SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 12 mėn. prenumeratos kaina – 96 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 12 mėn. prenumeratos kaina – 96 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2011 m. spalio 17 d.
Nr. 39 (746) StraipsniaiPožiūrisAr nesusilauksime juodojo scenarijaus? ...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Ar nesusilauksime juodojo scenarijaus? • „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta KLYVIENĖ

 

– Europos šalių ekonomikos atsigavimas lėtėja. Pasirodo, vis daugiau pranešimų, kuriuose teigiama, kad tai gali padaryti bėdų ir Lietuvos ekonomikai. Ar išties mūsų šalies laukia nauja įmonių bankrotų banga, ar prastėjantys pietinės ES dalies valstybių ekonominiai rodikliai gali mums skaudžiai atsiliepti?

– Mes, ekonomistai, žvelgdami į pastarųjų mėnesių JAV ir Europos šalių ekonomikos raidos rodiklius iš tiesų jau pastebime pirmąsias indikacijas, kad ekonomikos augimas lėtėja. Judėjimo žemyn tendencijas rodo ir vadinamieji PMI indeksai, kurie konstruojami apklausiant svarbiausius ūkio subjektus. Aišku, kol kas tai tik pirminis indikatorius, leidžiantis mums spėlioti, kad trečiojo šių metų ketvirčio rezultatai jau gali būti liūdnoki. Neigiamos naujienos finansų rinkose taip paprastai nepraeina, jos gali turėti neigiamą poveikį ir realiai ekonomikai. Štai kodėl visų didžiausių tarptautinių organizacijų, bankų ekspertai ir atstovai sako: ekonomikos augimas šiais metais bus lėtesnis, nei buvo prognozuota metų pradžioje, kai į ją buvo „įmesti“ didžiuliai kiekiai finansinės paramos pinigų, kai lūkesčiai buvo išties dideli. Tikėtąsi, kad tai lems postūmį link vadinamojo sveiko augimo, bet, kaip bebūtų gaila, dėl vienų ar kitų priežasčių to neįvyko.

 

Dabartinė situacija, su kuria susiduria pasaulis, didelio optimizmo nekelia: sukauptos didžiulės viešosios skolos, kurios savaime pradeda grąsinti šalių stabilumui. Štai JAV prezidentas B. Obama vėl prašo šimtų milijardų dolerių ekonomikos skatinimui bei naujų darbo vietų kūrimui. Tačiau čia kyla naujos grėsmės, bandydami paskatinti ekonomiką, amerikiečiai sukuria neigiamus impulsus finansų rinkose, o tai jau nebeleidžia vėl savaime atsigauti tiek vartojimui, tiek investicijoms.

 

Europa turi savo problemas, turi vadinamąją pietų Europos įsiskolinimo naštą, didžiulę naštą. Rimtas galvos skausmas yra Graikija. Ši nedidelė šalis yra labai įsiskolinusi ir, kas baisiausia, kad bet koks bandymas suveržti graikams diržus išvaro juos į gatves, o tai ir vėl mažina investuotojų pasitikėjimą bei kelia nepasitikėjimo „užkrato“ plitimą ir į kitas skolų kamuojamas ekonomikas. Kaip ten bebūtų, Graikijai būtina griežtinti savo fiskalinę politiką, kad ji galėtų susitvarkyti su naujomis rizikomis ir išaugusiais įsipareigojimais. Kitokiu atveju tiek Europai, tiek ir JAV, kaip šio „užkrato“ perėmėjoms, gręsia naujos bėdos ar net recesija. Bet kol kas manoma, kad problema sprendžiama, baisesnių pasekmių išvengsime ir po kurio laiko sugrįšime į tiesesnį ilgalaikio augimo kelią.

 

– O kaip, kokiu būdu šie procesai gali paveikti Lietuvą, mūsų kaimynus?

– Pagrindiniai mūsų partneriai yra Europoje, jai tenka daugiau kaip 60 procentų mūsų eksporto. Ir, aišku, paklausos Europoje sumažėjimas lemia ir mūsų eksporto tempų lėtėjimą. Esame atvira ekonomika, ir tokio pobūdžio šokus mes perimame labai stipriai. Ir nieko čia nepadarysi – tai atviros ekonomikos savybė.

 

Kai eksportas šiandien sudaro apie 70 proc. bendrojo vidaus produkto, tai kiekvienam nesunku įsivaizduoti, kaip stipriai mums gali smogti išorinės paklausos lėtėjimas. Tiesa, kol kas esame optimistai. Ekonomikos lėtėjimas svarbioje mūsų partnerėje Vokietijoje prognozuojamas nedidelis, tad ši šalis visos Europos kontekste atrodo pakankamai gerai. Rusija, kuri taip pat yra svarbi mūsų partnerė, taip pat atrodo gerai, augimas turėtų išlikti ilgalaikis, žinoma, kol nenukris naftos kainos. Turėtų mums pasitarnauti ir gana diversifikuota eksporto struktūra – eksportuojame visko po truputį, į įvairias rinkas ir nesame tiesiogiai susiję nei su Graikija, nei su kitomis Pietų Europos šalimis – čia toks nedidelis pliusas mums patiems. Bet iš esmės tokiomis finansinio nestabilumo sąlygomis viltis, kad mūsų vidaus paklausa sparčiai augs, būtų tikrai nepamatuota.

 

Objektyvūs veiksniai, kurie lems lėtėjimą ir pas mus, ir pas kaimynus latvius, ir pas estus panašūs. Na, sakysime, Estija, tas mūsų švyturys, į kurį mes einame, turi ir pliusų, ir minusų. Ji yra eurozonos narė, turi stabilų pagrindą, nors šiandien vėl daug klausimų, ar euras čia jau toks stabilus pagrindas. Bet vėlgi, kai kalbame apie mažas ekonomikas su savo valiutom, tai, aišku, net diskusijų nekyla, kuo labiau investuotojai pasitiki – euru ar litu? Aišku, Estija šitą pliusą tikrai turi.

 

Kita vertus, į Estijos eksporto struktūrą aš žvelgčiau kaip į rizikingesnę, nes didelė jos produkcijos dalis eina į Švediją ir Suomiją. Mūsų šiaurinių šalių ekonomistai sako, kad augimas jų šalyse lėtėja gan sparčiai – Suomijoje iki 1,5, Švedijoje iki 2 procentų. Tai gan žymus sulėtėjimas ir, jeigu pasaulyje dar būtų kokių nors neigiamų įvykių, šių šalių ekonomikos augimas gali kristi dar labiau.

 

Kitas dalykas – Estijos produktų struktūroje didelė dalis tenka elektronikai. Ši šaka „tempia“ ekonomiką tikrai įspūdingais tempais. Bet ir rizikos daugiau. Jei sumažėtų šios vienos šakos paklausa, sulėtėtų visa šalies ekonomikos plėtra. Prognozuojama, kad jei šiemet ji augs daugiau kaip 7 proc., tai kitais metais tik 4 proc. Estai paskelbė, kad kitais metais padidins pensijas. Tą ši šalis tikrai gali sau leisti, tai vienintelė ES valstybė, kuri praėjusius metus baigė su pertekliniu biudžetu. Galima sakyti, kad Estija yra tarp lyderių viešųjų finansų srityje. Valstybės skola, palyginus su bendruoju vidaus produktu (BVP), sudaro apie 7 proc. – ji pati žemiausia eurozonoje. Šalis turi finansinių galimybių ir, sakykime, pensijų padidinimas investuotojų tikrai neišgasdins. Neabejojama, kad tai šiek tiek paskatins ir vartojimo atsigavimą.

 

Latvijos ir eksportas silpnesnis, ir jo dalis bendrajame vidaus produkte mažesnė. Orentuojamasi į medienos perdirbimą – ypatingai mažos pridėtinės vertės sritį. Prognozuojama, kad jos ekonomika daugiau kaip 3 proc. kitais metais neaugs, balansuos ant savo žemiausios potencialios augimo ribos. Kadangi Latvija yra įsipareigojusi vykdyti griežtą fiskalinę konsolidaciją, o ją prižiūri Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisija, tikėtis papildomo išlaidavimo ši šalis negali.

 

Jeigu pažvelgtume į vadinamąjį mūsų šalies vidutinį laikotarpį, tai, ko gero, tektų ruoštis tam, kad mūsų ekonomikos augimas gali lėtėti ir išlikti santykinai žemame lygyje ne vienerius metus. Aišku, daug priklauso nuo mūsų eksporto partnerių būklės. Manau, kad šiandien tik eksportas ir gali duoti teigiamą stimulą vidaus paklausai – būtent kuriant naujas darbo vietas, mažinant nedarbo lygį ir didinant žmonių pajamas ir vartojimą.

 

– Kai kurie Seimo nariai siūlo minimalią mėnesio algą kitąmet didinti 200 litų. Vyriausybė mano kitaip, jos siūlymas – labiau negu kuklus, tik 50 litų ...

– Kai laikai sudėtingi, kai gręsia nauja krizė, auga kainos, kai vėl girdime, kad šildymo kainų šokas gali ištikti žmones jau šią žiemą, tai ir tie keliasdešimt litų tiems, kurie gauna mažiausias pajamas – pinigai. Matyti, kiek yra finansinių galimybių, tiek valdžia ir didina.

 

Nors valstybės finansai yra labai riboti, vistik didžiausią dėmesį turime skirti mažiausiai uždirbantiems žmonėms.

 

Kai biudžetas tuščias, nėra pinigų, turime gerai pamąstyti, ar nereikia mums teisingesnės mokesčių sistemos. Tai gal turėtume pagalvoti apie tolesnį mokestinių lengvatų naikinimą bei didesnį turto apmokestinimą. Mūsų mokesčių sistemai trūksta teisingumo – nemenka dalis užimtųjų turi legalias galimybes mokėti žymiai mažesnius mokesčius (pvz., per patentų institutą) nepriklausomai nuo gaunamų pajamų lygio. Tarptautiniai mokesčių sistemos ekspertai teigia, kad mūsų mokesčių sistemos bazė iš tiesų yra gana siaura ir reikėtų, kai atsiranda galimybių, ją plėsti. Bet tai padaryti dabar neišeitų. Prieš akis – rinkimai ...

 

– Baltijos šalių mokesčių sistemos yra panašios, o štai mokestinė pajamų dalis kiekvienos valstybės bendrajame vidaus produkte (BVP) labai skiriasi. Kodėl taip atsitinka?

– Baltijos šalių mokesčių sistemos yra panašios, skirtumų nedaug. Ir čia slypi didelis klaustukas: kodėl Estijos mokestinė pajamų dalis bendrajame vidaus produkte yra didesnė nei Lietuvos? Manau, kad taip atsitinka dėl dviejų dalykų: pirma – teisingesnės mokesčių sistemos (mažiau lengvatų, kuriomis lengva piktnaudžiaut) ir antra – dėl šešėlinio ar pilkojo sekoriaus išbujojimo ir visuomenės tolerancijos jam. Estams, aišku, lengviau, jie neturi didelių pasienio problemų su Rusija ar Baltarusija, kur itin aktualus akcizų klausimas: akcizinių prekių kainos gali skirtis du ar tris kartus, o mes čia jokių galimybių neturime. Tačiau susitvarkyti galime, reikia tiktai noro.

 

– Seimas priėmė Bankų įstatymo pataisą. Nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas, per kurį bankai privalo išsaugoti kliento skundą ir atsakyti į jį. Kaip vertinate šį sprendimą?

– Iš esmės šis įstatymas man atrodo keistokas, nes ir šiaip į kiekvieną skundą yra reaguojama. Atsakyti į pareikštą nepasitenkinimą reglamentuoja ne vienas įstatymas. Be to, žmonės siunčia skundus ne tik į bankus, bet ir į juos kontroliuojančias institucijas.

 

Bankų įstatymo pataisoje yra numatytas įsipareigojimas kviesti klientą į skundo svarstymą ar nagrinėjimą. O tai jau yra, sakyčiau, labai jautrus dalykas. Kai mes kalbame apie svarstymus, kažkokius sandorius, tai juose, be abejonės, yra ir tam tikro konfidencialumo niuansas. Kita vertus, neretai ir techniškai nelengva sugaudyti tą klientą. Kas tuomet? Užtęsti procedūras?

 

Aišku, situacijų būna įvairių, bet peržengti racionalumo ribas vargu ar tikslinga. Bijau, kad nepamatuotų sprendimų bankiniam sektoriui pasekmė – neišvengiamas skolinimosi sąlygų griežtėjimas. Taigi į tokias priemones reikia žiūrėti iš abiejų pusių ir rasti kompromisą, kuris tenkintų ir vieną, ir kitą pusę.

 

– Ko reikėtų, kad Lietuva galėtų greičiau įsivesti eurą? Ar matote čia didesnių problemų?

Manau, kad labai didelės problemos čia tikrai nėra. Tiesiog privalome išspręsti tas permanentines viešojo sektoriaus problemėles, kurios, galima sakyti, tęsiasi vos ne du dešimtmečius. Bet tam reikia politinės valios ir sutarimo.

Sutvarkyti viešuosius finansus šiandien yra labai svarbu. Ir tai yra esminė ne tik Lietuvos, bet visų trijų Baltijos šalių problema. Aišku, Estija su savo tvarkingais viešaisiais finansais yra geras pavyzdys, kuriuo galėtume sekti: kodėl jie gali, o mes negalime? Galimybių išties turime, tiktai reikalingas sutarimas politiniu lygiu. Deficito sumažinimas, mokestinės bazės išplėtimo problema, kova su šešėline ekonomika – svarbiausios jo temos.

 

– Dėkojame už pokalbį.

 

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Spalis     2011  
PrATKPŠS
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31 
Naujienos
2020-03-27
Individualią veiklą vykdę gyventojai, kurių veikla dabar ribojama, gali ją nutraukti
2020-03-18
VMI ir „Sodros“ pagalba verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19
2020-02-12
Grįžus iš Kinijos, reiktų izoliuotis 2 savaitėms
2020-02-11
Nepasinaudoję mokesčių amnestija, sulaukė VMI dėmesio
2020-01-13
„Sodra“ apie padidėjusias pensijas
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama