SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • Vyksta „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos 2020 m. prenumeratos akcija • • • • • Elektroninio leidinio prenumeratos visiems 2020-iems metams kaina – 89 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2011 m. lapkričio 7 d.
Nr. 41 (748) StraipsniaiPožiūrisKaip paskatinti ūkio našumą, sustipri...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Kaip paskatinti ūkio našumą, sustiprinti konkurencingumą

 

Didelė dalis investicijų dėl joms taikomo pelno mokesčio pabrangsta ir tai yra rimta ekonomikos augimo kliūtis. Pelno mokesčio panaikinimas visoms investicijoms konkurencijos požiūriu būtų neutralus sprendimas, nereikėtų iš esmės keisti Pelno mokesčio įstatymo, o valstybės biudžetas susidurtų tik su trumpalaikiais netekimais, kurie sugrįžtų į biudžetą kitų mokesčių forma. Perėjimas prie nulinio pelno mokesčio tarifo investicijoms padidintų apyvartinių lėšų kiekį įmonėse, paskatintų investicijų, o ilgainiui – ir mūsų šalies konkurencingumą.

 

Tai akcentuota Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtoje konferencijoje „Investicijų neapmokestinimas: pranašumo galimybė Lietuvai“. Joje kalbėta apie „auksinę galimybę“ Lietuvai tapti pranašesnei už kaimynes pritraukiant privačias investicijas.

 

Kas geriausia Estijoje ir kas Lietuvoje

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė mano, kad dabartinė Lietuvos mokesčių politika turi savo privalumų, kuriuos pripažįsta ir investuotojai bei ES institucijos, todėl skubėti įvedant naują mokestį nereikėtų.

– Mano pozicija būtų mažesnis mokestis ir didesnė mokestinė bazė. Neturiu apriorinės neigiamos nuomonės, tačiau kodėl kitos valstybės neseka šiuo pavyzdžiu? Aišku, tai būtų galima priskirti valstybių inercijai, tačiau apkaltinti visas valstybes inertiškumu vargu ar įmanoma. Viskas turi būti diskutuojama visų finansinių piemonių kontekste, o ne atskirai paimant vieną sprendimą ir jį įgyvendinant, – aiškino I. Šimonytė.

  Simonyte_10_1.jpg  Ingrida Šimonytė

Ministrė taip pat atkreipė dėmesį, kad Finansų ministerija nėra ta institucija, kuri trukdo atsirasti tokiam mokesčio neapmokestinimui, esą, tai bendras politikų sutarimo reikalas.

 

I. Šimonytė pripažino, kad estai turi unikalų talentą parduoti tai, ką jie turi gero. Tuo tarpu mes, juokavo ministrė, esame talentingi tai, ką turime gero, suvaryti į ožio ragą, barstytis galvą pelenais ir sakyti, kad mes nieko gero neturime.

 

– Jeigu Lietuvą lygintume su klasikines mokesčių sistemas turinčiomis valstybėmis, tai apskritai kyla klausimas, ar mes turime tą investicijų apmokestinimą, nes daugeliu atvejų esame aukščiau už kitas ES šalis, – sakė I. Šimonytė.

Tačiau ji vis tik pripažino, kad diskusija dėl nulinio tarifo verslo investicijoms yra reikalinga.

 

– Tikrai nežinau, ar tai, kas šiuo metu yra Estijoje, yra geriausia, kas gali būti pasaulyje, tačiau manau, kad tai, ką turime Lietuvoje, galėtų būti geriau. Reikia į viską žiūrėti kompleksiškai. Visa bėda, kad tokio požiūrio politinėms partijoms nepavyksta išvystyti. Galėtume nuo estų nusirašyti investicijų neapmokestinimą, tačiau nuo jų reikėtų nusirašyti ir daugiau dalykų, o ne pasiimti tik vieną atskirą atvejį iš konteksto. Jeigu tai taip yra gerai, kodėl už jų nestovi eilė pasekėjų, kurie per dešimt metų jau būtų galėję įsitikinti, kad tai yra naudinga, – teigė ministrė.

 

Svarbiausia – mokesčių sistemos stabilumas

Bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ partnerė, mokesčių ir teisės skyriaus vadovė Kristina Kriščiūnaitė taip pat suabejojo investicijų neapmokestinimu. Pasak jos, tam tikrais aspektais Estijoje pelnas apmokestinamas daugiau nei Lietuvoje.

– Iš bendros praktikos ir komentarų negalima sakyti, kad tai yra panacėja. Estijoje, išgryninant pelną, jis apmokestinamas netgi labiau nei Lietuvoje. Reikėtų tobulinti dabartinį tarifą, kuris turi savų pliusų. Idėja grįžti prie jau galiojusio nulinio tarifo yra graži, tačiau ir ji turėjo savo trūkumų,– teigė K. Kriščiūnaitė.

Kristina_Krisciunaite_PricewaterhouseCoopers_2010_m_1_1.jpgKristina Kriščiūnaitė

Pasak ekspertės, išimdami pelną estai apmokestina ir neleidžiamas išmokas. O Lietuvoje nuolat diskutuojama, kas yra leidžiami ir neleidžiami atskaitymai.

K. Kriščiūnaitė teigė, kad sugrįžimas prie nulinio tarifo investicijoms nebūtų pati geriausia išeitis. Ji pateikė „PricewaterhouseCoopers“siūlymą tobulinti dabartinę investicinio projekto lengvatą:

  • pratęsti lengvatos galiojimo laikotarpį;
  • praplėsti „tinkamų“ turto grupių sąrašą, suteikiant galimybę lengvata pasinaudoti ir transporto sektoriaus įmonėms;
  • lanksčiau vertinti lengvatos taikymą turto modernizavimo atveju;
  • leisti naudotis lengvata ir tais atvejais, kai įsigyjamas Lietuvos rinkai/sektoriui inovatyvus turtas, nors jis pats ir nėra naujas;
  • įtvirtinti lengvatos tęstinumą visais įmonių reorganizavimo atvejais, kai tęsiama ta pati veikla, kuriai turtas buvo įsigytas.

Ekspertės nuomone, idėja grįžti prie nulinio tarifo yra graži, tačiau reikėtų žiūrėti ir į tai, ką reikėtų patobulinti.

 

Galimybių Lietuvai paieška nulinį tarifą investicijoms pavadino ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas. Investicijos yra siekiamas tikslas, nes jos sukuria naujas darbo vietas, didina įmonės vertę.

  Kadziauskas_Giedrius_1_1.jpg  Giedrius Kadziauskas

Pasak viceministro, renkantis, kokių priemonių imtis, vis dėlto reikia atsakyti į nemaža klausimų. Pavyzdžiui, ar priemonės taikomos visiems ir neiškraipo konkurencijos, ar taikomos pasirinktinai ir iškreipia motyvaciją ir verslo sąlygas, ar lemia papildomas valstybės išlaidas arba negautas pajamas.

 

Sparčiai augančios ir besiplečiančios bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas, komentuodamas investicijų neapmokestinimą, kalbėjo, kad toks sprendimas pasitarnautų kaip efektyvi viešųjų ryšių akcija ir sumažintų mokesčių administravimo kaštus, tačiau Lietuvos įmonių investavimo žymiau nepakeistų.

 

– Yra prasmė turėti tokią lengvatą dėl užsienio investuotojų. Lietuvos investuotojai investavo ir investuos. Užsieniečiai turi standartinį klausimyną ir pagal tai sprendžia, kur investuoti, – akcentavo jis.

M. Gedvilo teigimu, verslui svarbu, jog galimos mokesčių lengvatos nebūtų laikinos, kad mokesčių administravimas būtų kuo paprastesnis.

 

Seimo narys Kęstutis Daukšys pateikė keletą skaičių: pelno mokestis sudaro apie 1 proc. BVP, iš šio mokesčio į nacionalinį biudžetą įplaukia apie 4 proc., o visa kita surenkama iš gyventojų pajamų mokesčio, PVM.

– Vargo daugiausia yra dėl pelno mokesčio administravimo. Tai gal iš viso to pelno mokesčio nemokėti, o verčau padidinti mokestį nuo dividendų, tarkime, iki 30 proc.? – klausė K. Daukšys.

 

Pasak jo, reikia peržiūrėti ir darbo jėgos apmokestinimą. Gal verslininkui būtų naudingiau, kad neapmokestinamas minimumas būtų 800 – 1000 litų, ir jis turėtų darbuotoją, kuris uždirba daugiau ir turi motyvaciją gerai dirbti, negu gauti palno mokesčio lengvatą?

 

Ką siūlo ekspertai

Nors ekspertų nuomonės dėl investicijų apmokestinimo skiriasi, tačiau sutarta, kad pelno mokesčio panaikinimas visoms investicijoms konkurencijos požiūriu būtų neutralus sprendimas. Tuo tarpu dabar užsienio investuotojai yra pritraukiami iškraipant konkurencijos sąlygas: dotacijos suteikiamos konkrečioms įmonėms, o apmokestinamasis pelnas sumažinamas vykdant tik kai kurias investicijas.

 

Investicijų lygis Lietuvoje yra vienas žemiausių Europoje, tad investicijų neapmokestinimas leistų Lietuvai didinti privataus sektoriaus investicijas. Viena iš pagrindinių žemą darbo užmokestį lemiančių priežasčių yra žemas darbo jėgos produktyvumas. Investicijų neapmokestinimas sudarytų prielaidas atlyginimų kilimui, nes didintų darbuotojų produktyvumą.

 

Dabartinė apmokestinamojo pelno sumažinimo tvarka vykdant investicinį projektą yra nepakankama.

 

Investicijų neapmokestinimas padėtų kompensuoti lėšų stygių, ypač tada, kai yra sugriežtėjusi bankų kreditavimo politika.

 

Investicijų neapmokestinimo tvarka, galiojusi Lietuvoje 1997 – 2001 metais, pasiteisino, pritraukė į šalį užsienio investuotojus. Tokia tvarka skatintų investicijas neiškreipti konkurencijos sąlygų.

 

Be to, siūlymas investicijoms taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą nereikalauja visaapimančios Pelno mokesčio įstatymo peržiūros. Įgyvendinus šį siūlymą valstybės biudžetas susidurtų tik su trumpalaikiais netekimais, kurie sugrįžtų į biudžetą kitų mokesčių forma: gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir „Sodros“. Ilguoju laikotarpiu mokesčių pajamos augtų dėl didėjančios darbuotojų darbo užmokesčio bazės.

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Lapkritis     2011  
PrATKPŠS
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
282930 
Naujienos
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama