Sausio mėnesio išankstinio ekonomikos indekso nežymus augimas leidžia bent trumpam atsikvėpti – kol kas Lietuvoje recesija mažai tikėtina.Tai, kad Lietuva neturėtų atsidurti ant recesijos slenksčio, įsitikinę ir kai kurie ekspertai.
Tačiau vis tik yra ir ženklų, kurie rodo, kad Lietuvos ūkio augimas šiais metais gali gerokai sulėtėti. Nors fiksuojamas dviženklis metinis šalies eksporto augimas, jis jau neauga nuo praėjusių metų gegužės. O juk šalies eksportas – svarbi bendrojo vidaus produkto (BVP) sudedamoji dalis. Apie Lietuvos ūkio augimo lėtėjimą byloja ir pramonės produkcijos užsakymai – jie nedidėja nuo 2010 metų pabaigos. Iki to paties laikotarpio lygio yra smukę ir Lietuvos ekonomikos lūkesčių rodikliai – tiek vartotojų pasitikėjimas, tiek gamybos įmonių vadovų apklausų rezultatai.
Stabilizavimo planas nusikelia...
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad vienas svarbiausių Vyriausybės tikslų, matant visas Graikijos ir euro zonos problemas, bankininkystės iššūkius turi būti išankstinis pasirengimas galimiems scenarijams.
Pasak jo, tos žinios, kurios ateina iš euro zonos, nesuteikia optimistiškiau žiūrėti į šiuos metus.
– Mūsų ekonomika atvira ir labai orientuota į eksporto rinkas, tačiau dėl tų šalių galimai patiriamų ekonominių problemų ir mes galime patirti papildomų išbandymų bei sunkumų, – sakė premjeras.
Ministras pirmininkas pabrėžė, kad išmokti gyventi pagal išgales – visų mūsų pareiga.
– Gyvenimas su didesniu deficitu reikštų, kad šiandieninė karta nemoka gyventi pagal išgales ir bando gyventi ateities, vaikų ir anūkų sąskaita, – mano premjeras.
Andrius Kubilius
Šiandien aišku tik viena: Lietuvos finansų ir ekonomikos stabilizavimo plano viltis – ilgalaikis ir tvarus Lietuvos ekonomikos augimas, turėjęs išspręsti visas valstybės skolos, biudžeto ir „Sodros“ deficito problemas jau 2014 metais, nusikelia gerokai į ateitį. Ekspertai įsitikinę, kad konvergencijos prasme turėsime išbraukti 6 metus. Nė per žingsnį nepajudėsime į priekį, kadangi per 6 metus sugrįšime tik į 2008 metų padėtį.
A. Kubilius sako, kad Lietuva turi ryžtingai atsisveikinti su kai kurių grupuočių pomėgiu užsiiminėti šešėline ekonomika, nešvaria veikla, mokesčių slėpimu, kontrabanda, nelegalia prekyba: su tuo kovojama ir bus kovojama, kad galimybių tokiai veiklai visiškai nebeliktų.
Taip pat, pasak premjero, turi būti žymiai griežtesnė apskaita ir atskaitomybė, o santykiuose tarp pardavėjo ir pirkėjo daug kur atsirasti ir kasos aparatai. Tuo turėtų būti suinteresuoti ir patys prekybininkai, ir vartotojai. Kaip rodo patirtis, įvedant turgavietėse kasos aparatus maisto produktams, jokių katastrofų, jokių bėdų, kurių buvo bijota, tikrai neįvyko.
Nuo gegužės ketinama įvesti kasos aparatus turgavietėse, kuriose prekiaujama ir ne maisto produktais.
Neabejojama, kad šiemet bus griežčiau kontroliuojami mokesčių mokėtojai. Suplanuotos dvigubai didesnės pajamos iš baudų ir konfiskacijų.
Specialistai pastebi, kad vis didėja mūsų valstybės biudžeto priklausomybė nuo ES lėšų. Skaičiuojama, kad šiemet iš ES bus gauta apie 7 mlrd. litų. Taigi šių metų šalies biudžete ES lėšos sudarys 27,7 proc. Sunku ir įsivaizduoti, kaip jaustumėmės, jei šis „auksinis upelis“ staiga išsektų.
Aštios kritikos strėlės
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad finansiniu požiūriu Lietuvai šie metai labai įtempti, bus vis sunkiau tvarkyti esamą skolą.
– Šiemet Lietuvai teks išgyventi skolų grąžinimo piką: 2011 m. reikėjo grąžinti 3,8 mlrd. litų, o šiemet – 6,4 mlrd. litų. Net skolą stabilizavus, palūkanos kasmet sudarys 2 proc. BVP. Problema ta, kad Vyriausybė pasirinko lengviausią kelią – ji griežtai mažino išlaidas, o jokių reformų nedaro. Biudžeto karpymas vyko žmonių ir programų sąskaita. O toks radikalus išlaidų karpymas dar labiau pakenks Lietuvos eksportui, mažins paklausą ir kartu vartojimą, skatins ūkio susitraukimą, – įsitikinęs A. Butkevičius.
Algirdas Butkevičius
Pasak jo, biudžetas remiasi ne prioritetinėmis sritimis, o tiesiog konkrečių ministerijų įtaka Vyriausybėje. Valdantiesiems ne itin rūpėjo, kad, skatinant ilgalaikį ekonomikos augimą, skolintos lėšos būtų racionaliai ir efektyviai naudojamos.
Analizuojant biudžeto pajamas, jų struktūrą matosi, kad biudžetas pernelyg optimistinis: akivaizdžiai pervertinamos gyventojų pajamos, jų augimas, itin optimistiškai vertinamas ir pelno įplaukų surinkimas.
– Kalbant apie suplanuotas šių metų pajamas, man kelia nerimą paaukštintas gyventojų pajamų mokesčio įplaukų planas. Be to, numatyta virš 500 mln. litų dividendų iš kapitalo, tačiau, pavyzdžiui, neramina tai, jog iš Visagino atominės elektrinės planuojama gauti tik 250 mln. litų, – sakė A. Butkevičius, akcentavęs, kad, naudojant ES lėšas, visų pirma būtina kurti naujas darbo vietas.
Jis sako, kad, pavyzdžiui, infrastruktūros plėtrai panaudotas vienas milijardas litų tiesiogiai sukuria 5 tūkstančius darbo vietų. Viena tiesiogiai sukurta darbo vieta netiesiogiai sukuria dar 4 – 5 darbo vietas.
Didelį impulsą šalies ekonomikai, A. Butkevičiaus nuomone, neabejotinai duotų didesnis ES lėšų panaudojimas naujoms technologijoms ir inovacijoms: dabartinė Vyriausybė tam turėjo visas galimybes, tačiau realiai nepradėjo gyvenamųjų namų renovacijos.
Pasak A. Butkevičiaus, jeigu Lietuva būtų skolinusi ne už 9 proc. iš užsienio komercinių bankų, o iš Tarptautinio valiutos fondo, kaip Latvija, valstybės skola būtų kur kas mažesnė, o jos tvarkymas per metus atsieitų 600 mln. pigiau.
Jis kritiškai vertina ir valdančiųjų sprendimą mechaniškai 4 proc. mažinti valstybės išlaidas, kai nėra nustatomos prioritetinės sritys. Tokį taupymą jis vadina „nei racionaliu, nei protingu“.
Suskambo optimistinės gaidos
“Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, pristatydamas šių metų ekonomikos raidos prognozes, pažėrė visą šūsnį gerų naujienų. Viena jų – pirmą kartą po ekonomikos nuosmukio prognozuojamas realaus darbo užmokesčio augimas: šiemet, esą, jis turėtų didėti 1,4 proc.
Nors atlyginimai pernai augo apie 2 proc., realus darbo užmokestis atskaičiavus mokesčius pernai tebemažėjo. Šiemet „Swedbank“ prognozuoja realaus (atsižvelgus į infliaciją) darbo užmokesčio kilimą.
– Tai bus pirmieji metai, kai užmokestis padidės 1,4 procento, – sakė N. Mačiulis. – Vidutinis nedarbo lygis turėtų mažėti iki 13,5 proc. šiemet ir 11,5 proc. kitais metais. Nedarbas labiausiai turėtų mažėti ne dėl emigracijos, o kuriant naujas darbo vietas.
Nerijus Mačiulis
Tikėtina, kad Vyriausybė šių metų viduryje priims sprendimą iki 900 litų padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas įsitikinęs, kad neaiški ir komplikuota euro zonos šalių ekonomikų padėtis bei galima dar spartesnė recesija gali lemti kuklesnį Lietuvos ūkio augimą, tačiau šiuo metu šalies ekonomikos būklė leidžia teigti, jog ženklaus kritimo bus išvengta.
Ekonomisto nuomone, įvertinus esamas sąlygas, realiausias euro zonos raidos scenarijus būtų teigiamas, nors ir neryžtingas, postūmis sprendžiant susidariusias skolų problemas, kuomet recesija paliestų tik labiausiai pažeistas euro zonos šalis. Tokiai prognozei, pasak N. Mačiulio, pagrindo suteiktų Lietuvos prisijungimas prie norimos pasirašyti naujos sutarties, kur šalys įsipareigotų laikytis finansinės drausmės ir neišlaidauti.
Fiskalinės drausmės sutartis – vienintelis kelias Lietuvai norint stabilizuoti finansus ilguoju laikotarpiu, – teigė N. Mačiulis.
Pasak jo, realiausias scenarijus yra tas, kad valstybės sugebės eiti tuo pačiu keliu. Portugalijos, Italijos, Graikijos ekonomikos susitrauks, tačiau euro zona eis teigiama linkme.
– Pagrindinės prielaidos, kodėl taip prognozuojame, būtų fiskalinis sutarimas, padedantis stiprius pagrindus tolesnei euro zonos integracijai ir tolesnėms Europos centrinio banko (ECB) priemonėms gelbėjant euro zoną, – kalbėjo N. Mačiulis.
Gruodžio viduryje ECB suteiktos 500 mlrd. litų siekiančios paskolos buvo precedento neturintis įvykis, pašalinęs nemažai įtampos iš finansų rinkų.
Pasak N. Mačiulio, Lietuvos perspektyvos bendrų Europos problemų fone yra gana šviesios: nors prognozuojama, kad euro zona 2012 metais susitrauks 0,3 proc., pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos tebeaugs. Todėl Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimas turėtų siekti 4 proc. ir šiek tiek paspartėti dar kitais metais – iki 5 proc. Vis dėlto dėl sparčiau augančio importo grynojo eksporto įtaka Lietuvos BVP bus neigiama ir šiemet, ir 2013–aisiais.
Ekonomisto teigimu, eksportas yra pasiekęs visų laikų aukštumas, taigi natūralu, kad potencialas augimui yra ribotas.
– Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai, turbūt nebus ekonomikų, kurių augimas sieks 3 proc. Prie pagrindinio scenarijaus nėra rizikos, kad Lietuva atsiduria ant recesijos slenksčio. Lietuvos ekonomiką padėtis euro zonoje veiks ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai, per vartotojų lūkesčius, ir ne taip sparčiai, kaip galėtų augti investicijos, – sakė ekonomistas.
Jo duomenimis, materialinės investicijos prieš sunkmetį sudarė 19 proc. BVP, dabar jos sudaro tik 11 proc. BVP. Dar mažesniais dydžiais pasižymi gamybinės investicijos, tesudarančios 4,5 proc. Vis dėlto tokia situacija, N. Mačiulio teigimu, ilgai negali tęstis ir tikėtina, kad investicijos turėtų pradėti kilti. Prognozuodamas infliacijos mastus, N. Mačiulis kalbėjo, kad šiemet ji turėtų siekti 2,5 proc. ir paaugti iki 3 proc. kitąmet.
N. Mačiulio teigimu, pastaruoju metu kritę gyventojų pasitikėjimo rodikliai rodo, kad namų ūkiai šiemet didesnę pajamų dalį skirs taupymui, o ne vartojimui, todėl vartojimo augimas bus lėtesnis nei realaus darbo užmokesčio fondo augimas, šiemet pirmą kartą per kelerius metus būsiantis teigiamas.
Kur keliauja mūsų pinigai?
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas ragina Vyriausybę svarstyti galimybę kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Mūsų šalis, pasak jo, nemažai laimėtų – galėtų pasiskolinti pigiau nei tarptautinėse finansų rinkose. Naudojant tarptautinių organizacijų pinigus, jie būtų keliais šimtais milijonų litų pigesni.
Stasys Kropas
– Būtų neblogas laikas užsitikrinti finansavimą, nes rinkoje bus daug besiskolinančių, – Lietuvos verslo konfederacijos renginyje „Biudžetas 2012: kur keliauja pinigai?"- sakė jis.
S. Kropas įsitikinęs, kad paskola iš TVF leistų Lietuvos vyriausybei lengviau pasiekti užsibrėžtą tikslą – biudžeto deficitą sumažinti iki 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto.
