-
suteikiant informaciją pagal prašymą suteikti informaciją;
-
keičiantis informacija be išankstinio prašymo;
-
būnant Lietuvos Respublikos insititucijos patalpose ir dalyvaujant administracinuose tyrimuose;
-
skolininkui pateikiant pranešimą apie reikalavimu susijusius dokumentus;
-
išieškant reikalaujamas sumas ir taikant išieškojimo užtikrinimo priemones.
Esminės naujovės:
1. Sureglamentuoti atvejai, kai tarp ES valstybių narių institucijų informacija apie mokestines prievoles suteikiama ar keičiamasi ja (ir be išankstinio prašymo). Kai mokesčių, išskyrus PVM, grąžinamoji permoka yra susijusi su kitoje užsienio valstybėje narėje įsisteigusiu ar gyvenančiu asmeniu, Lietuvos institucija, iš kurios lėšų turi būti vykdomas grąžinimas, be išankstinio prašymo gali pranešti to asmens įsisteigimo ar gyvenamosios vietos kompetentingai valstybės narės institucijai apie būsimą lėšų grąžinimą.
2. Lietuvos ir prašančiosios kitos ES valstybės narės institucijų susitarimu įgaliotiems pareigūnams, atliekant asmens stebėseną, nustatyta galimybė prisidėti ir dalyvauti Lietuvoje atliekamuose administraciniuose tyrimuose (su galimybe apklausti asmenis), teismo procesuose.
3. Nustatytos procedūros, kai kitos valstybės narės kompetetinga institucija gali prašyti Lietuvos analogiškų tarnybų informuoti skolininką apie prašančioje valstybėje priimtus sprendimus, visus dokumentus, įskaitant ir teisminius.
4. Siekiant išvengti kitoje valstybėje narėje parengtų dokumentų turinio pripažinimo ir vertimo problemų, įtvirtinti vykdymo, išieškojimo užtikrinimo priemonių taikymo ir prašymų suvienodinti dokumentai. Šių dokumentų, kuriuos Lietuvai teiks kitų ES valstybių narių kompetetingos institucijos, mūsų šalyje nereikės kokiu nors būdu keisti ar atlikti pripažinimo procedūrą. Suvienodinti dokumentai yra tapatūs pagal savo galią Lietuvoje kompetetingų institucijų išduodamiems mokesčių ar muitų išieškojimo vykdymo dokumentams.
5. Nustatyta, kad tam tikromis aplinkybėmis bus įmanoma jau ankstyvame etape teikti prašymus vykdyti reikalavimus Lietuvoje. Tokia galimybė numatyta tuo atveju, kai išnaudojant išieškojimo galimybes pagalbos prašančioje valstybėje, atsirastų neproporcingai didelių išlaidų.
6. Išieškant mokesčius numatyta, kad Lietuvos institucija pagal susitarimą su kita valstybe gali suteikti pirmenybę kitos ES valstybės narės reikalavimams. Be to, suteikdama pirmenybę vienos valstybės reikalavimams, mūsų šalies institucija negalės atsisakyti suteikti pirmenybę analogiškiems arba bent panašiems ir kitų valstybių narių reikalavimams.
7. Lietuvos institucija turės sustabdyti arba nutraukti mokestinių prievolių išieškojimą, jeigu prašančioji ES arba mūsų šalies institucija pradės susitarimo su skolininku procedūrą, išskyrus atvejus, jeigu tai yra ypatingos skubos atvejis, susijęs su sukčiavimu arba nemokumu.
8. Lietuvos institucija galės atsisakyti teikti pagalbą (išskyrus keitimąsi informacija be išankstinio prašymo), jeigu reikalavimai yra senesni kaip 10 metų (šis terminas skaičiuojamas nuo datos, kai reikalavimo vykdymas tapo galimas prašančioje valstybėje narėje). Kai bendra reikalavimų suma yra mažesnė negu 1 500 EUR, pagalba tai pat nebus teikiama.
9. Lietuvos institucijai nustatyta galimybė išsiieškoti kartu su iš asmens išieškoti reikalaujama suma ir savo patirtas išlaidas.
10. Prašant pagalbos, nustatyta pirmenybė naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl techninių priežasčių.
11. Turima informacija gali būti naudojama ir atskleista privalomosioms socialinio draudimo įmokoms nustatyti ir išieškoti. Jeigu prašančioji ar Lietuvos institucija mano, kad informacija turėtų būti naudinga trečiajai valstybei narei, ji galės ją perduoti.
Savitarpos pagalbos išieškant mokesčius įstatymą rasite čia: Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius ĮSTATYMAS