SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 12 mėn. prenumeratos kaina – 96 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 12 mėn. prenumeratos kaina – 96 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2011 m. gruodžio 5 d.
Nr. 45 (752) StraipsniaiPožiūrisPrieš korupciją esame bejėgiai         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Prieš korupciją esame bejėgiai

 

Sveikatos apsauga ir kelių policija išlieka gyventojų požiūriu bene labiausiai korumpuotos sritys, rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ tyrimas, atliktas pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymą. Korupcija šalies gyventojams tėra penkta problema po mažų atlyginimų, nedarbo, didelių kainų ir emigracijos.

 

Labiausiai korumpuotomis institucijomis apklausoje dalyvavę gyventojai laiko sveikatos apsaugos įstaigas, Seimą, teismus, policiją, savivaldybes. Verslininkai korumpuočiausiomis laiko savivaldybes.

Kaip labiausiai korumpuotas procedūras apklausos dalyviai nurodė dažnai žiniasklaidoje nuskambančius viešuosius pirkimus, įsidarbinimą į valstybinį sektorių bei leidimų statyboms ir rekonstrukcijai išdavimą ir gavimą.

 

– Korupciją žmonės supranta labai plačiai. Tai nėra vien kyšio ėmimas ir davimas. Labiausiai paplitusios formos, kaip nebūtų keista, yra giminių ir bičiulių protegavimas, politinių partijų narių protegavimas valstybės tarnyboje ir visur kitur, piktnaudžiavimas tarnyba, sprendimų vilkinimas, palankių įstatymų priėmimas, – komentuodamas tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2011“ rezultatus, sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Vytas Rimkus.

 

Tarp ministerijų labiausiai korumpuotomis gyventojai laiko Sveikatos apsaugos, Energetikos ir Aplinkos ministerijas.

 

Pasak V. Rimkaus, dar palyginti neseniai įsteigta Energetikos ministerija irgi jau pateko į trejetą labiausiai korumpuotų ministerijų: ji užima antrąją vietą pagal vertinimą tiek įmonės atstovų, tiek valstybės tarnautojų.

 

Apklausus per 1000 Lietuvos gyventojų, 500 verslininkų ir 545 valstybės tarnautojus, paaiškėjo, kad duoti kyšį ryžtųsi mažiau žmonių, nei 2008–aisiais metais. Tarp valstybės tarnautojų tokių sumažėjo nuo 42 iki 35 proc., tarp verslininkų – nuo 51 iki 40 proc., tarp gyventojų – nuo 64 iki 57 proc.

Prisipažinusiųjų, kad realiai davė kyšį, gyventojų taip pat sumažėjo nuo 24 proc. iki 22 proc., tačiau verslininkų, kyšiais atsilyginusių už paslaugas, padaugėjo nuo 12 iki 17 proc.

 

– Galima sakyti, kad dominuoja neigiamas požiūris į korupciją. Mažėjo pesimistų dalis, taip pat sumažėjo prognozuojančių, kad ji didės, tačiau gerokai padaugėjo manančių, kad korupcija sumažės. Mažėja pasirengusių duoti kyšį, mažėja ir prievartavimas duoti kyšį, – kalbėjo tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.

 

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad požiūris, jog kyšio davimas padeda spręsti problemas, yra labai gajus mūsų visuomenėje. Tokiam teiginiui pritaria 79 proc. gyventojų, 65 proc. verslo atstovų ir 67 proc. valstybės tarnautojų. Šie skaičiai beveik nekinta jau dešimtmetį.

 

Dažniausiai kyšiais už paslaugas atsilyginama sveikatos priežiūros įstaigose (50 proc. apklaustųjų davė kyšius) ir policijoje (41 proc.).

Tyrimas atskleidė, kad 30 proc. apklaustų gyventojų ir patys imtų kyšį, jei kas nors pasiūlytų, o pažintimis įsidarbinant pasinaudotų net 71 proc. respondentų.

 

– Turint omenyje, kaip plačiai žmonės vertina tai, kas yra korupcija, reikėtų įvertinti ir tai, kokia situacija yra valstybėje. Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, valstybės tarnautojams buvo sumažinti atlyginimai, o tai galėjo būti postūmis kyšininkauti: sumažėjo valstybės pirkimų, užsakymų, todėl turėjo tapti nuožmesnė verslo atstovų konkurencinė kova. Manyčiau, dėl to galėjo išaugti korupcijos lygis, – akcentavo Specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos prevencijos valdybos viršininkas.

 

Vertindamas situaciją pagal kyšininkavimą lyderiaujančiose sveikatos apsaugos sistemos įstaigose, V. Rimkus sakė, kad ta problema išlieka ir, norint pakeisti situaciją, reikia daugiau valstybės pastangų, vien tik kyšius įmančių gydytojų baudžiamuoju persekiojimu jos neišspręsi.

 

76 proc. apklaustų gyventojų sakė, jog nežino, kur kreiptis, norint pranešti apie korupcijos atvejį, didesnė dalis verslo atstovų ir valstybės tarnautojų teigė, kad žino.

Ketvirtadalis gyventojų sako, kad praneštų apie korupciją, analogiškai pasielgtų 34 proc. verslininkų ir 38 proc. valdininkų. Tačiau vis dėlto, 45 proc. gyventojų, 47 proc. verslininkų ir 49 proc. valstybės tarnautojų nebuvo tikri, ar praneštų apie korupciją. Likusi dalis sakė, jog apie korupcijos atvejus nutylėtų.

 

Komentuodamas naująjį korupcijos žemėlapį, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pripažino, kad vis dar esame linkę kovą su korupcija deleguoti teisėsaugos institucijoms ir nematome savo pačių vaidmens kuriant skaidresnę ir nekorumpuotą visuomenę. Dauguma mūsų nepotizmą – bičiulių ir giminių protegavimą – laiko labiausiai Lietuvoje paplitusia korupcijos forma, bet ir patys nevengtų pasinaudoti ryšiais.

Pasak jo, Lietuva ir toliau užima „garbingas“pirmąsias vietas visoje ES tiek kyšininkavimo srityje, tiek kaip labiausiai toleruojantys kyšius ir atlyginimus vokeliuose.

 

– Turime skirtingus tyrimų rezultatus, turime savo patirtį: esminių pokyčių, kalbant apie korupcijos lygį, Lietuvoje nematyti, yra pavienių politikų, pavienių valstybės tarnautojų pastangos šioje srityje, bet kompleksiško veikimo kol kas nėra. Vis dar daug dėmesio skiriama baudžiamojo persekiojimo temai, kažkodėl manoma, jogvien dėl to, kad sugriežtinsime bausmes, žmonės nesileis į korupcijos santykius, o prevencijai ir antikorupciniam švietimui skiriama ir toliau labai mažai, – kalbėjo S.Muravjovas.

 

S. Muravjovo įsitikinimu, į teisėsaugos tinklus dažniausiai patenka tik mažos žuvelės, o stambieji kušininkai lieka nenubausti. Tai lemia ir teisėsaugos bejėgiškumas, ir žmonių požiūris į šią problemą.

 

– Permainų sulauksime tik tuo atveju, kai suprasime, kad kova su korupcija yra ilgalaikis veikimas, be to, jis turi būti tvarus. Šiuo metu kovojame ne su korupcija, o su vienu ar kitu asmeniu. Tai yra trumpalaikis veikimas,– mano S. Muravjovas.

 

Įžvelgiama ir prošvaisčių

Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas teigia, kad labai didelės spragos yra korupcijos prevencijos, antikorupcinio švietimo srityse. Pasak jo, norint įvertinti kovos su korupcija rezultatus, būtina turėti aiškius kriterijus, o antikorupcinėmis priemonėmis įgyvendinti būtina skirti lėšų.

 

A. Akstinas mano, kad labiausiai reikia susikoncentruoti pasirenkant tinkamus kovos su korupcija vertinimo kriterijus, daugiau finansuoti atskiras programos priemones, stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą, nurodyti aiškią tam tikrų institucijų ar net pareigūnų asmeninę atsakomybę už numatytų tikslų įgyvendinimą.

Lietuvos verslo konfederacijos vadovas teigia, jog daugelis su korupcijos augimu susijusių problemų būtų panaikintos sumažinus biurokratinį valstybės aparatą.

 

Didžiausia atsakomybė dėl didėjančių korupcijos mąstų ir neefektyvaus Nacionalinės kovos su korupcija programos vykdymo, A. Akstino nuomone, krinta ant Seimo pečių. Parlamentas operatyviai nereagavo į korupcinę situaciją šalyje ir laiku nepriėmė reikalingų įstatymų ar jų pataisų.

 

Tiesa, pastaruoju metu įžvelgiama ir prošvaisčių. Pavyzdžiui, verslininkai dabar dažniau gan palankiai atsiliepia apie Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklą. Ši kontroliuojanti institucija kiekvienu konkrečiu atveju iš pradžių stengiasi išklausyti mokesčių mokėtojų išsakomus argumentus ir įvertinti visas susijusias aplinkybes. VMI dažniau, pasirinkdama kontrolės priemones, pirmenybę teikia mokestiniams tyrimams, kurie sudaro galimybes verslo kontrolę paversti konsultacijomis, nurodyti klaidas ir suteikti galimybę jas pataisyti.

 

VMI tikrinimui paprastai renkasi tas įmones, kurios, taikant šiuolaikinius įmonės rizikos vertinimo analizės metodus, yra nustatomos kaip labiau rizikingos mokestiniu požiūriu. Tai nustatoma analizuojant detalią ir gana išsamią informaciją apie mokesčių mokėtojus.

 

Beje, kaip teigia specialistai, lengviausiai, be jokių schemų apeinamas mokestis yra gyventojų pajamų mokestis. Tai leidžia daryti atlyginimų mokėjimas, išvengiant gyventojų pajamų mokesčio (GPM), „Sodros“ir kitų socialinių mokesčių. Tuo metu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apėjimo schemos daug sudėtingesnės.

 

Kaip susigrąžinti 120 mlrd. eurų

Bene labiausiai korupcija įsišaknijusi viešuosiuose pirkimuose. Turint galvoje tai, kad viešųjų pirkimų apimtys Lietuvoje kasmet siekia apie 10 mlrd. litų, nesunku įsivaizduoti, kodėl įvairių instancijų teismus pasiekia tiek daug skundų, kuriuose viešųjų pirkimų organizatoriai kaltinami nesąžiningų konkursų organizavimu, o juos laimėję rangovai – kyšininkavimu, nekokybišku darbų atlikimu. Verslo atstovai pripažįsta, kad įmonės dažnai nelaimi viešųjų pirkimų konkursų, nes nemoka kyšių jų organizatoriams.

 

Daugelio verslininkų nuomone, korupcijos šaknų reikia ieškoti valdžioje – esą politikai dažnai priima įstatymus, sudarančius sąlygas šiai blogybei vešėti, o verslininkai nespėja užkirsti kelio nesąžiningiems politikų sprendimams.

 

Niekam ne paslaptis, kad landos korupcijai pirmiausia atsirandant priimant įstatymus. Vėliau teisės aktų spragomis gali pasinaudoti ir žemesnio rango verslininkai.

 

Vienaip ar kitaip su korupcija kovoja net šešios valstybės tarnybos, bet kuri tiesiogiai atsakinga už tai, kad korupcijos lygis mūsų šalyje mažėtų – lyg ir nėra. O informacija apie korupcijos mastus Lietuvoje labai svarbi, ypač užsienio investuotojams, kurie neretai sprendimus apie galimas investicijas priima ir palyginę korupcijos lygį atskirose šalyse...

 

Beje, dėl aukšto korupcijos lygio sunerimo ir Europos Komisija, kuri nusprendė sukurti specialią europinę vertinimo priemonę – ES kovos su korupcija ataskaitą. Joje bus pateikiama informacija apie kovos su korupcija padėtį visose ES valstybėse narėse – teigiamą ir neigiamą, apie trūkumus ir pažangą. Ataskaita bus skelbiama nuo 2013 metų. Tikimąsi, kad ši iniciatyva susilauks atgarsio visoje ES ir paskatins visas šalis aktyviau kovoti su korupcija, kuri Europos mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja 120 mlrd. eurų, t.y. vieną procentą Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto.

 

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Gruodis     2011  
PrATKPŠS
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031 
Naujienos
2020-03-27
Individualią veiklą vykdę gyventojai, kurių veikla dabar ribojama, gali ją nutraukti
2020-03-18
VMI ir „Sodros“ pagalba verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19
2020-02-12
Grįžus iš Kinijos, reiktų izoliuotis 2 savaitėms
2020-02-11
Nepasinaudoję mokesčių amnestija, sulaukė VMI dėmesio
2020-01-13
„Sodra“ apie padidėjusias pensijas
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama