SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 5 mėn. kaina – 37,50 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 5 mėn. kaina – 37,50 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2012 m. spalio 8 d.
Nr. 38 (792) StraipsniaiPožiūrisOrientyras – stipri vidurinioji klasė         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Orientyras – stipri vidurinioji klasė

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

 

Yra žvelgiančių į liberalus, kaip tik turčius šlovinančią partiją. Visur ir viską lemia visagalė rinka, privati iniciatyva ir kapitalas. Ar išties dar mėginate neigti valstybės funkcijas ir dairytis į XIX amžiaus liberalų mintijimus?

Na, liberalams vis dar kartais bandoma taikyti senuosius stereotipus, tačiau mes jau seniai esame išsivadavę iš to XIX amžiaus klasikinio liberalizmo, kai ši ideologija rėmėsi pačių turtingiausių sluoksniais.

Mes labai realiai vertiname Lietuvos visuomenės struktūrą ir akivaizdžiai matome, jog didžiausia problema – netvirta, mažai susiformavusi vadinamoji vidurinioji klasė. Čia mes kalbame apie labai mažą skaičių labai turtingų žmonių ir didelį – neturtingų. Tad mūsų ekonominiai pasiūlymai orientuoti į tai, kad šalyje rastųsi daugiau geriau apmokamų darbo vietų bei kurtųsi naujos. Tik išplėtus mokesčių mokėtojų bazę mes galime svarstyti apie gerovės valstybę, geresnį sveikatos apsaugos, švietimo finansavimą, didesnes pensijas.

Taigi, akivaizdu, kad mes įsivaizduojame , jog būtina daugiau surinkti į biudžetą ne per mokesčių didinimą, o per didesnes galimybes mokėti dabar nustatytus mokesčius gaunant aukštesnes pajamas. Tik tada jau galima žiūrėti, kaip tą pyragą raikyti. Mes nežadame rojaus kiekvienam, tačiau orientyras – stipri vidurinioji klasė...

 

Ką jūs manote apie darbo apmokestinimą? Ar jis ne per didelis Lietuvoje ? Neskatinamas jaunimas kurti verslus...

Jei žvelgsime į gyventojų pajamų mokestį, tai galima drąsiai teigti, jog jis nėra didelis, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis – 15 proc. – išties vienas iš mažesnių tarifų. Tačiau kitas dalykas, jei panagrinėsime socialinio draudimo mokestį. Čia jau matome 31 proc., kurį sumoka darbuotojas ir plius 3 proc. iš darbdavio. Aš tai drįsčiau įvardinti kaip pakankamai ženklų apmokestinimą. Mes čia negalime griebtis itin radikalių veiksmų, tačiau esame tikri, kad mokestinių korekcijų reikėtų. Apie vieną pasiūlymą nemažai diskutuojama, tačiau sprendimo vis nėra. Mes manome, kad nustatant „Sodros“ mokesčio lubas, jei darbuotojo atlyginimas kyla virš 3500 litų, tai nuo tų litų virš šios sumos „Sodros“ mokesčio nereikėtų mokėti. Tokiu būdu Lietuva taptų patrauklesnė kvalifikuotiems specialistams, atsirastų akstinas darbuotojui pakelti atlyginimą.

 

Jūs žadate, kad mokesčių sistema bus skaidresnė ir paprastesnė. Kokiu būdu?

Investuotojai, kurie kuria darbo vietas, pastebi Lietuvoje du barjerus, kuriuos reikia griauti, siekiant proveržio. Pirmas dalykas, negerai, jog vyksta nuolatinė mokesčių sistemos kaita. Mes neketiname įvedinėti naujų mokesčių ir didinti esamų, čia būtinas stabilumas.

Antras dalykas, valstybėje egzistuoja tokie, sakyčiau, menkaverčiai mokesčiai, kaip tarkime, paveldėjimo. Būtent tokio mokesčio surenkama vos keli milijonai, o administravimo išlaidos yra nemenkos. Tokį mokestį drąsiai galima panaikinti.

Jei mes kalbame apie nekilnojamojo turto apmokestinimą, jį reikia sujungti su žemės mokesčiu ir taikyti, visų pirma, juridiniams asmenims. Mes šiandien pasisakome prieš fizinių asmenų apmokestinimą nekilnojamojo turto mokesčiu, nes tokį turtą įsigydamas žmogus jau sumokėjo pajamų mokesčius ir antrą kartą jo kišenėn valstybė neturėtų lįsti. O apskritai, mes neturime tiek daug pajėgų tuos mokesčius sumokėti, nes didelė dalis turto įsigyta už paskolas, žmonės moka palūkanas, o turto kaina krito, jo net parduoti negalima už ankstesnes kainas. Ir čia nuo mokesčių rinka ne pagyvės, o greičiau atvirkščiai.

 

Daugelis partijų prieš rinkimus svaigsta nuo begalinio gerumo rinkėjams ir ima žadėti pigią dešrą, kalbėti apie PVM lengvatų rojų. Kuo viliojate jūs?

Na, tokių lengvatų žadėjimas – visiškas populizmas ir mes tokiame parade nedalyvaujame. Mes ir anksčiau, ir dabar pasisakome prieš pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Žinoma, žvelgiant į šiandienines visuomenės pajamas mes regime sritis, kur PVM lengvatą reikia išlaikyti, turiu mintyje centralizuotą šildymą ir vaistus. Apie lengvatų atšaukimą šiems jautriems dalykams nesiūlome svarstyti, tačiau esame nusiteikę prieš naujus pažadus.

Tą 21 proc. PVM tarifą būtų galima kokiu vienu procentu mažinti tik tada, kai ekonomikos augimas imtų siekti 4 – 5 proc. bendrojo vidaus produkto, taptume labiau konkurencingi už savo kaimynus. Tačiau pabrėžiu, jog kalbu ne apie išimtis kažkam, o bendrai apie PVM tarifo peržiūrėjimą kylant ekonomikai.

 

Atrodo, kad dabartinė „Sodra“, tarsi didelis kiurstantis laivas, pamažu grimzta dugnan... Kaip reikėtų reformuoti šią nepaslankią sistemą?

Manau, kad jau ir dabartinė Vyriausybė pradėjo eiti teisinga linkme. Atsižvelgdami į šalies demografinę situaciją mes neišvengiamai turime ilginti pensinį amžių ir palaipsniui pasiekti 65 metų ribą.

Kitas reikalas, mes būtinai turime sukurti motyvaciją, kad žmogus norėtų kaupti pinigus pensiniuose fonduose. Daugiau uždirbantis darbuotojas arba darbdavys turėtų būti suinteresuotas prisidėti prie to kaupimo. Tokio modelio formulė jau pasiūlyta: 2 proc. pervedami į pensinius fondus, 2 proc. pats žmogus kaupia, dalyvaujantis kaupime ir dar 2 proc. valstybė prideda.

Tačiau kalbant apie „Sodros“ deficito problemos sprendimą ir tikintis ateityje visiškai pereiti prie kaupimo sistemos, mes turime išgyventi „vienos kartos periodą“– maždaug 20 metų. Tie žmonės turi solidariai mokėti dabartiniams senjorams ir pradėti kaupti sau. Čia būtinos ir papildomos lėšos, o tiesiausias kelias kur jų gauti – valstybės turto privatizavimas. Būtent kažkada buvę darbingi, o šiandien jau senyvi žmonės tą turtą sukūrė ir būtų garbinga padėti padengti deficitą.

 

Ar tik liberalai neketina privatizuoti dar likusias pelningai dirbančias įmones, kurios neša valstybei aukso kiaušinius?

Dėl aukso kiaušinių. Susisiekimo sektoriaus įmonės prieš keturis metus į valstybės biudžetą sumokėdavo dividendų apie 20 – 30 milijonų litų, o šios kadencijos jų įnašas į bendrą aruodą išaugo maždaug 10 kartų. Taigi, galime sakyti , jog mums pavyko padaryti tokių didžiųjų įmonių veiklą žymiai efektyvesne.

Dabar apie privatizavimo baimes. Mes labai aiškiai sakome, kad jei įmonės turi monopolistinę padėtį, kaip, tarkime, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, su kuriuo niekas šalyje negali konkuruoti, tai tokios monopolijos turi išlikti valstybės rankose. Juk matome kaip valstybė neracionaliai elgėsi su telekomu arba išnuomodama privačiam verslui Vilniaus energijos ir šilumos tinklus. Tokiu atveju konkurencijos nebuvimas neleidžia tikėtis geros kokybės ir pigesnių kainų. Tačiau kur nėra monopolio ir vyksta konkurencija, nėra būtinybės valstybei išlaikyti įmones savo rankose.

 

Kokios perspektyvos mūsų oro keliuose? Juk labai nelinksma, kai, tarkime, į Stokholmą iš Vilniaus su laukimais ir persėdimais puse paros tenka keliauti?

Kai 2009 metais bankrutavo nacionalinis vežėjas, buvome atsidūrę totalioje izoliacijoje. Dabar situacija iš esmės pasikeitė ir tai parodo keleivių skaičiaus augimas. Turiu pasakyti, kad, žvelgiant į Europos oro uostų keleivių skaičių, jų augimą, kai kuriais mėnesiais Lietuvos rezultatai buvo geriausi. Rinka atsigauna, tačiau aš nesakau, jog jau viskas nuveikta. Pirmiausia, pigios kompanijos užtikrina keleivių srautus, tačiau tai orientuota į du segmentus: tai mūsų migrantai ir mūsų turistai. Patraukli aviacijos mokesčių sistema leido tokioms kompanijoms čia efektyviai dirbti. Žinoma, kad yra problemų su, vadinkime, verslo kryptimis arba skrydžiais, kur nėra pakankamai keleivių. Jūsų minimas Stokholmas kaip tik patenka į tą ratą. Būta bandymų kelis kartus organizuoti skrydžius iš Vilniaus, tačiau neatsirasdavo būtinas skaičius skrendančių. Tačiau reikia „dirbti“ su tokiomis krytimis, kurios aktualios verslui.

 

O kodėl mes dar vis nenulekiam geležinkeliu per kokias dvi valandas iki Varšuvos? Ar tai į tuos pačius lėktuvus persėsti, ar tai operos paklausyt...

Aš, prisipažinsiu, esu griežtas šio projekto šalininkas ir jo tempai išties galėtų būti spartesni. Mes esame įsipareigoję siaurąją europinę vėžę atvesti iki 2015 metų. Galiu pasakyti, kad nuo deklaracijų perėjome prie konkrečių darbų ir dabar visi parengiamieji darbai baigti. Dabar laukia rangoviniai darbai.

Dera pasakyti, kad kai kurios savivaldybės, kurių teritorija drieksis geležinkelis, užsiima šantažu, procesų vilkinimu siekiant išgauti kuo daugiau naudos. Čia turiu mintyje žemių išpirkimus. Kad būtų pasiektas visiškas efektyvumas, Lenkijos pusė taip pat turės susitvarkyti savo ruožą. Tačiau mes turime padaryti viską, atlikti namų darbus. Tai pagaliau yra prioritetinis ES objektas ir jis sėkmingai finišuos...

 

Vis matome ir girdime apie eiles pasieniuose. Krovinių gabentojai, mūsų verslo žmonės čia išsako daug priekaištų ir griežtesnių žodžių...

Šios problemos sprendimas – tarpžinybinis, priklausantis nuo kelių institucijų bendrų veiksmų. Kadangi pasienio kontrolės punktai priklauso susisiekimo sferai, tai mes dalyvaujame šiame procese. Žinoma, kad eilės pasieniuose priklauso ir nuo operatyvesnio muitinės darbo abiejose pusėse.

Kitas dalykas, kai eilės kartas nuo karto atsiranda pakankamai nenatūraliai, kai, tarkime, Lenkijos vežėjai, norėdami įsivežti pigesnio kuro iš Baltarusijos nevažiuoja iš šios šalies tiesiai į Lenkiją, nes ten juos gaudo, o renkasi įvažiavimą per mūsų šalį – į ES, o iš čia nekliudomi vyksta Lenkijon. Tačiau mes esame pasitvirtinę, kalbant apie Baltarusiją, pasienio punktų rekonstrukcijos planą ir kiekvienais metais tam skiriamos lėšos, na, galbūt ne tiek, kiek norėtume. Per tris metus įgyvendinę šią programą, mes sutvarkytume pagrindinius tarptautinius sienos kirtimo punktus, išplėsdami pralaidumą. Šiuo metu jau vykdomi konkursai, bus nupirktos elektroninių eilių sudarymo sistemos. Kaip liudija estų pavyzdys, tai gali maždaug 20 – 30 proc. padidinti pralaidumą.

 

Artėja rinkimai ir vėl nėra balsavimo internetu, o mes vis pasigiriame apie savus IT pasiekimus...

Turiu pasakyti, jog liberalai bene pirmieji pasisakė už balsavimą internetu ir nuoširdžiai siekėme, kad tokia sistema imtų veikti. Aš tai įvardiju politinio susitarimo, politinės valios stoka.

Šiuo metu parlamente daugiau tokių politinių jėgų, kurios į internetinį balsavimą žiūri skeptiškai. Vieni iš tamsumo ir kupini įvairių stereotipų teigia, kad tai nesaugu, bus pažeistas privatumas. Kiti pasisako prieš tą idėją, atsižvelgdami į politinę konjunktūrą. Kai kurių partijų tradiciniai elektoratai galbūt nepažįsta kompiuterių, bijomasi, jog nebalsuotų daugiau jaunesnio amžiaus žmonių, „neatskiestų“ balsų, tačiau ateityje internetinis balsavimas neišvengiamas, kaip namuose televizorius...

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Spalis     2012  
PrATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031 
Naujienos
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams
2018-11-09
„Sodra“ apie ligos išmokų skyrimą ir mokėjimą

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama