SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 12 mėn. prenumeratos kaina – 96 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata • • • • • Elektroninio leidinio 12 mėn. prenumeratos kaina – 96 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2011 m. spalio 17 d.
Nr. 39 (746) StraipsniaiPatarimaiKaip tapti geru verslininku?         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

Kaip tapti geru verslininku?

 

 

Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje net sunkmečiu buvo šalies ekonomikos stuburu – jo sumokėti mokesčiai į valstybės iždą, nors ir gerokai sumažėję, vis dar nusvėrė stambiųjų įmonių atseikėtus mokesčius. Tikimasi, kad ekonomikai atsigaunant, jo vaidmuo Lietuvoje išaugs dar labiau.

Ryžtą kurti ir plėtoti savo verslą vykusiame renginyje “Versli Lietuva” pareiškė iš įvairių šalies kampelių suvažiavę šimtai jaunuolių ir merginų. Norintys įgyti verslo įgūdžių turėjo progos išbandyti jėgas praktiniuose seminaruose.

 

Ekonomikos stuburą stiprins jaunimo ryžtas

Daugelis pradedančiųjų norėjo išsiaiškinti, ko reikia, kad taptų gerais verslininkais, kaip gerą idėją paversti verslu, kaip surasti partnerių ir rinkų. Gyvenimo ir laiko bandymus praėję verslininkystės didmeistriai kantriai aiškino, kaip pasirinkti tinkamas veiklos kryptis, numatyti verslo perspektyvas, teisingai apskaičiuoti mokesčius.

Visi apsisprendę pradėti nuosavą verslą galėjo gauti plačią informaciją apie įvairias verslo pradžios procedūras ir žingsnius, apie mokesčius bei galimos paramos gavimo būdus, jiems buvo įteikti pirmųjų verslo metų paslaugų krepšeliai, kurie suteikė galimybę įsteigus savo pirmąją įmonę per artimiausius 6 mėnesius pasinaudoti 50 valandų nemokamų konsultacijų, 24 valandomis mokymų, virtualaus biuro paslaugomis.

Nemokamas „Verslios Lietuvos“ konsultacijas gavęs būsimasis verslininkas įmonę turi įsteigti per pusę metų, tačiau jokių sankcijų nenumatyta, jei jis šio reikalavimo ir neįvykdys.

 

Ką parodė tyrimas

Ūkio ministras Rimantas Žylius, pats atėjęs į aukštą postą iš verslo, gerai žino ir supranta verslą pradedančiųjų problemas.

– Mus labai džiugina, kad netolimoje ateityje savo verslo ketina imtis didžioji dalis dabartinio jaunimo. Tam, kad ketinimai virstų tikrove, jiems reikės įgyti labai daug žinių. Tikėtina, kad jaunosios kartos verslas bus skaidrus, paremtas pagarba partneriams ir vartotojui bei socialiai atsakingas, – sakė į susitikimą su būsimaisiais verslininkais atvykęs ministras.

 

Šiemet kaip vienas iš patogumų verslui minimas poįstatyminių aktų įsigaliojimas tik dukart per metus – lapkričio 1 d. bei gegužės 1 d. Pasak ministro, tai padaryta tam, kad verslas galėtų pasinaudoti naujomis taisyklėmis.

 

Renginio organizatoriai pristatė moksleivių ir studentų apklausą. Jos duomenimis, galimybė pačiam susikurti darbo vietą jaunimui įdomi ir viliojanti.

 

Rinkos tyrimų bendrovės „Rait“ rugsėjį atliktas tyrimas parodė, kad 83 proc. 16–25 metų jaunuolių ateityje norėtų turėti savo verslą. Labiausiai juos vilioja informacinių technologijų, pramogų ir turizmo verslas.

 

– Ateina kita karta ir joje mes ne šiaip matome norą būti verslininku. Jaunoji karta pozityviai žiūri į verslininko karjerą. Tai rodo, jog mūsų visuomenėje vyksta lūžis ir kad mes matysime daug draugiškesnę aplinką verslui, – kalbėjo R. Žylius.

 

Tyrimas parodė, kad vaikinai yra verslesni: sau darbo vietą susikurti norėtų 89 proc. jų ir 79 proc. merginų.

Vaikinams patrauklesni atrodo IT, statybų, automobilių, o merginoms – pramogų, turizmo, mados verslai.

 

Drąsiau apie savo verslą mąsto verslininkų vaikai – 36 proc. jų savo verslą norėtų turėti po 4–5 metų.

Noras verslauti priklauso ir nuo šeimos pajamų. Jaunuoliai, gyvenantys šeimose, kur pajamos vienam šeimos nariui sudaro iki 600 Lt per mėnesį, dažniau nurodė nesantys apsisprendę, kada ketintų imtis verslo.

 

Apklausti jaunuoliai tikrąjį savo verslą pradės greičiausiai po kelerių metų, tačiau jau dabar Lietuvoje įkuriama daugiau įmonių nei ankstesniais metais. Pvz., 2011 m. pirmąjį ketvirtį įsteigta 16 proc. daugiau nei prieš metus.

 

Pasak R. Žyliaus, tai, kad žmonės ganėtinai sunkiu laikotarpiu, praėjus krizei, su dideliu entuziazmu ir pakilimu eina kurti verslą, nuteikia optimistiškai.

 

VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius informavo, kad su šios įstaigos pagalba šiemet įsikūrė 400 įmonių. Jis tikisi, kad ši tendencija augs dar labiau. Įmonių spektras yra įvairus, daugiausiai tai tradicinės įmonės, kelis procentus sudaro inovatyvios įmonės

– Nemaža dalis ateinančiųjų žino, ko nori, tačiau nežino, kokius pirmuosius žingsnius reikia žengti. Kai jauni verslininkai įsteigia įmones, jų norai tampa labiau pragmatiški, nes jie pamato, kad pirmi žingsniai paprastai būna sunkūs, kurį laiką tenka gyventi be pelno, sudėtingomis sąlygomis. Tačiau tai juos labiau motyvuoja žengti tolesnius žingsnius. Tie, kurie sunkiau pradeda pradžioje, lengviau gyvena kituose etapuose, nes supranta, kad reikia taupyti, optimizuoti išlaidas. Taigi kuo didesnis alkis pradžioje, tuo didesnė sėkmė tolesniuose etapuose, – aiškino departamento vadovas.

 

Mokestinės sistemos keisti neketinama

Kaip pinigai gali uždirbti pinigus? Kokios naujausios finansų rinkos tendencijos? Kaip protingai ir saugiai investuoti, taupyti ateičiai? Atsakymus į tai buvo galima gauti investuotojų forume „Vilnius invest 2011“.

Lankytojai susilaukė naujovės – diskusijų forumo, kuriame buvo svarstomi pasaulio ekonomikos ateities scenarijai ir jų įtaka šalies namų ūkiams.

 

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė investuotojams pristatė Lietuvos ekonominę padėtį ir perspektyvas.

– Finansų ministerija kol kas nepakeitė 4,7 proc. augimo prognozės kitiems metams, nors daugumos analitikų prognozė svyruoja apie 4 proc. Bet gali atsitikti ir taip, kad, Europos Komisijai paskelbus rudens prognozes dėl Europos Sąjungos (ES) ir euro zonos plėtros perspektyvų ir gavus daugiau statistinių duomenų, prognozės bus keičiamos, – sakė ministrė.

 

I.Šimonytė akcentavo, jog prognozės būtų mažinamos atsižvelgiant į viso pasaulio ekonomikos lėtėjimą.

Pasak jos, dideliam ekonominiam sukrėtimui prielaidų nėra. Vis dėlto nuo pasaulio ekonomikos ir tarptautinių rinkų situacijos priklauso mūsų valstybės ūkio plėtra. Ji gali būti nuosaikesnė, jeigu mažėtų mūsų eksporto paklausa arba keistųsi finansavimo sąlygos – jeigu brangtų ar taptų nebeprieinami kreditiniai ištekliai. Tai, suprantama, atsilieptų ir valsybei, ir privačiam sektoriui.

 

Ministrės nuomone, pietinės ES dalies valstybių ekonominiai rodikliai atsilieps mums nebent netiesiogiai.

– Prekybiniai ryšiai su šiomis valstybėmis nėra glaudūs. Mus gali paveikti tik antriniai ratilai dėl finansinių išteklių brangimo ar mažesnio prieinamumo, – teigė ji.

 

Finansų ministerija pablogino nedarbo prognozę.

– Mes manome, kad dėl neapibrėžtumo globalinėje ekonomikoje naujų žmonių įdarbinimas šiek tiek stabtels, todėl nedarbas mažės lėčiau, – sakė I. Šimonytė.

Šiuo metu Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinis nedarbas šiemet bus 15,2 proc., o kitąmet – 11,9 proc. Pernai nedarbas sudarė 17,8 proc.

 

Ateinančiais metais neketinama iš esmės keisti mokestinės sistemos. Nesiūloma įvesti jokių naujų mokesčių, nepaisant nuolatinių svarstymų ir raginimų, įskaitant ir Tarptautinį valiutos fondo patarimą įvesti papildomus nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius, didinti žemės mokestį.

Lietuva siekia kitąmet pasiekti Mastrichto kriterijų tenkinantį valdžios sektoriaus deficitą – 2,8 proc. BVP ir taip lėtinti valstybės skolos augimą.

 

Pasak I. Šimonytės, kitais metais stengiamės turėti kuo mažesnį deficitą ir kuo labiau perimti Europos Sąjungos lėšas. Kitais metais suplanuotos ES lėšos bus gerokai didesnės nei šiemet. O valstybės biudžeto išlaidos išliks to paties lygio kaip šiais metais, išskyrus tai, kad į buvusį iki sumažinimo lygį bus grąžintos pensijos.

 

Kalbėdama apie Lietuvos stojimo į euro zoną galimybes, ministrė tvirtino, kad kalbos apie tai dar per ankstyvos: šalis dar neatitinka kriterijų, iki faktinės narystės dar daug ką reikia padaryti.

– Pagrindinis dalykas mus skiriantis nuo Mastrichto sutartyje numatytų kriterijų yra visų biudžetų deficitas, kuris kol kas yra pusantro karto didesnis negu reikalingas šaliai pateikti prašymą įstoti į euro zoną, – pabrėžė ministrė.

 

Pasak jos, dabar su euru yra atsiradusios ir papildomos išlaidos, kadangi euro zonos valstybės steigia stabilumo mechanizmą, o tam reikia mokėti atitinkamas įmokas. Stabilumo mechanizmo lėšos skirtos prasiskolinusiai Graikijai bei galimai kitoms euro zonos šalims gelbėti.

Ministrė atkreipė dėmesį į Lietuvos valstybės skolą. Jos žodžiais, Lietuvos valstybės skola – tiek valstybės, tiek privataus sektoriaus – yra santykinai nedidelė, lyginant su ES bei su į Lietuvą panašiomis šalimis.

 

 

 

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Spalis     2011  
PrATKPŠS
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31 
Naujienos
2020-03-27
Individualią veiklą vykdę gyventojai, kurių veikla dabar ribojama, gali ją nutraukti
2020-03-18
VMI ir „Sodros“ pagalba verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19
2020-02-12
Grįžus iš Kinijos, reiktų izoliuotis 2 savaitėms
2020-02-11
Nepasinaudoję mokesčių amnestija, sulaukė VMI dėmesio
2020-01-13
„Sodra“ apie padidėjusias pensijas
2019-09-25
Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką už 2018 m. dar gali 27 tūkst. gyventojų
2019-07-16
Turinčius „Luminor/Nordea“ sąskaitą, „Sodra“ prašo pranešti pasikeitusius sąskaitų numerius
2019-07-02
VMI džiaugiasi mokesčių amnestijos rezultatais
2019-06-18
VMI paskelbė naujausius turto deklaracijų išrašus
2019-06-10
Mokslus baigiantiems moksleiviams ir studentams – apie sveikatos draudimą
2019-05-29
VMI ruošia laiškus pamiršusiems sumokėti mokesčius
2019-05-22
VMI ir „Sodros“ konsultacijos – vieno skambučio metu
2019-05-03
Skolininkais „Sodra“ pavertė tūkstančius gyventojų
2019-05-03
Pajamų ir turto deklaravimo rezultatai
2019-04-17
VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas
2019-04-11
VMI: dar ne vėlu prisiminti pamirštus mokesčius
2019-04-08
VMI turgavietėse padės ne tik deklaruoti pajamas, bet ir mokys išmaniai tvarkyti apskaitą
2019-04-04
Prašymams susigrąžinti PVM iš Didžiosios Britanijos – savaitė
2019-03-22
Pajamų deklaravimo laikotarpiu VMI ir „Sodra“ gyventojus konsultuoja kartu
2019-03-20
Prasidėjo pajamų ir turto deklaravimas
2019-03-20
PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminas pratęstas iki kovo 25 d.
2019-03-14
Finansinės ataskaitos Registrų centrui šiemet teikiamos sparčiau
2019-02-22
VMI skubina pateikti prašymus dėl PVM susigrąžinimo iš Didžiosios Britanijos
2019-02-19
Mokesčių inspekcija grąžina žemės mokesčio permokas
2019-01-31
150 tūkst. mokesčių mokėtojų VMI atleido nuo delspinigių
2019-01-29
VMI verslaujančius gyventojus kviečia išbandyti virtualų buhalterį i.APS
2018-12-19
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus atneš nebe paštininkai
2018-12-18
„Sodra“ pranešimus apie pensijų kaupimą siųs 650 tūkstančių gyventojų
2018-12-14
Priimant sprendimus dėl įmonių finansavimo, bankai remsis ir VMI duomenimis
2018-12-11
Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės VMI sukurtas virtualus buhalteris i.APS

Adresas: Palangos g. 2 - 13, Vilnius LT-01117
Tel.: 8-686 09344
Fax.:
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama