SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2012 m. lapkričio 12 d.
Nr. 42 (796) StraipsniaiPožiūrisLietuvos bankas – ne tik uolus priev...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Lietuvos bankas – ne tik uolus prievaizdas...

Į „Mokesčių“ žinių“ klausimus atsako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas VASILIAUSKAS.

 

Regis, viena iš pagrindinių Lietuvos banko funkcijų – palaikyti valiutos stabilumą. Sakykite, ar lito susiejimas su euru jau savaime neužtikrina to stabilumo? Kaip apskritai jūs vertintumėte šias „jungtuves“, kurių dešimtmetis sukako 2012 metų vasario 2 dieną?

Manau, šios jungtuvės yra sėkmingos. Nuosekliai mažėjo lito ir euro palūkanų normų skirtumai, pigo ir Vyriausybės, ir ūkio subjektų skolinimasis, stiprėjo valstybės finansų drausmė, neliko erdvės spekuliacijoms dėl kurso, augo finansų rinkos, o kartu ir ekonomikos stabilumas. Kaip žinoma, fiksuotojo lito kurso politikos teisinis pagrindas yra nuo 1994 m. balandžio 1 d. galiojantis Lito patikimumo įstatymas. Jis nustato, kad Lietuvos bankas turi išleistus į apyvartą litus visiškai padengti aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis ir užtikrinti bazinės valiutos keitimą į litus fiksuotuoju kursu. Gal kas nors nepastebi ar nežino, bet Lietuvos bankas šį susiejimą įgyvendina kasdien oficialiu kursu neribotai keisdamas komercinių bankų litus į eurus, ir atvirkščiai. Taip užtikrinamas visoje šalyje galiojantis nekintamas lito kursas.

 

Lietuvoje vyrauja skandinavų bankai, nors kapitalo kilmė turbūt nėra svarbus faktorius. Ar Lietuvos bankas neįžvelgia mažėjančią konkurenciją, savotiškus susitarimus nustatant įvairių paslaugų įkainius?

Nors teisės aktai Lietuvos bankui nesuteikia teisės tiesiogiai reguliuoti kredito ir mokėjimo įstaigų mokėjimo paslaugų ar bankų kortelių operacijų įkainių, bet aiškiai suvokdami mokėjimo rinkos pokyčių svarbą vartotojams, o ypač mažiau pasiturintiems žmonėms, jau senokai ėmėmės iniciatyvų, padedančių didinti mokėjimo paslaugų rinkos skaidrumą ir skatinti konkurenciją. Lietuvos bankas pernai spalį ėmėsi iniciatyvos viešai skelbti dažniausiai naudojamų paslaugų įkainius. Lietuvos banko interneto svetainėje sukurta rubrika „Mokėjimo paslaugų įkainiai“ (http://www.lb.lt/ikainiai). Jame skelbiami 37 standartinių įkainiai šalies bankuose, kredito unijose, didžiausiose mokėjimo įstaigose ir elektroninių pinigų įstaigoje. Svetainėje nurodomos vietinių pervedimų litais, pervedimų užsienio valiuta, gautų lėšų įskaitymo, sąskaitos tvarkymo, grynųjų pinigų operacijų, valiutos keitimo, debeto kortelės išdavimo ir tvarkymo, įmokų už paslaugas, tiesioginio debeto kategorijos. Siekiant sudaryti vartotojams galimybę pasirinkti pigiausią paslaugų teikėją, atskiroje skiltyje skelbiami „Mažiausi standartiniai įkainiai“.

 

Ar konkrečiai – šalies bankininkystėje šie Lietuvos banko veiksmai pastebimi?

Lietuvos banko iniciatyva viešai skelbti įkainius neliko be atsako. Netrukus po šio žingsnio mokėjimo rinkoje stebėtas įkainių mažinimo ciklas, kurį pradėjo viena iš didžiausių mokėjimo paslaugas teikiančių įstaigų – „Lietuvos paštas“. Ši bendrovė mokestį už vieną iš populiariausių mokėjimo paslaugų – komunalinių paslaugų įmokų priėmimą – sumažino jau po dviejų darbo dienų nuo įkainių paskelbimo Lietuvos banko interneto svetainėje. Iš viso nuo įkainių skelbimo pradžios bankai, mokėjimo įstaigos ir kredito unijos jau sumažino 12 įkainių. Žinoma, laimėtume visi, jei į Lietuvą ateitų naujų rimtų žaidėjų (tiek bankų, tiek ir kitų dalyvių, galinčių konkuruoti su bankais). Deja, kol kas pasaulio bankų sektoriuje situacija nėra pati geriausia, ir bankai neskuba eiti į naujas rinkas.

 

Sveikintina, kad iš konkurencijos, kaip visada, laimi vartotojai. Ar gali bent kiek prilygti bankams įvairios mokėjimų įstaigos?

Sąlygas kurtis mokėjimo paslaugas teikiančioms įstaigoms sudarė 2009 m. pabaigoje priimti Mokėjimų ir Mokėjimo įstaigų įstatymai bei nuo šių metų pradžios įsigaliojęs Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas. Šiuo metu veikia 28 Lietuvoje įsteigtos mokėjimo įstaigos ir viena elektroninių pinigų įstaiga, pirmą tokią licenciją iš Lietuvos banko gavusi šių metų rugsėjo pabaigoje. Šiemet pirmą kartą atliktas Lietuvoje bankų teikiamų mokėjimo paslaugų sąnaudų ir jų padengimo pajamomis tyrimas. Jis apėmė bankų grynųjų pinigų operacijas, kredito pervedimus, tiesioginio debeto operacijas ir mokėjimo korteles. Tyrime dalyvavo 9 šalyje veikiantys bankai, priklausomai nuo paslaugos užimantys 76–98 proc. bankų rinkos. Tyrimo išvadose nurodyta, kad, siekiant mažinti mokėjimo paslaugų teikimo sąnaudas ir sudaryti prielaidas mažėti įkainiams, skatintini bankų paslaugų kainodaros pokyčiai, mokėjimo paslaugų infrastruktūros plėtra, pažangių mokėjimo būdų prieinamumas ir išmanymas, naujų žaidėjų aktyvumas rinkoje. Bankų mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimus planuojama atlikti reguliariai. Taip pat ketinama imtis iniciatyvos palyginamąjį tyrimą atlikti kartu su kaimyninėmis Europos Sąjungos šalimis.

 

Kodėl Europoje populiarus atsiskaitymas tiesioginiu debetu Lietuvoje turi labai mažą paklausą?

Priežasčių gali būti įvairių. 2012 m. vasarį Lietuvos banko užsakymu atliktos apklausos metu daugiausia respondentų (66 proc.) nurodė, kad tiesioginio debeto paslauga nesinaudoja, nes nėra poreikio. 23 proc. nesinaudojančių tiesioginio debeto paslauga nurodė, kad jie nori patys spręsti, kada apmokėti sąskaitas. Be to, buvo nurodžiusių (9 proc.), kad šia paslauga naudojasi kitas šeimos narys. Kas dešimtas abejoja dėl tiesioginio debeto paslaugos patikimumo (abejoja, ar įmonė nepiktnaudžiaus lėšų nurašymais, ar bankas pakankamai tikrina nurašymo pagrįstumą, ar pavyks greitai susigrąžinti neteisingai nurašytas lėšas).

Tiesioginio debeto paslauga pagrįsta sąlyga, kad nustatytą atsiskaitymo dieną sąskaitoje turi būti reikiama lėšų sumą mokėjimui atlikti. Jeigu paslaugos gavėjas nėra tikras, kad nustatytomis atsiskaitymo dienomis turės pakankamai lėšų sąskaitoje, jis greičiausiai vengs naudotis tiesioginiu debetu. Tai gali būti aktualu gyventojams, kurie pajamas gauna nereguliariai.

Mokėjimų įstatymo nuostatos užtikrina, kad debetas yra saugi paslauga. Tai viena. Antra – tiesioginio debeto paslauga suteikia galimybę patogiai ir laiku apmokėti periodines sąskaitas. Kadangi mokėjimus inicijuoja gavėjas, išvengiama pasekmių dėl pavėluoto atsiskaitymo už paslaugas (pvz., priskaičiuoti delspinigiai, laikinas paslaugos teikimo apribojimas). Ir dar – didelis privalumas yra tai, kad šią paslaugą mokėtojams beveik visi bankai teikia nemokamai. Privalumai įtikinamai rodo, kad ši paslauga tikrai nusipelno didesnio populiarumo.

 

Daug kas įsivaizduoja, kad bankai šalyje lobte lobsta, tačiau jų pelnas 2012 m. I pusmetį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 42 proc. – iki 298 mln. litų. Kas lemia tokius rodiklius?

Bankai visame pasaulyje išgyvena ne pačius geriausius laikus. Ne išimtis ir Lietuva. 2012 m. spalio 1 d. duomenimis, Lietuvos bankų sektoriaus nuosavybės grąžos rodiklis sudarė 6,9 proc. – bankininkystės versle tai tikrai nėra aukštas rodiklis. Praėjusiais metais bankai Lietuvoje uždirbo labai artimus rekordiniams pelnus, tačiau daugiausia jų dydį nulėmė ne pajamų srautas iš veiklos, o paskolų vertės sumažėjimo atkūrimas.Šiais metais tendencija visiškai kitokia – bankai dėl sumažėjusios paskolų vertės jau patiria išlaidų, ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl bankų pelnai šiemet mažesni negu pernai.

 

Lietuvos banką daugelis įsivaizduoja tik kaip uolų prievaizdą. Ar jums pakanka galių ir nori kontroliuoti komercinius bankus? Atsirado kai kurių abejonių po SNORO istorijos...

Lietuvos banko vykdomos bankų priežiūros sistemos pagrindas yra ES teisės aktų reikalavimai ir Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijos. Visi Lietuvos banko teisės aktai, reglamentuojantys kredito įstaigų veiklos ir priežiūros klausimus atitinka ES reikalavimus ir tarptautinius priežiūrinius standartus. Taigi šioje srityje turime ne mažiau galių nei kiti Europos bendrijos nariai. O SNORO istorija, mūsų įsitikinimu, kaip tik ir patvirtino, kad bankų sektorių prižiūrime uoliai, akylai ir reikliai – būtent laiku aptikę problemas ėmėmės būtinų ir pakankamų priemonių indėlininkų interesams apginti. Bankų sektorius išliko stabilus, indėlininkų pasitikėjimas – ne tik išsaugotas, bet dargi – sustiprėjęs.

 

Nuo šių metų pradžios ėmėtės prižiūrėti ne tik bankus...

Taip, nuo sausio reikšmingai pasikeitė ne tik bankų, bet ir visa Lietuvos finansų rinkos priežiūros infrastruktūra. Ankstesniais metais už finansų rinkos atskirų segmentų priežiūrą buvo atsakingos trys priežiūros institucijos, o nuo šių metų, pasibaigus finansų rinkos priežiūros konsolidacijos procesui, už visos finansų rinkos priežiūrą tapo atsakingas Lietuvos bankas. Išsiplėtė ir Lietuvos banko vykdomos priežiūrinės funkcijos, t. y. Lietuvos bankas pradėjo vykdyti ne tik riziką ribojančią priežiūrą, bet ir finansinių paslaugų teikimo priežiūrą. Ši nauja infrastruktūra suteikia galimybę visus finansų rinkos dalyvius prižiūrėti remiantis vienodais principais, siekti, kad finansų rinka veiktų patikimai ir efektyviai, jos plėtra vyktų darniai, rinkos dalyviai elgtųsi atsakingai, o vartotojai priimtų racionalius finansinius sprendimus.

 

Kaip, įdiegus naują priežiūros modelį, pasikeitė finansų rinkos dalyvių priežiūros principai?

Priežiūra tapo daugiau orientuota į perspektyvą, pradėtas intensyvesnis dialogas su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais, daugiau dėmesio skiriama galimai rizikai identifikuoti ankstyvame etape – kas ketvirtį atliekama gilesnė kiekvieno banko veiklos ir rizikos analizė, identifikavus didesnes problemas einama inspektuoti. Priežiūra tapo labiau sukoncentruota į riziką, t. y. daugiau dėmesio skiriama atskirų sektorių sistemoms svarbiems ir rizikingiausiems finansų rinkos dalyviams.

Be to, Lietuvos bankas, būdamas reiklus prižiūrėtojas, užsibrėžė dar ir kitą, mūsų nuomone, itin aktualų uždavinį – tapti savo prižiūrimų subjektų konsultantu (organizuojama daugiau pristatymų aktualiais klausimais, teikiama metodinė pagalba). Atsižvelgiant į tai, kad neretai problemų sukelia finansų rinkos dalyvių naudojama neatsakinga rinkodara, Lietuvos bankas daug dėmesio skiria rinkos praktikai tobulinti, vartotojų finansiniam raštingumui kelti. Kartu pradėtas tobulinti teisinis reguliavimas ir teisės aktai, siekiant, kad jie būtų aiškesni ir suprantami visuomenei, ir taip prisidėti prie rinkos plėtros sąlygų gerinimo.

 

Ar jus tenkina dabartinė indėlių draudimo sistema?

2011 m. gruodžio mėn. sklandžiai atliktas valstybės apdraustų 4 mlrd. litų banko SNORAS indėlių kompensavimas patvirtino, kad šiuo metu Lietuvoje galiojanti indėlių draudimo sistema yra veiksminga. Ji užtikrino SNORO indėlininkų santaupų saugumą ir kitų bankų indėlininkų ramybę, o svarbiausia – pasitikėjimą visa bankų sistema. Šiuo metu Lietuvoje (kaip ir daugelyje kitų ES valstybių) galiojantis draudžiamos sumos lygis buvo nustatytas prasidėjus pasaulinei finansų krizei – 2008 m. rudenį. Beveik penkis kartus padidinta draudžiama indėlių suma (nuo 22 tūkst. iki 100 tūkst. eurų) sėkmingai užtikrina indėlininkų pasitikėjimą ir kartu prisideda prie finansų sektoriaus stabilumo. Pasaulio finansų krizės įkarštyje (2008 m. pabaigoje) stebėtas indėlių sumažėjimas (6,7 proc.) Lietuvos bankų sektoriuje buvo suvaldytas, o banko SNORAS bankrotas praėjusių metų pabaigoje neturėjo neigiamos įtakos bankų sistemos likvidumui.

 

Ar didinant draudžiamą sumą ir nekeičiant draudimo įmokos galima suvesti galus su galais?

Na, tai aišku gerokai padidino valstybinės draudimo sistemos finansinius įsipareigojimus įvykus draudiminiam įvykiui. Todėl svarstome galimybę draudimo įmokos dydį nustatyti atsižvelgiant į draudimo objekto riziką. Tokia sistema galioja daugelyje valstybių (pvz., Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje ir kt.). Be to, ir Europos Komisijos 2010 m. pateiktame pasiūlyme dėl naujos indėlių draudimo sistemos direktyvos būtent rizika pagrįsta draudimo sistema nurodoma kaip vienas iš prioritetų. Be to, manome, kad draudimo sistemos vientisumą galėtų padidinti vienodos draudimo įmokos taikymas visoms kredito institucijoms (įskaitant kredito unijas). Priminsiu, kad indėlių, laikomų bankuose ir kredito unijose, draudimo ir šių indėlių kompensavimo tvarką nustato Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymas, kurį gali būti pasiūlyta tobulinti naujajam Seimui.

 

Verslas lyg ir padejuoja, kad bankai beveik jiems nebeskolina, projektai jiems nebeįdomūs. Arba siūlo akcininkams, norintiems gauti paskolą, garantuoti savo asmeniniu turtu, pasirašyti vekselius. Kodėl bankai tapo tokie išrankūs, atsargūs – pinigų juk yra...

Bankai paskolas Lietuvoje finansuoja iš esmės pritrauktais indėliais. Todėl, mūsų vertinimu, gerai, kad suteikdami paskolas jie elgiasi apdairiai ir atsargiai su indėlininkų pinigais, įvertina galimą kredito riziką ir potencialių skolininkų mokumą. Lietuvoje vyraujant tradicinei bankininkystei, pagrindinė bankų veiklos kryptis yra įmonių ir gyventojų kreditavimas, taigi išties perspektyvių projektų finansavimas neabejotinai yra įdomus bankams. Turimi naujausi Lietuvos banko duomenys jau rodo skolinimo nefinansinėms įmonėms atsigavimo požymius. Bankų sektoriaus paskolų nefinansinėms įmonėms portfelis 2012 m. pirmąjį ketvirtį šiek tiek susitraukęs vėliau augo, o bendras 2012 m. pirmų aštuonių mėnesių ūgtelėjimas – 0,3 proc. Tam įtaką darė tiek pamažu laisvėjančios skolinimo sąlygos, tiek mažos kaip niekada anksčiau naujų paskolų palūkanų normos. Be to, nefinansinių įmonių veiklos finansavimo apklausos rodo, kad didžiosios dalies besikreipiančiųjų į kredito įstaigas pasiskolinti ar pakeisti esamų įsipareigojimų sutarčių sąlygas prašymai buvo patenkinti.

 

O patys verslininkai galbūt irgi tapo žymiai atsargesni ir apdairesni nei iki krizės?

Būtent Lietuvos banko atliekamos apklausos rodo, kad ir patys verslininkai yra atsargesni nei buvo iki krizės, tad jų poreikis ir noras skolintis išliekant tokiam neapibrėžtumui pagrindinėse eksporto rinkose yra ribotas. Beje, atkreipčiau dėmesį, kad ir tarptautinės tendencijos yra panašios – krizės apsuptyje verslo įmonių apetitas paskoloms labai sumažėjo, o patirtis pamokė atsargumo ir apdairumo skolinantis.

 

Yra pakalbančių, kad Lietuvai derėtų įkurti valstybinį komercinį banką. Ar jūs regite nišą tokiai finansų institucijai?

Aš abejoju, ar kurti valstybinį banką, kuris siektų komercinės naudos ir konkuruotų su dabar Lietuvoje jau veikiančiomis finansų institucijomis, būtų šaliai ekonomiškai naudinga. Valstybinio komercinio banko kūrimas būtų sudėtingas vien jau tuo, kad pirmiausia reikėtų didžiulių bent jau veiklos pradžiai būtinų lėšų. Pirmame etape būtina suformuoti banko kapitalą, todėl valstybė turėtų įnešti atitinkamą kapitalo sumą, o šiam žingsniui finansuoti tektų skolintis tarptautinėse finansų rinkose. Įvertinus šiuo metu vyraujančią skolinimosi kainą, tai tikrai nebūtų pigu. Tai pirma. Antra – Valstybės veiklą bankų sektoriuje, kaip ir kitose verslo srityse, reguliuoja teisės aktai. Valstybė gali užsiimti verslu, tačiau, veikdama kaip akcininkė, turi paisyti bendrų taisyklių. Jei kam nors atrodo, kad valstybinis bankas turėtų kažkokių privilegijų, sakyčiau, kad tai – klaidingas įsivaizdavimas. Šiam bankui tektų konkuruoti rinkos sąlygomis, o tai būtų labai sudėtinga, arba – labai brangu. Yra ir kitų sudėtingų aspektų. Tačiau apibendrindamas šia jau ilgai trunkančią diskusiją trumpai pasakyčiau: šiuo metu tokios nišos nematau.

 

Lietuvos bankas įsteigė naują darinį – Vartotojų ir bankų tarybą, ką ši taryba žada veikti?

Steigdami šią tarybą ėmėmės tarpininko ir taikdario misijos – siekiame, kad glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiautų bankams ir jų klientams atstovaujančios institucijos ir tikimės, kad taip ir bus. Tarybos nariai jau yra sudarę spręstinų temų sąrašą ir pasiskirstę į dvi grupes: vienoje jų aptariamos problemos, susijusios su investiciniais produktais, kitoje – diskutuojama dėl bankinių produktų. Tarybos posėdžiai vyksta kas 2–3 savaitės.

 

10 kartų didesnės nei skandinaviškų bankų siūlomos palūkanos padėjo lietuviškoms kredito unijoms pritraukti per metus beveik trečdaliu daugiau indėlininkų pinigų. Ar čia nėra naujų grėsmių atsirasti „sekundėms“ ar „snorams“?

Iš tikrųjų kredito unijų indėliai ir turtas auga šuoliais, todėl pagrindinis Lietuvos banko rūpestis – užtikrinti, kad kredito unijoms patikėtos lėšos (indėliai) būtų atsakingai investuojamos, o kredito unijų veikla būtų saugi ir patikima. Apibūdinant dabartinę kredito unijų būklę, galima teigti, kad dalis jų, investuodamos patikėtas lėšas, kredituoja rizikingesnius projektus ir nepakankamai konservatyviai vertina prisiimamą riziką. Todėl Lietuvos bankas šių metų pradžioje patvirtino Kredito unijų veiklos priežiūros tobulinimo kryptis, kurių laikantis stiprinama kredito unijų priežiūra, griežtinami kapitalo ir kiti reikalavimai, didinamas kredito unijose laikomų indėlių saugumas, aukščiau pakelta kredito unijų vadovų kvalifikacijos kartelė.

Naujausia šios srities žinia – spalį Lietuvos banko priimtas sprendimas kredito unijoms taikyti naują likvidumo reikalavimą – padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį. Jo laikytis kredito unijos privalės nuo kitų metų pradžios. Šio rodiklio tikslas – užtikrinti, kad kredito unijos visuomet turėtų tam tikrą kiekį aukštos kokybės likvidaus turto, kuris, susidarius nepalankioms sąlygoms, iškart galėtų būti paverstas grynaisiais pinigais. Tai leistų kredito unijoms patenkinti atsiradusį papildomą pinigų poreikį mėnesio laikotarpiui, nepritraukiant papildomų pinigų srautų ir išvengiant būtinybės nuostolingai parduoti kitą turtą.

 

Ar nebus pažemintųjų ir nuskriaustųjų dėl tų įvairių kontorėlių, siūlančių mikliai vieną kitą šimtą ar tūkstantį pasiskolint? Na, sumos nedidelės išsyk atrodo, tačiau vartojimo kreditų portfelis greitai auga, o greitieji kreditai siekia maždaug 80 mln. litų...

Pasekmės vartotojui galimos tik nevykdant pareigos grąžinti vartojimo kreditą, jeigu apie tokį skolinimąsi klausiate... Visos galimos išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais yra nurodomos privalomoje standartinėje formoje apie vartojimo kreditą, kurią kredito davėjas pateikia iki sutarties pasirašymo kredito gavėjui, taip pat yra pateikiamos pačioje kredito sutartyje. Deja, dažnai ir patys asmenys, imantys kreditus, neįvertina savo galimybių ir neatsakingai skolinasi, neskaičiuoja, kiek jiems tai kainuos. Nors Vartojimo kredito įstatymas nustato standartinę ikisutartinės informacijos formą, kuri teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikiama vartojimo kredito gavėjui, tačiau, manytina, kad pastarieji ne visada įvertina pateiktą ikisutartinę informaciją ir savo sprendimų pasekmes.

Kita vertus, ir kreditų teikėjai ne visada tinkamai pateikia esminę informaciją. Tą parodė Lietuvos banko atliktas greitųjų vartojimo kreditų rinkos tyrimas, kurio rezultatus ketiname pristatyti žiniasklaidai ir visuomenei. Be jokios abejonės, apibendrinę tyrimo metu surinktus duomenis imsimės veiksmų, kad ši rinka veiktų patikimai, skaidriai ir civilizuotai.

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Lapkritis     2012  
PrATKPŠS
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930 
Naujienos
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama