SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 3 mėn. kaina – 22,50 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata 2019 m. • • • • • El. versijos 3 mėn. kaina – 22,50 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2011 m. spalio 24 d.
Nr. 40 (747) StraipsniaiPožiūrisSiekia neapmokestinamų investicijų         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Siekia neapmokestinamų investicijų

 

Šalies verslininkai sieks, kad būtų atsisakyta nelogiško investicijų apmokestinimo pelno mokesčiu. Dabar Lietuvos privataus sektoriaus investicijos yra vienos mažiausių Europoje, o jų neapmokestinimas leistų didinti investicijas sudarant prielaidas algų augimui.

Tokie siūlymai nuskambėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtoje konferencijoje „Investicijų neapmokestinimas: pranašumo galimybė Lietuvai“, kurioje buvo priminta ir tai, kad Lietuva pagal privataus sektoriaus investicijų santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP) velkasi ES uodegoje, lenkdama tik Airiją.

 

Augimo plikomis rankomis nesukursi

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva teigia, kad, netylant kalboms apie antrąją krizės bangą, daugelyje šalių vėl imama diskutuoti, kaip atgaivinti ekonomiką. Dažnai teigiama, kad ekonomikos skatinimas biudžeto lėšų pagalba leis pasiekti šį tikslą, tačiau taip mąstyti klaidinga: paimdami iš vienų (mokesčiais) ir atiduodami kitiems, politikai tiesiog perskirsto lėšas. Todėl reikia ieškoti tikrų būdų ekonomikai atgaivinti.

        Kaetana Leontjeva  Leontjeva_Kaetena__2_2011.jpg

Lietuvoje anksčiau jau galiojo nulinis pelno mokesčio tarifas investicijoms ir tai leido pakloti ekonomikos augimo pagrindus. Skirtingai nuo dabartinės tvarkos, kai tam tikros investicijos yra diskriminuojamos, nulinis tarifas visoms investicijoms sudarytų vienodas konkurencines sąlygas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas anksčiau yra siūlęs panaikinti pelno mokestį ir įvesti „estišką“ pelno mokesčio variantą, todėl dabartinis mūsų siūlymas dėl nulinio tarifo investicijoms yra planas „minimum“, kurį siūlome įgyvendinti. Šis siūlymas yra įrašytas ir į dviejų koalicijos partnerių – Liberalų sąjūdžio ir Liberalų ir centro sąjungos – rinkimines programas, tačiau tenka apgailestauti, kad jis nepateko į Vyriausybės programą. Tikimės, kad nulinis tarifas investicijoms bus patvirtintas kuo skubiau, o ne bus laukiama dar vienos ekonominės krizės ir tik tuomet griebiamasi šio sprendimo kaip paskutinio šiaudo.

 

Žemą investicijų lygį Lietuvoje akcentavo LPK viceprezidentas dr. Gediminas Rainys.

– Viena esminių prastos investicijų kokybės priežasčių – nepakankamas apyvartinių lėšų kiekis investicijų versle. Tad perėjimas prie nulinio pelno mokesčio tarifo investicijoms padidintų apyvartinių lėšų kiekį įmonėse, paskatintų investicijų, o ilgainiui – ir Lietuvos konkurencingumo augimą, – teigė G. Rainys.

LPK viceprezidentas siūlė Lietuvoje taikyti estiškąjį pelno mokesčio tarifą, kai 21 proc. mokamas tik tuomet, kai perskirstomas pelnas, o jeigu jis investuojamas – mokestis nemokamas.

 

Kaip didinti produktyvumą

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė aiškino, kad mokesčių naštą investicijoms mažinti reikia pirmiausia dėl Lietuvos žmonių, o ne dėl investuotojų ir verslų. Ji priminė, kad Lietuvoje iki 2002 m. investicijos nebuvo apmokestinamos ir net per 1998–ųjų Rusijos krizę privatus sektorius investavo gerokai daugiau nei pastaruoju laikotarpiu: 1998 m. investuota 21,3 proc. BVP, 1999 m. – 19,3 proc., 2000 m. – 16,4 proc., tuo tarpu 2009 m. investuota 13,2 proc., o 2010 m. – vos 11,5 proc.

                                              Rūta Vainienė   Vainiene_Ruta_2_1.jpg

– Ekonomikos augimą prikelia ne vartojimas, o investicijos, o vartojimui skirtas lėšas pradžioje reikia užsidirbti. Investicijų neapmokestinimas nėra dovana verslui, tai net ne paslauga – tai valdžios pareiga Lietuvos žmonėms, nes kastuvu BVP šiais laikais nesukursi, – sakė R. Vainienė.

 

Ji pabrėžė, kad plikomis rankomis ekonomikos augimo šiandien nesukursi, darbo našumas tiesiogiai priklauso nuo investicijų apimčių. Didelė dalis investicijų dėl joms taikomo pelno mokesčio pabrangsta 15 procentų ir tai yra rimta ekonomikos augimo kliūtis.

 

Siūlymas nėra eksperimentas

Pasak LLRI vadovės, jai neteko girdėti politiko, kuris būtų pasakęs, kad jam ekonomikos augimas nerūpi. Visi kalba apie augimą, tačiau jai atrodo, kad neretai nesuvokiama, jog investicijos yra to esmė.

– Nesame investavimo čempionai ir turbūt negalėsime tuo pasigirti ateityje, – apgailestavoR. Vainienė.

Siūlymas neapmokestinti investicijų pelno mokesčiu nėra eksperimentas. Tokia tvarka Lietuvoje galiojo nuo 1997 iki 2002 metų ir tik vėliau buvo pakeista.

R. Vainienė pastebėjo, kad kvalifikuotų žmonių Lietuvoje yra pakankamai daug, tačiau tam, kad jie galėtų daugiau užsidirbti, trūksta pagrindo – darbo našumo, kuris turėtų pakelti darbo užmokestį. Tačiau produktyvumo neįmanoma didinti, neinvestuojant į gamybos priemones.

 

Ekonomikos plėtros šerdis

– Didžiausia klaida – galvoti, kad pelno mokestį sumoka įmonės. Jei įmonės turi pelną, tai reiškia, kad jos kažką pardavė ir į tas prekes įskaičiuojamas pelno mokestis. Absoliuti iliuzija galvoti, kad jis svarbus tik verslui – jis svarbus ir gyventojui, tam pirkėjui, kurio perkamų prekių kainoje visa tai įskaičiuota, – aiškino LLRI prezidentė.

 

Pasak R. Vainienės, nulinis pelno mokesčio tarifas investicijoms ar reinvesticijų neapmokestinimas turi kur kas gilesnę ekonominę prasmę, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai nėra vien buhalterinė apskaita ir sąnaudų neapmokestinimas. Investicijos – ekonomikos augimo šerdis, pagrindų pagrindas, pradžių pradžia kilti darbo našumui, kelti darbo užmokestį, sukurti daugiau bendrojo vidaus produkto, sumažinti mokesčių naštą gyventojams.

 

Ji įsitikinusi, kad ne vartojimas prikels ekonomiką, o investicijos, nes vartojimui skirtas lėšas pradžioje reikia uždirbti.

 

R. Vainienė mano, kad nulinis tarifas sumažintų kreditų paklausą bei trumpuoju laikotarpiu reikštų trumpalaikius netekimus valstybės biudžetui. Tačiau, įgyvendinant investicijas, išaugtų pajamos iš kitų mokesčių: gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir „Sodros“.

 

LLRI atstovė negailėjo kritikos valdžios pastangoms užsienio investitorius vilioti, suteikiant konkrečioms įmonėms pelno mokesčio lengvatas, kurios taikomos tik investuojant, pavyzdžiui, į mokslinius tyrimus, naujas tecnologijas.

– Tai iškraipo konkurencijos sąlygas. O visų investuotojų neapmokestinimas pelno mokesčiu neiškreiptų konkurencijos ir padėtų pritraukti užsienio investuotojų, – kalbėjo LLRI vadovė.

 

Beje, LLRI ir LPK kaip alternatyvų sprendimą siūlo, kad pelno mokestis būtų panaikinamas visoms investicijoms, nes tai konkurencijos požiūriu būtų neutralus sprendimas.

 

Estų pavyzdys – viliojantis

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas kaip argumentą, kodėl turėtume sugrįžti prie nulinio tarifo verslo investicijoms, pasitelkė Estijos pavyzdį.

  Besagirskas2_1.jpg  Sigitas Besagirskas

Nuo 2000–ųjų Estijoje pelno mokestis mokamas tik tuo atveju, jei pelnas padalijamas: dividendai, dovanos, aukos ir reprezentacinės išlaidos, išlaidos ir mokėjimai, nesusiję su tiesiogine įmonės veikla. Bet koks turto perkėlimas, pavyzdžiui, į motininę bendrovę yra pelno mokesčio subjektas.

 

– Estai didžiuojasi išradę Skype ir taršos leidimus išmainę į automobilius, tačiau labiausiai jie didžiuojasi savo mokesčių sistema. Nulinį pelno mokestį investicijoms estai iš tiesų myli, – sakė S. Besagirskas.

 

Kalbėdamas apie estų patirties privalumus, jis sakė, kad tokia sistema lengvai suprantama ir administruojama. Pelnas nėra mokesčio objektas jo uždirbimo momentu, nėra jokių atskaitymų, nuostoliai turi būti perkeliami į sekančius metus, o paskirstomasis pelnas yra apmokestinamas įmonės lygmeniu ir nuo jo nemokamas gyventojų pajamų mokestis. Todėl, pasak S. Besagirsko, galima daryti prielaidą, kad paskatų slėpti pelno nėra.

 

– Kai pelnas paskirstomas, sumokamas 21 proc. mokestis. Sistemą paprasta administruoti, nėra atskaitymų, amortizacijų, nusidėvėjimų,– apie Estijoje taikomą pelno mokesčio lengvatos modelį kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas.

 

Finansų ministerijos duomenimis, įplaukos į nacionalinį biudžetą iš pelno mokesčio 2008 m. sudarė 2,91 mlrd. litų, 2009 m. – 1,71 mlrd. litų, 2010 m . – 0,95 mlrd. litų.

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Lapkritis     2011  
PrATKPŠS
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
282930 
Naujienos
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS
2018-12-03
Nuo gruodžio 3-osios kai kuriuose VMI poskyriuose pasikeitė darbo laikas
2018-12-03
VMI primena: artėja nekilnojamojo turto fiziniams asmenims deklaravimo terminas
2018-11-29
VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas
2018-11-26
Viešosios įstaigos raginamos Registrų centrui pateikti duomenis apie savo dalininkus
2018-11-12
Kvitų žaidimas pratęstas dar vieniems metams

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama