SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 4 mėn. kaina – 30 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 4 mėn. kaina – 30 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2012 m. lapkričio 5 d.
Nr. 41 (795) StraipsniaiPožiūrisNelaukite nesėtų rugių derliaus         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Nelaukite nesėtų rugių derliaus

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas ČIČINSKAS.

 

Pernai apdirbamosios gamybos (skaičiuojant be naftos produktų) sukurtos produkcijos apimtys ūgtelėjo 12 proc. Lietuvos eksporto augimas 2011 m. buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 28,8 proc. Tačiau vidutinis atlyginimas padidėjo vos keliomis dešimtinėmis ir dabar sudaro 1673 litų į rankas. Kodėl žmonės nejaučia sunkesnės piniginės?

Krizės metu nukentėjo visi, o ypač verslas, kuris naudoja daug kreditų, sumažėjo ir pinigų uždirbimas. O atsigaunant ekonomikai, darbdaviai pirmiausia pasiima savo dalį ir tai suprantama.

Klausimas – kokia dalis naujai sukurtoj vertėj tenka samdomiems darbuotojams ir kas atitenka darbdaviams? Nėra visiškai teisinga sakyti, jog verslas išgelbėjo nuo krizės. Na, visi dirba, kas gali. Tiesiog verslininkai turi sąlygas plačiau skleisti savo žodį.

Bėda, kad derybose nesugeba dalyvauti mūsų silpnos profsąjungos, negali išreikalauti, tarkime, jei našumas, apimtys augs tiek, mums alga turi irgi padidėti tiek... Profsąjungos geba tik nueiti prie Vyriausybės ar kokios bendrovės būstinės papiketuoti. O juk valdžia tegali reguliuoti tik minimalų atlyginimą.

Kita rimta priežastis, kurią neretai pamirštame, jog ekonomikos perkaitimo metais ir atlyginimai ir kitos išmokos augo sparčiau nei darbo našumas. Buvo mokama ir skolinantis – tai yra, šiek tiek daugiau, nei uždirbama. Dabar stebime susigrąžinimą – darbo našumas auga truputį greičiau, nei atlyginimai, atsiranda pusiausvyra ir reikia luktelti, kol didės ir algos. Mus gi įtakoja ir eksportas, nes mums reikia kuo daugiau parduoti, kad galėtume nusipirkti. O aplink – prasti reikalai, Rusijoje augimas gal bus 3–4 proc., o visa eurozona – minus 0,4 proc. šiemet.

 

Norint gauti 2 tūkst. litų „į rankas“, reikia uždirbti 3,4 tūkst. litų. Ar sutiktumėte, jog esant tokiai situacijai, oficialaus darbo užmokesčio mokėjimas tampa „prabanga“, kurią įmonės gali sau leisti tik esant stabiliai ekonominei padėčiai? Gal reikia mažinti darbo apmokėjimą?

Toks skaičiavimas nėra teisingas. Gal jūs čia įskaičiuojate pelno mokestį? O kalbant apie darbo apmokėjimą, jis Lietuvoje didokas. Pats gyventojų pajamų mokestis slegia tuos, kurie mažai uždirba, slenkstis per mažas. Tarkime, JAV apie 40 proc. žmonių tiesiog nemoka gyventojų pajamų mokesčio, nes jų pajamos per mažos – nesiekia tos ribos, nuo kurios jis imamas.

Kitas dalykas, kad kitose šalyse, jau nuo 6–7 tūkstančio reikia mokėti ne 15, o 25 proc. mokestį.

 

Jūs esate sakęs, kad Lietuvoje mokesčiais (kartu su socialinio draudimo įmokomis) surenkame mažiausią ES šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį – vos 27 proc. ES vidurkis – 38 proc. (2010 metų duomenys). Kodėl taip atsitinka?

Mokesčių dydis Lietuvoje normalus. Kitas dalykas, daug žmonių moka labai mažas sumas, tai, visų pirma, kaimo gyventojai, ūkininkai.

Taip pat neatmetama, jog šlubuoja mokesčių surinkimas, tačiau čia nėra tikslių duomenų. Juk tyrimai apie šešėlinės ekonomikos mąstus vyksta tiesiog apklausiant verslą, o po to išvedamas atsakymų vidurkis.

Mokesčių mokėjimas, be abejonės, yra ir mentaliteto dalykas. Niekas jais nesidžiaugia, bet, kad jų nemokėjimas būtų laikomas vienu iš verslumo ženklu – nesuvokiama. Na, atskirai žvelgiant, nėra toks mažas ir PVM, ir gyventojų pajamų mokestis, tačiau mes gi neturime kitų kituose kraštuose seniai nustatytų mokesčių...

 

Nėra populiaru kalbėti apie galimus naujus mokesčius, tačiau būkime drąsūs. Kokias tas naujas apmokestinimo nišas jūs matote?

Iškart galima išvardinti: neturime nekilnojamojo turto mokesčio, kuris naudojamas ne komercijai. Nėra Lietuvoje automobilių registracijos mokesčio ir neapmokestinamos palūkanos, čia juk kapitalo pajamos. Jūs padėjot pinigus banke ir gaunat kitus pinigus – palūkanas. Mums tokia situacija – normali, o pasauliui – stebuklas.

Tada tenka grįžti prie dilemos, ar mes įvedam mokesčius, kurie yra daugelyje šalių ar didina esamų tarifus? Kai daug mokesčių, manau, galima tiksliau apmokestinti. Postkomunistinės šalys pamažu įveda daugiau įvairesnių mokesčių, pradedam nuo paprastesnių, lengviau administruojamų. Bulgarai, slovakai, rumunai, rodos, apskritai pelno, gyventojų pajamų, pridėtinės vertės mokesčiams nustatė vienodus tarifus, tarkime: 16+16+16.

 

Ką jūs manote apie finansinių sandorių mokesčio įvedimą?

Nemažai Europos valstybių sutinka, kad reikia tokio mokesčio. Čia, manau, daugiau kalbama apie vertybinius popierius. Finansų ministerija yra pareiškusi neigiamą nuomonę šio apmokestinimo atžvilgiu. Bus matyt, ką nutars ES viršūnėse.

 

Rodos, Švedijoje yra įvestas „stabilumo mokestis“, kas čia per dalykas?

Tai, manau, susiję su ekonomikos cikliškumu. Jei ekonomika kaista, didėja infliacija, auga ir biudžeto pajamos, didėja kainos, brangsta produkcija, eksportas. Žodžiu, ciklas įsisuka negeras.

Gelbstimasi paprastai – devalvuojama valiuta. Tad tas mokestis būtų papildomas lėšų surinkimas į biudžetą ir jų negalima išleisti, tam tikras fondas sukuriamas. Kažkas panašaus buvo Estijoje, kai jie galėjo biudžeto deficitą lopyti savo lėšomis.

 

Kaip jūs vertinate bankininkystę Lietuvoje? Ar viskas čia vyksta pagal konkurencijos ir rinkos dėsnius?

Krizė atėjo iš finansų sferos. Bankams jos metu nebuvo pyragai. Daug pražuvusių paskolų, reikėjo atidėti tam lėšas, bankai nustojo skolinti ir vienas kitam, tai neigiamai įtakojo verslą. Mūsų labai maža rinka, tad ir didelės konkurencijos nereikia tikėtis, kiek čia tų pinigų.

Apskritai, bankai pridarė bėdų, nes iškėlė mūsų ekonomika virš jos pajėgumo, kitas dalykas – ir išgelbėjo. Juk 2007 metais infliacija siekė 10,7 proc., neproporcingai buvo padidintos pensijos, kai kur algos. Žodžiu niekas jau nesugebėjo įtakoti procesų, tad užgriuvusi krizė privertė sustoti ir atsikvošėti.

O reikia tik džiaugtis, kad Lietuvoje veikia skandinavų bankai, jie iškart pradėjo tvarkytis civilizuotai. Ir pagaliau krizę irgi padėjo įveikti tų vadinamųjų motininių bankų užnugaris, nes jų veiklos zona Baltijos šalyse nesusiaurėjo. Lietuvos vyriausybei nereikėjo laužyti galvas, kaip padėti bankams... Bankų savininkai apskritai į mūsų šalis žiūri kaip labai perspektyvias ir mato čia gerą ateitį.

 

Daug politikų postringauja apie žiauriai praskolintą Lietuvą. Kokie valstybės skolos rodikliai, ar tiesa, kad Lietuvos skolos gali pavydėti daugelis ES šalių?

Mūsų skola apie 40 procentų BVP – išties nėra didelė, nes kai kuriose ES šalyse siekia apie 80 procentų, Airijoje– virš 100, Vokietijoje – per 70 procentų BVP. Na, neįmanoma šaliai nesiskolinti, biudžeto deficitas šoko krizės metu iki 10 mlrd. litų, o iš kur juos gauti? Čia tie skaičiai, jei į juos nesigilinus – atrodo gal ir dideli, bet jie tikrai nereiškia jokio valstybės prasiskolinimo.

Ir nereikia manyti, kad pasiskolinę iš Tarptautinio valiutos fondo būtume išlošę. Jie skolina, bet, kaip žinia ir nustato itin griežtas taisykles, dėl kurių ne itin daug erdvės derėtis. Pažiūrėkime, juk Latvijoje pensijos, atlyginimai buvo sumažinti bene 25 procentais, o Lietuvoje tokių griežtų priemonių nereikėjo imtis...

 

Apskaičiuota, kad per praėjusį XX amžių gyventojų žemėje padaugėjo keturis kartus, o BVP išaugo 40 kartų Kodėl mes nematome ir negirdime šiuolaikinio Adamo Smitho, kuris nuolat barė turtinguosius dėl vartojimo nesaikingumo?

Čia neišvengiamas ekonomikos vystimasis. Apskritai, jei jūs paklausite mažas pajams gaunančio žmogaus, ką jis norėtų įsigyti, išgirsite apie įvairius daiktus, sąrašas bus, manau, nemenkas. Kai užkalbinsite turtuolį, jis jums pabėdos, kad viską lyg ir turi, bet va, truputį trūksta pinigų asmeninam lėktuvui...

Visi esame vartotojai. Aišku, čia vėl veikia postsovietinės erdvės sindromas. Juk buvome ir esame išalkę įvairių, anksčiau nepasiekiamų dalykų, dažnam dar koks naujas automobilio modelis reikalingas ne dėl funkcionalumo, o kaip prestižo, vertės demonstravimo priemonė. Tai ilgainiui praeis ir tuštybės skatinamas vartojimas mažės...

 

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas naujoje savo knygoje „Įveikime ekonominę depresiją!” siūlo pulti išlaidauti ir tokiu būdu įveikti krizę...

Kaip suprantu, Krugmanas teigia, jog reikia atmesti ekonomiką žlugdančią taupymo politiką, o dėl krizių visas iškilusias problemas turi finansuoti valstybė, vyriausybė. Tai daryti tol, kol privatus verslas bus vėl pasirengęs kurti darbo vietas, vystyti ekonomiką. Žodžiu, vyriausybės turi imtis skatinti ekonomiką, kurti jos skatinimo planus. Drįstu manyti, kad šio ekonomisto siūlymai labiausiai tinka Amerikai, jų doleris – pasaulio valiuta, kurią stropiai skaičiuoja ir kinai...


 

Šiemet Nobelio ekonomikos premija atiteko Alvinui E.Rothui ir Lloydui S.Shapley už ekonominės inžinerijos instrumentus, padedančius efektyviausiai paskirstyti resursus. Profesoriau, ar tai išties pirmieji ženklai, rodantys, kad visagalė laisvoji rinka jau nebegali išspręsti visų problemų? Gal galime kalbėti apie tam tikrus kapitalizmo krizės požymius?

Nemanau, kad laisvoji rinka, jos idėja žlugo, kad jos bus kada nors atsisakyta. Kitas reikalas, kad kai ji gimė, juk buvo kalbama apie iki industrinį laikotarpį – apie batsiuvį, kepėją, jų gamybą, produkciją.

Dabar gi veikia transatlantinės korporacijos, milžiniški susivienijimai, tad žymiai sudėtingesni rinkos veikimo principai, resursų pasiskirstymo mechanizmai. Tad čia galima kalbėti tik apie protingesnius rinkos funkcionavimo principus, apie tam tikras modifikacijas. Tai nėra nei rinkos dėsnių atgyvenimas, nei kokia ūmi kapitalizmo krizė.

 

Žinome, kad krizės laikotarpiu 2011 metų kovą Estijos, o 2011 metų rugsėjį Latvijos rinkėjai paliko valdžioje tuos pačius savo ekonomikos „chirurgus“. Kodėl Lietuvoje situacija kiek kitokia?

Dera prisiminti, kad rinkimai į parlamentą jūsų minimose Baltijos šalyse vyko tuo metu, kai krizė dar rodė aštriuosius dantis. Todėl manau, jog žmonės tiesiog pasitikėjo tuometinių valdžios atstovų veiksmais, kurie buvo nukreipti situacijos stabilizavimui. Tik ne visai pilno suvokimo pilietis tada galėjo siūlyti išlaidauti, didinti kažkokias išmokas, pagaliau reikalauti iš vyriausybės kažko daugiau.

Lietuvoje, kaip jau kalbėjome pradžioje, stebime ekonomikos augimą, skaičiai vis primena, kad gyvenimas gerėja. Ekonomikos padangė skaidrėja, o mūsų žmonių daugumą to nejaučia, jie nori gėrybių jau dabar, staigiai – laukti nesutinka.

Todėl, manau, ir ima kaltinti valdžią nebūtais dalykais, balsuoti už populistus, žmones žadančius nesėtų rugių derlių, neišmanančius ekonomikos pradžiamokslio skaičių bei raidžių. To derliaus duonos nemažai kas laukia ...

O Lietuvos vyriausybė veikė ryžtingai, efektyviai, todėl ir Europoje vertinama puikiai. Na, o rezultatus pajusime neužilgo, tiktai būkime kantrūs...

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Lapkritis     2012  
PrATKPŠS
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930 
Naujienos
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams
2018-11-09
„Sodra“ apie ligos išmokų skyrimą ir mokėjimą

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama