Lietuvos verslinininkų bandymai paskutinę minutę pakoreguoti mokestinius sprendimus liko be atgarsio. Po karštų diskusijų Seimas patvirtino 2012 metų valstybės ir savivaldybių biudžetą, kuris yra vos kiek didesnis už pernykštį. Šis biudžetas sukuria prielaidas šiemet visiškai atstatyti sumažintas senatvės ir netekto darbingumo pensijas.
Prognozuojama, kad mokesčių pertvarkos maratonas gali nusikelti ir į pavasario sesiją.
Aiškios vizijos nėra
–Tai, kad patvirtinome biudžetą, kuriame deficitas yra mažesnis nei 3 proc., yra tikrai didelis pasiekimas tokiomis aplinkybėmis,– sakė premjeras Andrius Kubilius.
Atrodytų, didžioji Seimo intriga baigėsi, tačiau verslo atstovai – pagrindiniai biudžeto pildytojai, priešingai nei premjeras, mano, kad svarbiausiame metų dokumente intrigų ir neaiškumų dar liko nemaža. Didesnių vilčių, kad gyvenimas šiemet pagerės, 2012 metų valstybės ir savivaldybių biudžetas neteikia: jį sudaro 25,147 milijardai litų pajamų ir 25,755 milijardai litų išlaidų.
Ekonomistai pastebi, kad šių metų biudžeto mokesčių planas pernelyg optimistinis ir vidury metų gali tekti dar kartą karpyti išlaidas. Premjeras A. Kubilius irgi neatmetė galimybės peržiūrėti biudžetą, jei situacija euro zonoje pasirodytų blogesnė nei prognozuojama.
– Dabar mes matome, kad yra labai daug simptomų, kurie kartojasi panašiai kaip ir buvusioje liūdnai pagarsėjusioje „naktinėje“ mokesčių reformoje. Aiškaus kelio, aiškios vizijos mes nematome. Iš viso paketo akivaizdu, kad nei nuostatos nėra išdiskutuotos, nei planuojamų gauti pajamų dydis nėra fiksuotas, nebuvo ir išsamios analizės,– sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
LVK prezidentas negailėjo kritikos progresinių mokesčių įvedimo idėjai. Pasak jo, konfederacija pasisako prieš mokesčių didinimą daugiau uždirbantiems gyventojams, nes ir taip darbo jėgos apmokestinimas yra didelis.
Progresinių mokesčių plėtojimas, jeigu manoma, kad dabar esantis progresyvumas yra nepakankamas, galėtų būti vystomas didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį. Lietuvos mokestinių darbo sąnaudų našta yra viena didžiausių Europoje ir viršija tokių valstybių kaip Danija mokestinę naštą,– kalbėjo LVK prezidentas.
Valdas Sutkus
V. Sutkaus nuomone, jeigu būtų didesni mokesčiai taikomi nuo 3 tūkst. litų, susidarytų paradoksali situacija, kai nuo tą patį 1 tūkstantį eurų uždirbančio darbuotojo Suomijoje, Olandijoje ar Airijoje reikėtų mokėti mažiau nei Lietuvoje.
Lietuvos verslo konfederacijos nuomone, vienas iš mokesčių, galinčių reikšmingai prisidėti prie biudžeto formavimo, yra nekilnojamojo turto apmokestinimas, tačiau, prieš tokį mokestį įteisinant, reikėjo gerai paskaičiuoti, kiek jis suneš pinigų ir kiek kainuos jo administravimas.
LVK vadovo nuomone, nekilnojamojo turto mokestis ateityje galėtų užkirsti kelią galimiems rinkos kainų burbulų susidarymams, didinti nekilnojamojo turto prieinamumą neturtingiems visuomenės sluoksniams.
Papildoma našta naudos neduotų
Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys, Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį į dar vieną opią problemą – pensijų sistemos reformas. Jo nuomone, pinigus į pensijų fondus reikėtų pervesti aplenkiant „Sodrą“.
– Šiandien Lietuvoje gyvena apie 50 tūkstančių penkiasdešimtmečių, pensijoje juos turės išlaikyti 6–7 klasėje sėdintys vaikai. Tokių vaikų yra perpus mažiau – 25 tūkstančiai. Tai reiškia, kad po 10 – 20 metų pensijos gali sumažėti du kartus, nes sumažės mokesčių mokėtojų arba juos reikės apkrauti papildomais mokesčiais, – mano M. Dubnikovas.
Tačiau papildoma mokesčių našta naudos neduotų, nes mažėtų verslo konkurencingumas, vartojimas.
– Jeigu iki šiol mūsų ekonomika atsigavo dėl eksporto, o dabar atsiranda antras variklis – vartojimas, tai mes tą vartojimą po truputį turėsime smaugti, kad išlaikytume savo socialinę sistemą, – teigė jis.
M. Dubnikovo nuomone, didesnes pensijas gyventojams padėtų sukaupti visuotinis ir privalomas dirbančiųjų dalyvavimas privačiuose pensijų fonduose.
– Galbūt, atlikus studiją, reikia reformuoti šią sistemą ir labiau įtraukti žmones pačius kaupti ir įdėti savo pinigus, tačiau tai daryti reikia visuotinai – privalomai. Tada galėtume sukaupti didesnes pensijas, – mano M. Dubnikovas.
Pasak jo, valstybei iš biudžeto tuomet liktų mokėti tik bazinę pensiją, kuri garantuotų minimalų pragyvenimą.
– Iš biudžeto būtų mokama bazinė pensija, kuri užtikrintų minimalų pragyvenimą, o visa kita pensija, kuri užtikrintų gerovę, būtų iš privataus sektoriaus. Tačiau visuomenė nėra pasiruošusi pati nešti dalį pajamų, o savo pensiją prisimena tik tada, kai ji ateina arba artėja pensijinis amžius, – sakė jis.
Taip pat reikėtų numatyti, kad pervedimai nuo algos keliautų tiesiai į pensijų fondus, o ne per „Sodrą“, kaip yra dabar.
– Dabar yra užprogramuota problema, nes kai politikas mato, kad į „Sodrą“ ateina pinigai, o po to iš jos keliauja į pensinį fondą, jam iškart kyla klausimas, kodėl jo nenukreipus kitoms reikmėms , – sakė M. Dubnikovas.
Jo teigimu, dabar daug kalbama apie perėjimą prie gyvenimo ciklo fondų, kurie investavimo riziką renkasi pagal dalyvio amžių. Apsistojus ties tokiu investavimo būdu, mažėtų privačių pensijų fondų rizika.
Panašią „Sodros“ pertvarką siūlo ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Tačiau dalis politikų tvirtina, kad privatūs pensijų fondai negarantuoja pakankamos investicijų grąžos ir būsimos pensijos, todėl ragina dar mažinti pervedimus privačiai pensijai.
Nuo 2012 metų pervedimai į privačius pensijų fondus mažės nuo 2 proc. iki 1,5 proc. Privačiuose pensijų fonduose pinigus savo pensijai kaupia daugiau nei 1 mln. Lietuvos dirbančiųjų.
Signalas užsienio investuotojams
Ir verslo, ir finansų ekspertai įsitikinę, kad valdžia, keliskart persigalvojusi dėl vis naujų mokesčių įvedimo, pasiuntė neigiamą informaciją ne tik šalies, bet ir užsienio investuotojams.
– Ta mokestinė sistema, net neabejoju, po kiek laiko vėl bus keičiama. Kokią žinią mes siunčiame verslui ir kokią žinią siunčiame užsienio investuotojui? Abejoti šiandien nereikia – šita šalis yra nepatikima, čia kasmet ir kas pusmetį gali keistis mokesčiai, dėl to prognozuoti kažkokias ilgesnes investicijas ar toliau į ateitį nukreiptus dalykus reikia labai atsargiai, – teigė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis.
Lietuvos ekonomika šiais metais augs mažiau nei tikėtasi – prognozuojama prieš pat Naujuosius metus pristatytoje SEB banko Lietuvos makroekonimikos apžvalgoje. Kaip teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, 2012 metais šalies ekonomika augs 2 procentais.
Anksčiau SEB banko analitikai prognozavo 4 proc. ekonomikos augimą.
Gitanas Nausėda
– Prieš pusmetį teigėme, kad Lietuvos atsigaunantis eksportas pamažu daro įtaką iki tol buvusiai letargo būsenos vidaus prekybai, žadindamas gyventojų viltis, kad blogiausia jau yra praeityje. Deja, nuo Lietuvos nepriklausančios priežastys lėmė tai, kad šiandien eksporto ir pramonės padangė sparčiai niaukiasi, dėl to blogėja žmonių lūkesčiai, žmonės priversti veržtis ir taip neatpalaiduotus diržus, – kalbėjo G. Nausėda.
Kita vertus, šiandien, jau visu smarkumu įsisiūbavus Europos skolų krizei ir didėjant JAV recesijos grėsmei, Lietuvos padėtis šiek tiek geresnė, nei daugelio kitų valstybių. Vienas Lietuvos pranašumų yra tas, kad laikomės finansinės drausmės ir nesame prasiskolinę tiek, kiek kitos šalys. Valstybės skola pagal euro zonos standartus išlieka gana nedidelė.
Dėl nepalankios makroekonominės padėties euro zonoje ir pasaulyje Finansų ministerija šių metų augimo prognozes sumažino beveik perpus – nuo 4,7 proc. iki 2,5 proc.
Pasak G. Nausėdos, naujausios viešųjų finansų taupymo iniciatyvos, nors ir būtinos, deja, dar labiau pagilins ryškėjančias ekonomikos nuosmukio tendencijas.
Jo nuomone, vadinamasis prabangos – nekilnojamojo turto mokestis vidaus perkamajai galiai turės palyginti nedidelės įtakos.
– Tuo tarpu valdžios išlaidų sumažinimas bus labiau juntamas, kadangi veikia vadinamasis multiplikatorius, t.y. išlaidas sumažinus vienu litu, BVP sumažėja daugiau negu vienu litu. Tiksliau apskaičiuoti, kokios bus viešųjų išlaidų taupymo pasekmės ekonomikos plėtrai, būtų įmanoma įvertinus jų struktūrą – „pravalgomų“ ir investicinių lėšų proporciją,– kalbėjo SEB banko analitikas.
Nei nutolsime, nei priartėsime prie ES vidurkio
Visuomenei ir verslui didesnio optimizmo neteikia ir prognozės, kad į prieškrizinį 2008–ųjų lygį grįšime po šešerių metų.
– Procesas, kol mes sugrįšime į 2008 metus, gali užtrukti nei daug nei mažai – šešerius metus. Atsimenu diskusijas, kai Lietuvoje kalbėjome apie konvergenciją, suartėjimą su Europos vidurkiu buvo įvardijami 25 – 30 metai. Galbūt būtų galima pažvelgti iš šito taško – konvergencijos prasme mes prarasime apie šešerius metus. Tai labai ilgas laiko tarpas, per tuos šešerius metus mes nei nutolsime, nei priartėsime prie ES vidurkio. Tai liūdnoji istorijos dalis, – pabrėžė G.Nausėda.
Žinoma, minimalus ekonomikos augimas šiemet bus išlaikytas, bet jis nebus toks optimistinis, kaip dar neseniai buvo numatoma.
– Sutikite, kad 90 procentų dabartinių mūsų problemų vis dėlto užneštos iš šalies – jos nėra iškeptos viduje,– mano G. Nausėda.
Jo teigimu, minėtos problemos daugiausia susijusios su euro zonos skolų krize, o jos sprendimų popieriuje iki šiol nematome.
Pasak ekonomisto, Seime brandinami kiti mokesčių politikos planai kelia kur kas rimtesnių iššūkių šalies verslo konkurencingumui vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu – vienas tokių planų yra padidėjęs noras įgyvendinti progresinių gyventojų pajamų mokesčio tarifų sistemą.
– Privilioti į Lietuvą naująsias technologijas ir užsienio investuotojus taptų itin sudėtinga, jei aukštos kvalifikacijos informacinių technologijų specialistai, inžinieriai ir pan. būtų apmokestinti dvigubai daugiau negu Latvijoje ar Estijoje, – pabrėžė G. Nausėda.
Bene vienintelis būdas pakeisti nelinksmas prognozes, prisidėti prie nedarbo mažinimo – skatinti verslumą. Šioje srityje vis dar galima nemažai nuveikti. Dabar labiausiai plečiasi ir naujų darbininkų ieško jaunos ir mažos įmonės.
