Statistikos departamentas pažėrė platų srautą informacijos apie praėjusius metus. Iš jos galima drąsiai spręsti, kokie mums buvo praėjusieji, ko pagrįstai galime tikėtis šiemet, kokius ekonomikos plyšius gali tekti kamšyti. Nors situacija nėra džiuginanti, visgi daugelis skaičių nenuteikia itin pesimistiškai.

Žinoma, pasaulio ekonomikos lėtėjimas ir neigiamos euro zonos šalių tendencijos neabejotinai paveiks mųsų ūkio plėtrą. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį šalies eksportuotojai sudarė kuklesnes sutartis, nes dėl neapibrėžtumo pasaulio rinkose užsienio užsakovai pasirašė mažiau ilgalaikių, o daugiau – trumpalaikių sutarčių.

 

Viena bėda ne bėda…

ES statistikos tarnybos „Eurostat“ prognozės iš visų ES valstybių palankiausios būtent Baltijos šalims – didžiausias ekonomikos augimas žadamas Lietuvai (3,4 proc.) ir Estijai (3,2 proc.).Tačiau eksportu paremtai mūsų ekonomikai būtina augimo sąlyga – paklausa iš užsienio, o eksporto rinkos šiemet gyvens kukliai.

 

Ekspertų teigimu, eksporto augimas – svarbiausias veiksnys, nulemsiantis tolesnę visos šalies ekonominę padėtį. Perspektyvos nėra labai šviesios. Šalies pramonė eksportuoja 70 proc. savo gaminių. 60 proc. eksporto tenka Europos Sąjungos šalims, 28 proc.– Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) šalims. Blogiausia yra tai, kad ne vien ES, bet ir NVS valstybės susiduria su ekonominiais sunkumais. Tai daro mūsų šalies pramonę labiau pažeidžiamą, nes ekonomikos šokas tiek ES, tiek NVS po kurio laiko gali būti labai stipriai jaučiamas ir Lietuvoje.

 

Ir vis tik, kaip sakoma, nėra padėties be išeities. Specialistai teigia, kad įmonės, gaminančios aukštos vertės produkciją, kuri yra labai konkurencinga užsienio rinkose, nuo pasaulio ekonomikos lėtėjimo nukentės mažiau, negu kitos įmonės, o, gal būt, ir apskritai nenukentės. O tas įmones, kurios orientuojasi į tradicinį pirkėją ir į tradicinius produktus, pasaulio ekonomikos lėtėjimas tikrai paveiks neigiamai.

 

Įdomumo dėlei pasakysime, kad kitoms valstybėms tenka tik 12 proc. Lietuvos eksporto: JAV – 3 proc., Japonijai – 0,1 proc., Brazijijai, Indijai ir Kinijai kartu sudėjus – tik 1 procentas.

 

Vyriausybės iššūkiai iš esmės lieka tie patys – emigracijos stabdymas, „Sodros“ problemos, nedarbas, nuolatinis viešųjų finansų deficitas. Prie šių iššūkių šiemet prisideda dar ir naujas – didelė ir brangi valstybės skola, kurios aptarnavimas kasmet kainuos po kelis milijardus litų. Šiemet mums teks skolintis beveik milijardu litų daugiau, negu buvo planuota anksčiau – 10,3 mlrd. Lt., taigi valstybės skola paaugs 3,4 procentinio punkto – iki 41 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų ministerijos prognozėmis, per šiuos metus valstybės skola padidės net keturiais milijardais litų.

 

Beje, šiemet daugiausia skolinsimės senoms skoloms grąžinti. 2012 metais kaip tik sueina terminai grąžinti lig šiol nebūto rekordinio dydžio skolą – 7,2 mlrd. Lt.

 

Bet viena bėda ne bėda. Dabartinė suirutė euro zonoje gali pabranginti skolinimąsi apie 1–1,5 proc. O tai reiškia, kad padidėtų palūkanos, didėtų ir skolos aptarnavimo išlaidos.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad ekonomikos apyvartos ratas ėmė suktis gerokai lėčiau. Naujausios viešųjų finansų taupymo iniciatyvos, nors ir būtinos, deja, dar labiau pagilins ryškėjančias ekonominio nuosmukio tendencijas.

            Gitanas Nausėda    

 

– Valdžios išlaidų sumažinimas bus labiau juntamas, nes veikia vadinamasis multiplikatorius, t.y. išlaidas sumažinus vienu litu, BVP sumaėja daugiau negu vienu litu. Tiksliau apskaičiuoti, kokie bus viešųjų išlaidų taupymo padariniai ekonomikos plėtrai, būtų įmanoma įvertinus „pravalgomų“ ir investicinių lėšų proporciją, – aiškino G.Nausėda.

 

Lietuviškos įmonės „portretas“

Bet grįžkime prie skaičių. Statistikos departamento duomenimis, 2012 metų pradžioje Lietuvoje veiklą vykdė 83 624 ūkio subjektai. Tai sudarė 43,7 proc. visų įregistruotų ūkio subjektų. Palyginti su 2011 m. sausio 1 d., veikiančių ūkio subjektų sumažėjo 3,9 proc., o su 2010 m. sausio 1 d. - padaugėjo 0,5 proc.

 

Kaip per metus pasikeitė mūsų įmonės? Nelabai, nes, kaip ir prieš metus, beveik 80 proc. ūkio subjektų turi mažiau negu dešimt darbuotojų… Todėl visiškai suprantama, kad pagal pajamų dydį vyrauja ūkio subjektai, uždirbantys iki 1 mln. litų pajamų. Ūkio subjektai, kurie per metus uždirba daugiau kaip 138 mln. litų, tesudaro 0,2 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

 

2011 metais Lietuvoje buvo įregistruota 10 313 ūkio subjektų, jų skaičius, palyginti su 2010 metais, padidėjo 13 proc. Kaip ir tikėtąsi, daugiausia ūkio subjektų įregistruota Vilniaus apskrityje, mažiausia - Tauragės apskrityje. Praktiškai nesikeičia ir pagrindinės naujų įmonių „profesijos“ – didžioji dalis naujai registruotų įmonių ruošiasi užsiimti didmenine arba mažmenine prekyba.

 

Per metus daugiau nei trečdaliu sumažėjo išregistruotų ūkio subjektų, jų buvo 4 434. Apie ketvirtadalį išregistruotų ūkio subjektų vykdė didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą.

 

Užsienio investuotojams patrauklesnė Estija

Visame pasaulyje, o ypač euro zonos šalyse smunkant lūkesčiams, aplinka investicijoms nepalanki. Investuotojai neskuba aktyviai plėsti gamybą. Tačiau galimybių pritraukti investicijų Lietuva turi…

Tokį vaizdą šiandien mato DNB banko ekonomistė Jekaterina Rojaka.

    Jekaterina Rojaka

– Net šiuo sunkiu laikotarpiu reikia svarstyti galimybes pritraukti investuotojų,– įsitikinusi ji.– Vyriausybės pastangos pritraukti jų, davė rezultatų.

 

Lietuva neabejotinai atsilieka pagal investicijas, tenkančias vienam gyventojui. Pasak ekonomistės, nuo Estijos atsiliekame beveik tris kartus.

 

DNB banko atstovė mano, kad sunkmečiu reikia reklamuoti save ir traukti investuotojų, ypač gamybininkų dėmesį.

– Investuotojai į gamybą ateina gerokai ilgesniam laikui,nei investuotojai į paslaugas. Nes suvynioti kelias dešimtis metrų kompiuterių laidų ir eiti ieškoti mažesnių darbo sąnaudų į kitas šalis yra daug lengviau negu perkelti gamyklą, – sakė ji.

 

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad Estijoje, priešingai nei kitose Baltijos šalyse, spartų augimą skatina ne tik eksportas, bet ir greitai augantis vidaus vartojimas.Tačiau visos Baltijos valstybės 2012 metais bus pažeidžiamos įvykių euro zonoje.

                                                  Nerijus Mačiulis   

– Lietuva yra ne tokia pažeidžiama, nes mūsų įmonės šiuo metu yra mažiau priklausomos nuo skolinto kapitalo nei gretimų šalių įmonės, – mano jis.

 

Kodėl brangsta pigiausi produktai

Nuo sausio pirmosios vėl teko veržtis diržus. Kaip ir kasmet, daug kas pabrango. Kaip ir kasmet, keletą metų iš eilės…

 

Per metus – nuo sausio iki sausio – pabrango bene visi pigiausi produktai, be kurių neišsiverčiame nė vienas. Šių prekių krepšys, kuriame, be pieno, duonos ar kruopų, dar būtų ir mėsos, dabar jau atsieina 4–6 litais brangiau nei prieš 12 mėnesių...

 

Ekspertai konstatuoja, kad labiausiai keitėsi pieno produktų kainos. Per metus 0,9 litro pakuotė pigiausio pieno pabrango apie 30 centų, tuo tarpu sviestas – nuo 39 centų iki 1,15 lito. Bene į svaigiausias aukštumas kilo jautienos kumpio be kaulo kaina.

 

30–70 centų daugiau dabar nei prieš 12 mėnesių tenka pakloti ir už pakuotę kiaušinių.

 

Būtiniausių produktų sąraše, kuriame pačios pigiausios prekės, susitraukė tik aliejaus kaina. O kiaulienos išliko tokia pati, tačiau ir ši mėsa netrukus turėtų pabrangti. Susikrautas pilnas krepšys dabar kainuoja apie 10 proc. brangiau.

 

Tenka pripažinti, kad maisto produktų kainų kilimas būdingas ne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos ir Šiaurės regiono šalims. Paklausa viršijo pasiūlą, brango žaliava, todėl gamintojai ir tiekėjai ir kėlė kainą.

 

Daugelio kalbintų ekonomistų nuomone, pagrindinė europietiškų kainų, bet lietuviškų atlyginimų mūsų valstybėje priežastis yra monopolijose.

 

Situacija šilumos ūkyje – skandalinga

Metai prasidėjo plataus masto skandalu. Vilniečių teisėtą pasipiktinimą sukėlė galimai išpūstos sąskaitos už šilumos suvartojimą. Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis net siūlo šilumos ūkį grąžinti valstybei.

  Raimondas Kuodis

– Politikai turėtų normaliai apsvarstyti, ar tas eksperimentas pasiteisino, o jeigu ne – daryti atitinkamus sprendimus, – sakė centrinio banko atstovas.

 

Premjeras Andrius Kubilius situaciją Vilniaus šilumos ūkyje pavadino skandalinga. Pasak jo, išaugusių sąskaitų problemą galėjo nulemti tai, kad antroje spalio pusėje centralizuotai šilumą tiekianti bendrovė „Vilniaus energija“ pakeitė šilumos punktų priežiūrą.

 

Energetikos inspekcija nustatė, kad tokios problemos, kokios yra žinomos ir aptariamos viešumoje, yra stebimos tik Vilniuje. Tai skandalinga situacija. Pernai per paskutines dvi spalio savaites „Vilniaus energija“ Vilniaus mieste iš 6,6 tūkst. šilumos punktų prižiūrėtojų pakeitė 4,4 tūkst. Per dvi savaites keičiant štai tokiu drastišku būdu visą prižiūrėjimo sistemą, be abejo, kad yra sukeliama sumaištis.

– Klausimas, ar ji buvo sukeliama sąmoningai, ar dėl tokio netinkamo valdymo sukelta sumaištis, kuri iš tikrųjų yra verta ir teisėsaugos institucijų dėmesio. Visų pirma tai yra savivaldybės politinės atsakomybės reikalas, – sakė ministras pirmininkas.