SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2012 m. spalio 22 d.
Nr. 40 (794) StraipsniaiPožiūrisBankai turi daug pinigų, bet jau nebesk...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Bankai turi daug pinigų, bet jau nebeskolina...

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas ARLAUSKAS.

 

Pakalbėkime apie nuolat girdimus įvairių ekspertų pasakymus, kad Lietuvoje per daug apmokestinama darbo jėga ir gerokai mažiau kapitalas... Kiek tokiuose apibendrinimuose yra tiesos, ką laimėtų pakeitus situaciją darbdaviai, kas iš to darbuotojams?

Na, manau, kad čia yra nemažai spekuliacijų, kurios gimsta tuomet, kai nėra pilnos analizės, nes reikia matyti visus mokesčius. Tarkime, mokesčiai „Sodrai“: kur juos priskirti, ar prie darbuotojo, ar prie kapitalo apmokestinimo? Jei manysime, kad tuos mokesčius moka darbdavys, bus kapitalo apmokestinimas. O kur dividendų apmokestinimas, gyventojų pajamų mokestis (GPM)? Kitas dalykas – privalomojo sveikatos draudimo mokestis (PSD) – kas apmokestintas, niekas aiškiai nesudėlioja.

Apskritai, jei mes žvelgiame į darbo apmokestinimą Lietuvoje, sutinkame, kad jis per didelis. Tai sakome turėdami mintyje, jog darbas apmokestinamas per „Sodrą“, PSD ir GPM. O Europoje juk yra labai įvairiai. Jei darbuotojas, gaudamas didelę pinigų sumą, dalį pinigų atiduoda privačiam pensijų fondui, tai taip žvelgiant pas mus mažesni atlyginimai ir atskirai mokama „Sodrai“, žodžiu, kaip žvelgsi į mokesčius, tačiau reikia matyti visumą...

 

Kaip jūs žiūrite į siūlymus, tarkime, pelno mokesčio tarifo netaikyti įmonėms, kurių apyvarta per metus siekia iki 1 milijono litų?

Manau, kad politikai, kurie siūlo tokias „lengvatas“, tik kuria įvaizdį. Tai fikcija. Mažos įmonės juk turi labai mažą apmokestinamo pelno normą, kokius 2 – 3 procentus. Tai nuo 1 milijono susidarytų 20 – 30 tūkstančių litų. Tad nereikia kalbėti apie mažą pelno mokestį, o žymiai geriau tokias nedideles įmones atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio. Tik politinio susitarimo reikalas nuo kokios sumos jo neskaičiuoti – nuo pusės, ar nuo viso milijono?

 

Esame girdėję apie netolimos Estijos „stebuklingą“ pelno mokestį. Gal jis mums tiktų?

Visa esmė – reinvestuotam pelnui ten visai netaikomas pelno mokestis. Lietuvoje, jei, sakykime, gavai milijoną pelno, visai nesvarbu, ar tu už jį visą perki stakles, ar įsidedi į piniginę – vis tiek mokėsi 15 proc. O estiška sistema nėra koks išradimas, ji veikia ne vienoje pasaulio valstybėje ir skatina įmonių įrangos, technologijų atsinaujinimą. Tai nėra kapitalo rėmimas, o naudą gauna darbuotojai, gauna ir valstybė. Per apyvartos augimą ir vartojimo mokesčius.

 

Ar mūsiškė skolose skendinti „Sodra“ visiškai nenugrimztų dugnan, jeigu būtų nustatytos įmokos „lubos“? O gal dera pasvarstyti ir apie išmokų „grindis“ – kas daugiau įmoka, tas paskui daugiau ir gauna...

Mes tik už tai, kad dingtų išmokų ribojimas. Juk yra Lietuvoje žmonių, kurie uždirba milijoną litų per metus ir sumoka 31 proc. „Sodrai“. O kai šis asmuo išeina į pensiją, jis vis tiek tegauna ne didesnę nei 5 vidutiniai atlyginimai pensiją, tarsi jis ir būtų tik nuo tokios sumos mokėjęs mokesčius...

Tai mes ir klausiame, kokio tikslo – ekonominio ar socialinio – tokiu išmokų ribojimu siekiama? Yra teigiančių, kad „Sodros“ įmokų lubų nebuvimas padės pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, tačiau tai kvepia spekuliacija. Todėl, visų pirma, mes siūlome neriboti išmokų. O kalbant apie įmokų lubų nustatymą, tai šita galima daryti tik kartu pertvarkant visą dabartinę „Sodros“ sistemą, nes ji juk gauna lėšas ir iš valstybės biudžeto, tad būtų neteisinga, jei už tai kai kurie sumokėtų žymiai daugiau, o gautų kaip visi...

 

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos vaistams, knygoms – lyg ir įprasta. Yra politikų siūlančių jo netaikyti mažoms įmonėms. Kas tai – verslo skatinimas, ar akių dūmimas? Kitas dalykas, kai apie PVM paprastesnį mokėjimą. Kuo jis pasireikštų?

Čia tai jau visiškas absurdas, to tiesiog net neįmanoma padaryti ekonomiškai. Gal čia turėta galvoje, kad maža įmonė, ką nors pirkdama, susigražiną PVM? Na, o tokį atleidimą nuo PVM mokėjimo griežtai draudžia ir ES teisės aktai.

Paprastesnis pridėtinės vertės mokesčio mokėjimas, turbūt reikštų, kad moki tada, kai gauni įplaukas, nes šiandien – išrašei sąskaitą ir jau moki, turi turėt apyvartinių lėšų. Toks pasiūlymas būtų naudingas verslui tik tuomet, kai būtų mokama ne nuo buhalterijos dokumentuose esamų „orinių“ litų, o nuo realiai gautų pajamų.

 

Ar reikia mažinti mokesčių skaičių Lietuvoje? Dabar, regis administruojami net 27 mokesčiai. Gal būtų verta kai kuriuos mokesčius, jų administravimą sujungti?

Galbūt nederėtų labai žavėtis šalimis, kuriose vyrauja vienodi, sakykime 15 proc. mokesčių tarifai pelnui, gyventojams ir kitiems. Kažkada skambėjo siūlymas palikti Lietuvoje tik vieną – apyvartos mokestį... Čia kraštutinumai. Aš tik sutinku, jog negalima dažnai kaitalioti mokesčių ir laikyti visus nežinioje.

Kitas dalykas, jei eina kalba apie žemės ir turto mokesčio sujungimą. Juk nelogiška, jei Vilniuje, tarkime, Žvėryne yra normalus sklypas ir bakūžė, kurioje neįmanoma gyventi, o skaičiuojami skirtingi mokesčiai. Reikia ir į žemę, ir į statinius žvelgti kaip į vieną apmokestinimo objektą.

 

Kokią įtaką verslui turi minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas? Ar realų ją iškelti iki, sakykime, 1509 litų?

Mes išties buvome šalininkai, kad, esant dabartinei mokestinei aplinkai, minimalią mėnesinę algą (MMA) reikia didinti iki 900 litų (žinoma, ne iki 1,5 tūkst. litų). Jei mes norime dar labiau ją didinti, tuomet būtinai reikia didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį. Labai svarbu, kad MMA didėjimas išskaidrintų verslą, juk niekam ne paslaptis, kad vokeliuose dažniau mokama mažose įmonėse, ypač ten, kur tiesioginis kontaktas su pirkėju ar vartotoju.

Drįsiu pasakyti, kad beveik nėra žmonių, gyvenančių iš MMA, reiškia pinigai ateina kitaip. Tai akivaizdžiai rodo prekių srautų analizės, kiek perkama ir pan. Tačiau darsyk pabrėžiu, MMA galima didinti tik kartu su neapmokestinamojo minimumo didinimu.

Apskritai, atlyginimai turi augti, nes mes esame globalioje rinkoje, laipsniškas algų didėjimas vers darbdavius veikti skaidriai ir konkurencingai. Teks optimizuoti verslą, kokia nors parduotuvė, galbūt nebegalės dirbti visą dieną, o jos veiklai užteks tik kelių „tikrų“ valandų. O gal jai bus verta tapti autoparduotuve? Kita vertus, kai per daug žmonių Lietuvoje gauna MMA, tai „neužkuria“ ekonomikos, nedidėja pinigų masė...

 

Ūkio ministerija skelbia, kad kontrolieriai pamažu tampa ne baubais ir baudėjais, o patarėjais. Ar pritartumėte, jog yra teigiamų poslinkių šioje srityje?

Aš labai sveikinu Ūkio ir Teisingumo ministerijų pastangas šioje srityje. Galiu mūsų verslininkų vardu pasakyti, kad kontrolės institucijos keičiasi, eina teisingu modernėjimo keliu, o ne tik pirštu prikišamai ieško kaip, ką nubaudus. Tai pirmieji poslinkiai. Džiugtumėmės, jei naujos valdžios tęstų pradėtus darbus.

 

Kaip įtakoja smulkųjį ir vidutinį verslą neseniai pradėjęs veikti Mažųjų bendrijų įstatymas?

Per 9 mėnesius užregistruota 35 procentais daugiau įmonių, nei pernai tokiu metu. Tokio dokumento verslas laukė seniai. Didelė paskata, kuri yra Mažųjų bendrijų įstatyme – privalomojo įstatinio kapitalo sumažinimas. Juk anksčiau, jei neturėjai 10 tūkstančių litų, negalėjai registruoti įmonės, pradėti verslą. Svarbūs ir kiti dalykai: dabar vadovas gali vesti ir buhalterinę apskaitą. Tas įstatymas išties palengvino verslo sąlygas ir tai antras pozityvus šios valdžios žingsnis.

 

Ar pakankamai valstybė rūpinasi regionų, savivaldybių ekonomika, verslo skatinimu? Gal čia reikia daugiau konkrečių verslo planų, kryptingesnio ES lėšų įsisavinimo?

Čia reikia imtis labai aiškių veiksmų. Dabartinė mokestinė aplinka – kai lėšos surenkamos centralizuotai ir po to išskirstomos savivaldybėms, vadovaujantis nežinomais principais, seniai atgyveno. Štai vienos savivaldybės gauna 100 proc. gyventojų pajamų mokesčio, kitos – 40 proc. Paprastas pavyzdys: Vilnius įdarbina daugumą aplinkinių rajonų darbuotojų, bet mokesčiai – pinigai eina į tuos rajonus... Suprantama, tuomet Vilniaus rajono merė džiūgauja, kad perteklinis biudžetas.... Nors Vilniaus miesto savivaldybė stengiasi kurti darbo vietas, o lėšos nukeliauja kitur.

Todėl turi būti sukurta sistema, kad savivalda gautų tam tikrą dalį pinigų nuo sukurtų darbo vietų, jų sukuriamos vertės. Kuomet ir verslas juda, ir darbo vietos kuriasi – ne Lietuvos išradimas, o pasaulyje žinoma praktika. Sveikinu Druskininkų, Palangos iniciatyvas imti „pagalvės mokestį“, nes kai miestas kuria infrastruktūrą, verslas gali rasti sau didesnes nišas...

 

Kaip pritraukti investicijas? Jos mažėja: jei 2008 metais siekė 25 proc. bendrojo vidaus produkto, tai 2011 metais – 17,4 proc.?

Nederėtų valdžiai girtis, kad pritraukia investicijas ir vardinti tas pačias kelias visiems girdėtas kompanijas. Mes sakome, kad reikia pritraukti ne skambius vardus, o reikia plėsti gamybą, ten nukreipti investicijas. Būtina plėtoti sektorių, kuris duotų darbo ir smulkiajam verslui. Tie didieji investuotojai „išsiurbė“ itin kvalifikuotus darbuotojus, nes davė jiems itin geras algas, o kitas verslas tarsi juos prarado. Gal čia tiktų toks modelis, kai, tarkime, įsisteigia cechas, kuriame viskas gaminama čia pat vietoje, o ne iš atvežtinių detalių... Būtent tokia investicija „aplipdoma“ kontraktais su vietos verslu. Taip mes įsivaizduojame investicijų skatinimą.

 

Daug yra skolingų vieni kitiems. Net valstybė ne laiku atsiskaito su verslu. Kaip čia nukirsti šį Gordijaus mazgą?

Verslui itin aktualu ir svarbu, kai laiku neatsiskaito valstybė. Kitaip sakant, viena ranka nemoka, kita – baudžia, kad neturi pinigų pats sumokėti mokesčius. Situacija šia prasme ypač prasta savivaldybėse, aišku, ne visose. Kai kurios iš jų rengia konkursus, tiesia kelius, atnaujina pastatus, o kai reikia sumokėti – rangovams tenka laukti nežinia kiek, vyksta net teismų procesai. Reikia keisti esamą tvarką, uždrausti savivaldybėms skolintis, pasirašinėti sutartis, jei dar nėra atsiskaitę už anksčiau padarytus darbus. Apetitai savivaldybėse auga (ir tai nėra blogai) , tačiau reikia ir pinigus skaičiuoti. Amerikietiškas gyvenimas skolon mūsų šalyje ne visada tinka...

 

Ar jus tenkina bankų kalba su verslu? Ar nėra atsirandančių monopolijos bruožų, didėja įkainiai už įvairias paslaugas...

Prieš pora metų teko skaityti Lietuvos banko apžvalgą, kad skandinavų bankų koncentracija viršija leistina ribą ir atsiranda rizika valstybės finansams ateityje. Manau, kad po „Snoro“ griūties, tokia rizika išaugo, tačiau šių metų apžvalgoje tokių įžvalgų neberandu...

Aš manau, kad skandinavų bankai valdo per didelę pinigų masę, kuri leidžia jiems diktuoti madas. Verslo kreditavimas yra beveik sustojęs, nes bankams nėra poreikio tai daryti. Jie turi kur investuot – į vertybinius popierius, įvairius fondus.

Bankai sako, kad nėra patrauklių projektų, tačiau kai paanalizuoji konkrečius atvejus, tai pirmiausia į akis krenta itin dideli jų reikalavimai. Jau nueita iki to, jog pradedama reikalauti, kad akcininkai garantuotų savo asmeniniu turtu, pasirašytų vekselius.... Bankų taktika: surinkom pinigus, investuosime, kur nėra jokios rizikos. O kodėl nemažina pelno normos, atlyginimų?

 

Esate aktyvus buvusio „Snoro“ banko kreditorių gynėjas. Ar Lietuva gerai susitvarkė su šio banko žlugimu?

Manau, kad tą patį rezultatą buvo galima pasiekti kitais būdais. Iš „Snoro“ derėjo įsteigti valstybinį komercinį banką, juolab, kad tie, kurie buvo ten investavę pinigus, jau buvo tam pasirengę ir į papildomų aktyvų investavimą. Tad šio banko veiklą buvo galima atkurti. Galbūt anuomet vyravo per daug emocijų.

Galima suprasti ir valdžią, nes labai greitai reikėjo atsiskaityti su tais, kurie buvo apdraudę indėlius iki 100 tūkstančių eurų. Tačiau, skubėti vis vien nereikėjo, bet po mūšio kumščiais pasišvaistyti atsiranda nemažai mėgėjų...

 

 

 

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Lapkritis     2012  
PrATKPŠS
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930 
Naujienos
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama