SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2011 m. lapkričio 21 d.
Nr. 43 (750) StraipsniaiPožiūrisDidžiausi nuogastavimai susiję su fina...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Didžiausi nuogastavimai susiję su finansų sistema

 

Virš Europos susikaupę debesys nesisklaido. Euro zonos krizė trunka jau antri metai, o efektingų vaistų jai dar nerasta. Nors Graikijai bus suteikta dar viena, 130 mlrd.eurų dydžio paskola, bus nurašyta 50 proc. valstybės skolos, pagrįstai kyla klausimas, ar tai išgelbės šalį, ar krizės bangos nepalies ir Lietuvos, ar reali viltis dėl greitesnio pasaulio ekonomikos atsigavimo. Globalinės ekonomikos įvykiai verčia koreguoti ir ankstesnes optimistines prognozes.

Ieškant išeities iš krizės, Briuselyje surengtas 27 ES valstybių vadovų bei Europos Parlamento narių viršūnių susitikimas, kuriame dalyvavo dalyvavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Lietuvos ir visų ES žmonių interesas, kad kuo sparčiau būtų užtikrintas ekonominis stabilumas ir atkurtas pasaulio rinkų pasitikėjimas Europa“, – sakoma prezidentės pranešime.

 

Į „Mokesčių žinių“ klausimus atsako SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas NAUSĖDA.

– Finansų rinkose tvyro neramumai, kai kurie šalies specialistai jau skaičiuoja galimą pasaulio ekonomikos sukrėtimų poveikį Lietuvai. Kokius pagrindinius iššūkius mūsų šalies ekonomikai jūs šiandien įvardytmėte? Kaip prastėjantys pietinės ES dalies valstybių ekonominiai rodikliai gali atsiliepti mūsų šalies ūkiui?

– Manau, kad tos problemos atsilieps Lietuvos ekonomikai, tačiau mes tikimės ne tiek praradimų užsienio prekybos požiūriu – minėteji regionai, minėtosios šalys yra palyginti nereikšmingi mūsų užsienio prekybos partneriai. Didžiausias mūsų nuogastavimas yra susijęs su finansų sistema. Patirtis rodo, kad impulsai finansų sistemoje perduodami labai greitai.

 

Nors Europos Sąjunga nusprendė nurašyti pusę Graikijos skolų, suteikti šiai šaliai paskolų ir tęsti biudžeto taupymo programą, pavojaus debesys dar nėra išsisklaidę. Mes baiminamės, kad Vokietijos ir Prancūzijos bankų portfeliuose laikomi Graikijos skolos vertybiniai popieriai, susiklosčius nepalankiai situacijai, atneštų didelių nuostolių tiems bankams, sumažintų jų kapitalo bazę, sukurtų tam tikrą nepasitikėjimo atmosferą tarpbankinėje rinkoje ir mes vėl aiškiai pajustume kredito išteklių stygių. Susiklosčius tokiai situacijai, pablogėtų ir Lietuvos ekonomikos perspektyva.

 

Mano nuomone, taip pat reikėtų iš dalies atsižvelgti ir į netiesiogini poveikį, kurį galimas arba tikėtinas Graikijos bankrotas sukeltų Vokietijos ekonomikai. O tai jau tikrai yra labai mums svarbi šalis užsienio prekybos požiūriu. Vokietijos ekonomikai stagnuojant arba net įpuolus į naują recesijos stadiją, pajustumėme ir netiesioginį Graikijos problemų poveikį per Vokietiją, per kitas valstybes, su kuriomis mes prekiaujame daug intensyviau, negu su Pietų Europa. Štai šitie dalykai mane šiuo metu labiausiai ir neramina.

 

– Kaip manote, su kokiu bendrojo vidaus produkto prieaugiu baigsime šiuos metus? Banko makroekonomikos prognozės lieka tos pačios?

– Mes nekeitėme šitų prognozių, nors jau antrajame metų pusmetyje jausis tam tikros lėtėjimo tendencijos. Kadangi pirmąjį metų pusmetį mes užfiksavome gana neblogą rezultatą – 6,6 proc., tai net ir tam tikras sulėtėjimas jau labai dramatiškai nebepakeis metinio rezultato. Tačiau, kita vertus, aš turbūt sutikčiau, kad šitos mūsų nekeistos šių metų prognozės jau yra optimistinės arba, taip sakant, optimistinėje pusėje ir nenustebčiau, jeigu realus rezultatas būtų tam tikru mastu mažesnis nei prognozavome.

 

– Ar realu kitais metais valstybės biudžeto deficitą sumažinti iki 3 proc.?

– Aš matau visus požymius, kad valstybė deda tam pastangas ir dabartinė Vyriausybė labai norėtų pasiekti šito rodiklio, bet viskas priklausys nuo ekonomikos augimo scenarijaus. Jei vis dėlto išlaikysime tam tikrą ekonomikos plėtros tempą, kaip kad šiuo metu prognozuoja daugelis šalies plėtrą numatančių institucijų, tai manyčiau, kad tai yra realu. Bet jei atsitiktų taip, kad mūsų prognozės pasirodys besančios pernelyg optimistinės ir Lietuvos augimas kitais metais priartėtų prie nulio, manau, kad pasiekti 3 proc. valstybės biudžeto deficito bųtų beveik neįmanoma. Tarp ekonomikos augimo tempų ir deficito mažinimo planų egsistuoja tiesioginis sąryšis.Vienas dalykas yra priimti politinius sprendimus viešosioms išlaidoms suvaldyti arba atstatyti jų augimui, kitas dalykas yra ekonomikos “sveikata“ ir kaip pavyksta surinkti iš jos mokesčius?

 

– Kitais metais numatyta grąžinti pensijas į prieškrizinį lygį, ketinama didinti minimalią algą. Ar valstybė nesiruošia imtis papildomų taupymo priemonių ? O kokios prognozės dėl skolų kreivės pokyčių?

– Aš negalėčiau teigti, kad valstybė nesiima jokių taupymo priemonių, kadangi yra tik viena sritis, kurioje ketinama atstatyti pensijas į prieškrizinį lygį. Atsižvelgiant į tai, kad infliacija per dviejų su puse metų laikotarpį jau faktiškai artėja prie 15 procentų, pinigų perkamoji galia, net ir atstatytų pensijų perkamoji galia, bus tikrai sumažėjusi. Taigi, aš manau, kad valstybė turėjo ne tik moralinę, bet ir visokią kitoką pareigą tai padaryti. Bet kartu valstybė arba dabartinė valdžia paskelbė, kad jokių tokių galinčių viešąsias išlaidas padidinti priemonių, be mano minėtosios, ji nesiims ...

Tai, mano nuomone, yra tam tikra deklaracija, kad finansų disciplina bus toliau palaikoma ir, jeigu taip atsitiks, mes prognozuojame, kad valstybės skola palyginti su bendruoju vidaus produktu apskritai nustos augti. Dabar ji praktiškai yra pasiekusi 38 procentus nuo BVP – ir artimiausiu metu turėtų stabilizuotis šiame lygyje, o jau vėliau, sakykime 2013– aisiais, 2014-aisiais pradės palaipsniui mažėti. Tai jau yra šioks toks teigiamas poslinkis, palyginti su tuo, ką mes prognozavome 2010 metų viduryje, kai sakėme, kad, esant tokiam raidos scenarijui, veikiausiai skolos viršūnė gali pakilti iki 42 – 45 proc. nuo BVP ir tik tada galima stabilizacija. Mes, galime sakyti, sustingome šiek tiek žemesniame taške ir tai mane džiugina, nes tai reiškia mažesnius valstybės finansinius įsipareigojimus.

 

– Ar tokia šalies situacija nesumažins investicijų srauto? Ar tiesa, kad investuotojai iš Vakarų po truputį traukiasi iš Lietuvos ir vis daugiau pas mus ateina Rytų kapitalo?

– Mes matome, kad užsienio investicijos netgi auga, bet tai gal daugiau yra daroma reinvesticijų sąskaita, kitaip tariant, naujo, šviežio kapitalo – tokio, kuris čia, Lietuvoje, anksčiau neveikė, bet štai dabar atrado ją ir atėjo, – sąskaita. Galbūt ypatingomis naujienomis čia pasigirti ir negalime, bet kalbėti apie kapitalo bėgimą iš Lietuvos tikrai pagrindo nėra. Juolab, kad šiek tiek ankstėleliau matėme ir neblogų vardų – aukštųjų technologijų įmonių, kurios atėjo į Lietuvą ir čia pradėjo verslą. Tai tas pats „Barclays“, „Western Union“, IBM, kurių planai Lietuvoje visiems žinomi.

Naujųjų technologijų srityje, sakyčiau, vyksta teigiami poslinkiai. Kitose srityse nei į vieną, nei į kitą pusę labai ryškių poslinkių nėra, bet tai, ko gero, yra savotiškas pokrizinės situacijos atspindys. Ne tik mūsų verslininkai, bet ir užsienio investuotojai norėtų pasižiūrėti, kaip toliau rutuliosis įvykiai ir tik vėlesnėje stadijoje, jeigu viskas bus tvarkoj, galės priimti sprendimus.

 

– Kokius pagrindinius iššūkius Lietuvos ekonomikai jūs šiandien įvardytumėte?

– Ko gero tie pagrindiniai iššūkiai, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, yra ne Lietuvos viduje, o išorėje. Kadangi Lietuva yra mažai integruota į pasaulio ekonomiką, ji yra labai jautri visokiems pokyčiams aplink mus. O pastaruoju metu tie pokyčiai tikrai neramina. Esu beveik tikras, kad procesų atomazgos mes dar neišgyvenome. Veikiausiai per artimiausius mėnesius išaiškės Graikijos situacija, reikia būti pasiruošusiems ir blogesniajam scenarijui, kad ši šalis tiesiog bus paskelbta nemoki. Tai sukeltų tam tikrų neigiamų padarinių finansų sistemoje ir tai yra vienas aspektų, kad tiesiog eksporto požiūriu arba investicijų požiūriu mes jausime šitų išorinių įvykių pasekmes.

Kiti iššūkiai yra labiau susiję su kitų metų biudžeto svarstymu. Turint galvoje, kad artėja Seimo rinkimai, manau, kad Seime vyks karštos diskusijos dėl išlaidų didinimo, dėl mokesčių mažinimo ir jų privilegijų. Tokių pasiūlymų diskutuojant dėl biudžeto, be abejo, išgirsime labai daug, belieka tikėtis, kad valdančiajai koalicijai pavyks atsispirti neatsakingiems pasiūlymams, kurie vestų šalį į tam tikrą suirutę ir lemtų finansų destabilizaciją. Žinoma, šitas iššūkis yra labiau iš ekonominės politikos srities.

Šiemet Lietuvoje buvo labai didelė ir žmonėms labai skausminga infliacija. Kitais metais infliacijos spaudimas turėtų būti silpnesnis ir nemanau, kad tai turėtų būti pagrindinė Lietuvos ekonomikos problema.

 

– Jei kai kurias euro zonos šalis ištiks juodžiausi scenarijai, ar nesutriks Europos Sąjungos finansinė parama Lietuvai?

– Manau, kad tie planai, kurie yra siejami su Europos Sąjungos finansine parama, struktūrine parama yra realūs. Tai jau skirtingos kišenės, skirtingi stalčiai ir sprendimai dėl Europos finansinio stabilizavimo faktiškai jau beveik priimti, tik kai kurioms valstybėms beliko juos ratifikuoti. Aišku, tai tam tikra prasme tikrai didina ES finansinę naštą, visiškai natūralu, kad pinigai yra limituoti, jie nėra begaliniai, bet manau tų planų, kuriuos Europos Sąjunga yra pasitvirtinusi kitai finansinei perspektyvai, tikrai bus stengiamasi laikytis. Tai, kad šalims, kurios negali pasiekti vidutinio lygio, būtų padedama jį pasiekti, yra įtvirtinta pačioje bendrijos dvasioje, tai ir yra ES stabilumo garantija. Dažniausiai visos problemos kyla dėl to, kad nėra vidinės harmonijos ir yra pernelyg dideli atotrūkiai bendrijos viduje, o Europos Sąjungos struktūrinė parama ir turi apsaugoti nuo tokių krizių, kaip dabar Graikijoje - iišlygindama ir gyventojų lygio skirtumus, ir finansinę politiką, ir pagaliau šalių potencialą eiti į priekį.

 

– Lietuvos žmonės labiausiai nerimauja dėl brangsiančių šildymo paslaugų. Ar šiemet šiek tiek atsigavusį vartojimą vėl gali pristabdyti prasidėjusio šildymo sezono sąskaitos?

– Situacija skirtingose savivaldybėse gali būti gana skirtinga, kadangi mes nepakankamai įvertiname tam tikras savivaldybių galias. Keisti situaciją bent jau savo savivaldybių mastu, pereiti prie kito kuro naudojimošilumai gauti Lietuvai šiandien tiesiog būtina.

 

Dėl gamtinių dujų pabrangimo šiluma vidutiniškai gali brangti iki 20 procentų. Mes paskaičiavome, kad vidutinei šeimai, kuri gyvena 60 kvadratinių metrų būste nerenovuotame name, per mėnesį gali tekti šildymui išleisti maždaug 70 litų daugiau, negu pernai. Tai yra apčiuopiama suma, jeigu ji būtų mokama kiekvieną mėnesį viso šildymo sezono metu.

 

Jeigu vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius padidėtų 5,5 proc., gyventojų piniginėse atsirastų papildomi 80 litų. Kaip matome, brangesnės šildymo paslaugos nubrauktų visą tą atlyginimų padidėjimą, jau nekalbant apie tai, kad auga maisto produktų ir kitų prekių kainos. Beje, ir atlyginimai kol kas teišaugo tik 2,5 proc. Taigi, vėl gali sugrįžti į pradinę būklę jau šiek tiek beatsigaunanti mažmeninė prekyba ne pirmo būtinumo prekėmis. Visi turbūt norėsime valgyti, nepriklausomai nuo to, kokios yra mūsų pajamos. Bet sumokėję už būtiniausias paslaugas, už maistą žmonės vėl gali pristigti to būtino likučio kitoms prekėms įsigyti , ir tai, mūsų nuomone, yra didžiausia rizika vidaus vartojimui.

 

– Šalies bendrasis vidaus produktas šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai, Statistikos departamento išankstiniais rezultatais, išaugo 6,6 proc. Kaip jūs pakomentuotumėte šį faktą?

– Be jokios abejonės, šis puikus rodiklis pranoko visų šalies ekonomikos raidą prognozuojančių institucijų prognozes. Dėl sparčiai blogėjančios tarptautinės ekonomikos situacijos, kitąmet šį rodiklį veikiausiai prisiminsime nostalgiškai dūsaudami ir laikysime jį vienu iš paskutinių Lietuvos makroekonominės vasaros pasireiškimų.

Ūkio perspektyvos nėra tokios giedros, kokios buvo – įmonės vėl mažina investicinių projektų skaičių, reaguodamos į eksporto rinkų susitraukimą.

 

Vietoje gamybos plėtros prioritetas teikiamas didesniam efektyvumui ir konkurencingumui, stengiamasi mažinti finansinio sverto rodiklius, t.y. kontroliuoti įsiskolinimo lygį. Tokie tikslų hierarchijos pokyčiai jau atsiliepia arba netrukus atsilieps darbo vietų kūrimo procesui. Nebūdami įsitikinę savojo verslo perspektyva, darbdaviai nenoriai priims naujus darbuotojus pagal neterminuoto darbo sutartis. Tai nereiškia, kad nedarbo lygis nustos mažėti, o vidutinį darbo užmokestį sukaustys įšalas, tačiau nevertėtų puoselėti ir staigaus šių rodiklių gerėjimo vilčių.

 

– Dėkojame už pokalbį.

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Lapkritis     2011  
PrATKPŠS
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
282930 
Naujienos
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama