietuvoje 1,4 mln. dirbančių žmonių užtikrina 1,1 mln. įvairiausių pensijų mokėjimą. Šalis sensta, išvažiuoja jaunimas, kas bus su mūsų senatve? Ką reikėtų visų pirma daryti su Sodra? Kodėl neįsivažiuoja privatūs pensijų fondai?

Naivu tikėtis, kad privatūs pensijų fondai sukurs jums pensiją. Turtingiesiems ir be jokių fondų gerai bus, su mažomis pajamomis tokie fondai neturi prasmės. Kai esi privačiame fonde, esi labai priklausomas nuo rinkų svyravimo ir kas gali pasakyti žmogui, kuris taps pensininku po 30–ies metų, kokia bus situacija?

Kaip papildoma dalis, privatūs fondai atrodo neblogai. Kokios pervartos ar pertvarkos sistemoje bus, pensijas reikės mokėti, nors senukams šioje šalyje ir nėra vietos...

 

Nekalbant apie pakankamai mažą valstybės skolą ir Lietuvos namų ūkiai yra mažiausiai Europoje įsiskolinę. Už estus turime perpus, o už danus – net 5 kartus mažiau skolų. Ką tai rodo: atsargumą ar menką gyventojų perkamąją galią?

Greičiausiai abu. Juk ir ekonominio pakilimo metu skolintis banke daugeliui buvo ne pagal galimybes. Aš daugiau bijau, kad dabar auga įsiskolinimai tose greitosiose bendrovėse, tie staigūs kreditai. Tai gali tapti socialine problema, nes žmonės nelabai suvokia, ką daro.

O dėl valstybės skolos, tai mes tikrai mažai įsiskolinę, tačiau irgi darosi neaišku, kas tas nedideles skolas gražinės, jei jaunimas taip emigruos?

Sovietai apskritai skolų neturėjo ir biudžetas buvo subalansuotas, tačiau nebuvo tvarkinga ir protinga pati valstybė...

Mes neretai norime visą problemų kompleksą išspręsti kokiu vienu staigiu sprendimu ir dažnai nepavyksta...

 

Lietuvos ekonomiką jūs esate įvardijusi kaip vidaus (turgų ir dėvėtų drabužių), kurią vadinate „gariūnai. lt“, ir eksporto, sąlyginai vadinamą „ateiviai. com“...

Na, čia juokaudama kažkada prasitariau. Čia vėl tas pats – apie melo ekonomiką. Nežinia, kas, kiek uždirba, kokius mokesčius sumoka iš Gariūnų ir verslo liudijimų.

Tačiau vaikus į mokyklą leidžia, už juos kiti sumoka.

O apie Lietuvos laukiančią gerovę aš girdžiu įsivaizduojant: ateis vieną gražią dieną užsieniečiai, nupirks mūsų prekes, duos mums daug pinigų, mes tapsime velniškai turtingi. Jei turi restoraną Rotušės aikštėje Vilniuje, galbūt toks modelis veikia. Tačiau ar jis galioja Zapyškyje, kiek ten ateivių nusileidžia?

 

Mes neseniai išgirdome naujieną, gal jūs žinote, kas yra ta generuojanti ekonomika?

Aš tokio termino nesu girdėjus ir mačius. Čia tarsi kurianti ekonomika, bet kiekviena ekonomika tokia yra. Žodžiu, čia kaip koks reklaminis šūkis, kurio turinį sunku įvardinti.

 

Buvo išmintinga visiškai atmesti valstybės vaidmenį ekonomikoje – visagalė laisvoji rinka viską sureguliuos. Dabar vis pasigirsta žymių ekonomistų minčių, kad iš Čikagos plačiai po pasaulį pasklidusios Miltono Friedmano idėjos tarsi nepasiteisino, kapitalizmas irgi nesukūrė rojaus žemėje...

Na, kapitalizmas – gyva, kintanti sistema. Būtent jo gyvybingumas, ta susikalbanti demokratija ir yra jo didžioji jėga. Kapitalizmo formų yra labai daug. Štai, tarkime, Šveicarija, kurios niekaip neįtarsime rinkos nepaisymu, savo Konstitucijoje yra įrašiusi, kad esant problemoms, valstybė gali atšaukti laisvosios rinkos principus.

Kapitalizmas, koks jis susiformavo per pastarąjį šimtą metų, jis yra gyvybingas ir grindžiamas sveiku protu. Laisva rinka leidžiama iki to momento, kol pradeda daugeliui žmonių trukdyti gyventi.

Lietuvoje dažnai į pasaulį žvelgiama ideologizuotai, neretai bandoma spręsti problemas tarsi iš jėgos ir galios pozicijų, o ne vienos partijos ideologija – pinigai...

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Gruodis     2012  
PrATKPŠS
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31 
Naujienos
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams
2018-11-09
„Sodra“ apie ligos išmokų skyrimą ir mokėjimą
2018-11-06
VMI pradėjo pervesti gyventojų skirtą paramą organizacijoms bei partijoms ir viešai skelbia duomenis
2018-10-26
Iki lapkričio 15-osios reikia sumokėti žemės mokestį
2018-10-15
VMI: 7 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų pamiršo pateikti GPM313 deklaraciją

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama