Skolas iš valstybės skolininkų norima išieškoti centralizuotai, mažinant antstolių darbą. Įkūrus vieną skolininkų registrą, kuriame būtų aiškiai matoma visa informacija apie valstybei skolingus asmenis, skolininkams šalia skolos netektų mokėti dar ir nepagrįstai didelę sumą už išieškojimą antstoliams.
Dėl siūlomų pertvarkų antstoliai gali prarasti didelę dalį pajamų, tačiau, pasak teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, „tai daug kartų atpigintų skolų išieškojimą valstybės naudai, nes dabar neefektyvus jų išieškojimas gula ant mokesčių mokėtojų pečių”.
Būsima reforma siekiama skatinti patiems žmones sumokėti skolas. Valstybė žmogui apie turimą skolą turėtų priminti visais atvejais, kai šis ateis tvarkytis reikalų į valstybės institucijas ar bendraus su valstybės pareigūnais, o piktybiniams skolininkams siūloma neteikti valstybės ir savivaldybių institucijų paslaugų, kol šie neapmokės įsiskolinimų jai. Tokios sankcijos būtų taikomos ketinantiems pirkti nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, vykstantiems į užsienį ar norintiems 2 proc. gyventojų pajamų mokesčiu paremti politines partijas.
Šiuo metu informacija apie valstybei skolingus asmenis nėra sistemingai kaupiama. Daugiau nei 60 valstybės institucijų, kurios turi teisę skirti administracines baudas, šią informaciją kaupia atskirose duomenų bazėse, o dėl skolų išieškojimo kiekviena atskirai kaskart kreipiasi į antstolius. Skolas be antstolių pagalbos išsiieškoti gali tik Valstybinė mokesčių inspekcija, Sodra ir muitinė. Už antstolio paslaugas galiausiai tenka sumokėti žmogui, kuriam neretai tenka pakloti kelis ar net keliasdešimt kartų daugiau nei siekia prasiskolinta suma.
Per trejus metus (2008–2011 m.) valstybė antstoliams, kad šie galėtų išieškoti pinigus iš įsiskolinusių žmonių, bergždžiai sumokėjo virš 5 mln. litų: iš sumokėtų daugiau nei pusšešto milijono litų valstybei grąžinta vos 5 proc. – virš 325 tūkst. litų. Likusi suma sumokėta už nevaisingą antstolių darbą.
Koncepciją Seimas turėtų svarstyti pavasario sesijoje.
